- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1096-955/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovo S. G. atstovui advokatui R. L., atsakovei S. G., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, nedalyvaujant ieškovui S. G., trečiajam asmeniui J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei S. G. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio padidinimo, trečiasis asmuo J. G., institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. G. (toliau – ieškovas) teismo prašo sumažinti 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo jam priteistą nepilnamečių sūnų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 135 Lt iki jų pilnametystės (1 t. 4 b. l.).
Nesutikdama su ieškiniu atsakovė S. G. (toliau – atsakovė) pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pakeisti 2012-12-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19523-375/2013 priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį iš išlaikymo periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki nepilnamečių sūnų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės į išlaikymą nepilnamečiams sūnums J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. G., po 450 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 36 b. l.).
Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad jis su atsakove S. G. (toliau – atsakovė) turi du nepilnamečius vaikus: J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią jis su atsakove susitarė dėl 250 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Po priimto teismo sprendimo labai pablogėjo jo sveikata. Pagal 2013-09-26 išduotą neįgaliojo pažymėjimą ir darbingumo lygio nustatymo pažymą jam nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas 60 proc. Yra registruotas teritorinėje darbo biržoje, tačiau iš esmės pablogėjus sveikatos būklei abejoja, ar galės susirasti darbą. Kokio dydžio bus skirta neįgalumo pensija, jis dar nežino. Savo pareigos išlaikyti vaikus neatsižada, kiek įmanydamas stengiasi surinkti pinigų jų išlaikymui. 2013-10-10 į atsakovės sąskaitą pervedė 700 Lt, tačiau pabrėžė, kad jo gaunama pašalpa yra per maža išlaikyti save patį. Šiuo metu negauna jokių išmokų, todėl kaupiasi skola, piniginių santaupų ir nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į savo turtinę padėtį nepilnamečių sūnų išlaikymui galėtų skirti ne daugiau kaip po 135 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį (4 b. l.). Su atsakovės priešieškiniu nesutinka. Atsakovės prašo išlaikymo dydžio jis negali teikti, nes jo gaunamos pajamos tik 521 Lt, o dėl sveikatos stovio negali ieškotis darbo, nes fiziškai neturi jėgų dirbti, pastoviai lankos pas specialistus. Dar gyvenant santuokoje dėl sveikatos stovio ne visuomet galėdavo dirbti, tačiau pagerėjus sveikatai, dirbdavo atsitiktinius darbus statybose, stengdamasis išlaikyti šeimą. Po santuokos nutraukimo vaikams išlaikymą teikdavo savo motinos M. G. pagalba. Ji savo santaupas skyrė jam ir jo vaikams išlaikyti (1 t. 58-59 b. l.).
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jo interesams atstovauja jo atstovas advokatas Ričardas Lilas (1 t. 6 b. l.). )
Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškovo ieškinį palaikė pilnai, atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad ieškovas gyvena su motina, gauna 562 Lt neįgalumo pensiją, serga sudėtinga liga – paranoidine šizofrenija. Sergant tokia liga sunku ne tik susirasti darbą, kad ir patį paprasčiausią, bet ir jį dirbti. Šiuo metu ieškovas praktiškai psichopatinėje būsenoje, dirbti negali, guli ligoninės stacionare. Išlaikymą vaikams ieškovui padėjo mokėti jo motina M. G.. Pats atstovas su M. G. bendrauja keletą metų, teko atstovauti, todėl žino, kad ji padėdavo sūnui mokėti išlaikymą, prašė jį priimti padirbėti į cerkvę. Ten jis kažkiek dirbdavo, jam kažkiek sumokėdavo. Tai ne darbas, tai daugiau kaip parama. Padidinus išlaikymą ieškovui visiškai neliktų lėšų pragyvenimui. 2012 m. šalims nutraukiant santuoką ieškovas oficialiai nedirbo, pastovių pajamų neturėjo, dirbdavo atsitiktinius darbus. Ieškovas psichikos liga serga jau ne pirmus metus, būna laikotarpių kai liga paaštrėja. Neįgalumas nustatytas 2013 m. rugsėjo mėnesį. Jo žiniomis nuo 2014 m. ieškovas jau netarnauja cerkvėje, nes tiesiog nepajėgia. Darbo biržoje šiuo metu neregistruotas. Jam pačiam ruošiant ieškinį teko bendrauti su ieškovu, susišnekėti praktiškai neįmanoma. Ieškovo turtinė padėtis labai sunki. Kai jau ieškovas nepajėgė vaikams teikti išlaikymo, kreipėsi į teismą. Tai, kad ieškovo galimybės susirasti darbą apribotos akivaizdu iš to, kad jis net negali dalyvauti teisme. Mano, kad ieškovas mielai dirbtų, jei galėtų. Supranta, kad 135 Lt išlaikymo suma vaikui nepakankama, tačiau daugiau ieškovas vaikams skirti negali. 2012 m. nutraukiant santuoką su 250 Lt išlaikymo suma sutiko todėl, kad jo motina minėjo, jog padės anūkams. Šiuo metu finansinė padėtis pablogėjo. Ne nuo ieškovo priklauso, kad jo sveikata pablogėjo. Prašo įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė S. G. priešieškinyje nurodė, kad ji su ieškovu turi du nepilnamečius vaikus: J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir ieškovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, o jų tėvas vaikams teiks 250 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Visiškai nesutinka, su ieškovo motyvais, kad jo sveikata 2013 m. labai pablogėjo ir dėl ko galimybės susirasti darbą labai apribotos. Pažymėjo, kad ieškovas dar iki jų santuokos nutraukimo ne kartą buvo gydytas Psichiatrijos ligoninėse dėl adaptacijos sutrikimų ir tik 2013-09-26 jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl paranoidinės šizofrenijos. Taigi ieškovas dar iki santuokos nutraukimo bei išlaikymo vaikams priteisimo turėjo sveikatos psichikos sutrikimus, tad jo sveikata nepablogėjo taip ženkliai kaip yra nurodyta ieškovo ieškinyje. Be to, iš paties ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas darbo biržoje buvo registruotas dar iki santuokos nutraukimo. Skirtumas tik tas, kad santuokos nutraukimo metu ir tuo pačiu išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams metu ieškovas jokių pajamų negavo, o dabar gauna, tai reiškia, kad jo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo lyginant su 2012-12-27, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Pats ieškovas nurodo, kad 2013-10-10 jai pervedė 700 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šis faktas patvirtina, kad jis turi piniginių lėšų teikti didesnį nei teismo sprendimu nustatytas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. O jo teiginiai, kad jo gaunama pašalpa per maža išlaikyti save patį, yra paneigta paties ieškovo ieškinyje nurodytais faktais, kad jis nežino kokio dydžio neįgalumo pašalpa jam bus paskirta. Kadangi nepilnamečiai vaikai sparčiai auga, jų poreikiai didėja. Vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 900 Lt. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ieškovo sunki turtinė padėtis negali būti pagrindu jį atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką abi šalys nekilnojamojo turto neturėjo, jo neturi ir dabar. Po santuokos nutraukimo ieškovui liko dvi transporto priemonės, o šiai dienai ieškovas turi tik vieną transporto priemonę. Taigi ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovės. Santuokos nutraukimo metu ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, jokių oficialių pajamų negavo, o dabar jam paskirta neįgalumo pašalpa. Atsakovė ir tuo metu ir dabar gauna su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios vidutiniškai sudaro 1 000 Lt per mėnesį. Pažymėjo tai, kad nors ieškovas neturėjo oficialių pajamų, tačiau nuo 2012-12-18 iki 2013-11-25 atsakovei pervedė vaikų išlaikymui 6 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovo turtinė padėtis, nepaisant to, jog oficialiai jis neturi jokių pajamų yra geresnė nei santuokos nutraukimo metu, t. y. jis turi pakankamai pajamų teikti savo nepilnamečiams vaikams net gi didesnį nei teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o nustačius netekto darbingumo lygį ir paskyrus neįgalumo pašalpą, ieškovas turės pastovias pajamas šalia gaunamų neoficialių pajamų. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo darbo paieškas. Pažymėjo, kad vaikai turi specialių poreikių. Sūnui J. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), abiems sūnums yra būtini akiniai. Įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus prašo ieškovo ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo atmesti, patenkinti jos priešieškinį ir išlaikymo dydį padidinti – iš ieškovo kiekvienam vaikui priteisti po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (1 t. 32-36 b. l.).
Teismo posėdyje atsakovė palaikė savo priešieškinį, o ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad jos nuomone ieškovo turtinė padėtis pagerėjusi todėl, kad jis gauna oficialias pajamas ir jos žiniomis taip pat ir neoficialias pajamas. Telefonu kalbėjo su jo draugu, jis sakė, kad jis „pachaltūrina“ – remontuoja butus, deda gipsą. Taip pat jis dirbdavo ir santuokos metu. Be to, santuokos metu iš cerkvės gaudavo apie 800 Lt, papildomai užsidirbdavo po 1 000- 2 000 Lt. Mano, kad ieškovas dėl savo ligos gali dirbti. Jis ir anksčiau gydydavosi ligoninėje. Jos finansinė padėtis po priimto teismo sprendimo nepasikeitė – dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 1 000 Lt „į rankas“. Sugyventinio neturi, gyvena viena su vaikais, pragyventi padeda tėvai, broliai. Po priimto teismo sprendimo pasikeitė vaikų poreikiai – vaikai greitai auga, be to, turi specialių poreikių. Vyresnysis vaikas nuo 1 metukų serga, jam kasmet du kartus reikia keisti akių protezą. 2013 m. abiems vaikams paskirti akinukai. Pažymėjo, kad ieškovas vaikams jokių dovanų neperka, nebūna jokių susitikimų. Telefonu su vyresniuoju sūnumi pakalba minutę, dvi.
Atsakovės atstovė advokatė Eglė Grucytė teisiniais argumentais pagrindė atsakovės reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį ir prašė jo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti pilnai. Kadangi abiems šalims suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Trečiasis asmuo nepilnametis J. G. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja jo įstatyminė atstovė S. G.. Nepilnametis 2014-04-14 buvo apklaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (1 t. 173 b. l.). Apklausiamas nepilnametis paaiškino, kad norėtų lankyti būrelius, tokius kaip: programavimo ir informatikos būrelį, tačiau mamai trūksta pinigų už juos sumokėti. Lanko sopto klubą „(duomenys neskelbtini)“, kadangi yra susitaupęs pinigų, kuriuos gavo iš močiutės ir kitų giminaičių. Sportuoti gali pagal jam sudarytą specialią programą. Gyvena su broliu viename kambaryje, baldai jau seni, reikėtų naujų: ypač lovų jam su broliu. Mama nuperka visus reikmenis į mokyklą, duoda kišenpinigių po 5 arba 10 Lt, kai turi daugiau pinigų. Su tėčiu bendrauja tik telefonu ir tai labai retai arba tėvas paskambina per šventes. Su tėvu nesusitinka. Pinigų tėvas neduoda, neatsimena, kad ką nors būtų nupirkęs dovanų. Turi sveikatos problemų. Vienoje akyje įstatytas protezas – nieko nemato, o kitai reikalingi akiniai skaitymui. Taip pat pastoviai reikalingi lašai akims, vitaminai, papildai. Trūksta mamai pinigų jų išlaikymui, kad galėtų kažką skanaus pavalgyti nusipirkti. Laisvalaikį praleidžia kieme su draugais. Mėgsta žaisti kompiuteriu. Mokslai sekas neblogai, vidurkis 8. Reikėtų papildomai pasimokyti pas korepetitorius chemijos, lietuvių kalbos.
Liudytoja M. G. parodė, kad ji yra ieškovo motina. Sūnus guli ligoninėje apie 1,5 savaitės. Šiuo metu būklė šiek tike pagerėjusi, tačiau 3 kartus per dieną daromos injekcijos, geria daug vaistų. Į ligioninę sūnus kreipės pats, nes nerado sau vietos. Jis girdi vyriškus balsus, kurie jį gąsdina, jis nepakelia net ir menkiausio triukšmo. Šiuo metu vaistai jam nemokami, nes guli ligoninėje. Kai negulėjo – vaistus pirkdavo ji. Ji pati yra pensininkė, gaunama pensija tik 680 Lt, iš jos ir gyvena, todėl jau negali sūnui padėti. Anksčiau padėdavo, nes turėjo santaupų, padėdavo savo sūnui išlaikyti vaikus. Vaikams išlaikymą sūnus mokėjo jos pinigais. Jie kartu nueidavo į banką, ji pinigų nuimdavo nuo savo sąskaitos, o vėliau nueidavo į kambariuką ir jis kasininkei paduodavo pinigus ir juos pervesdavo atsakovei. Santaupų ji turėjo, nes buvo pardavusi butą, pirkusi kitą ir nuo buto pirkimo buvo šiek tiek likę. Tuiri šiek tiek santaupų ir dabar, tačiau jų reikia jai pačiai juodai dienai. Kiek žino, pašalpos sūnus negauna, sūnui paskaičiavo 500 Lt neįgalumo pensijos. Pašalpą gaudavo pusę metų. Ji pati su sūnumi kartu nuolat negyvena, turi savo sodo namelį. Anksčiau gaudavo sūnus pašalpą, dar kompensaciją už šildymą. Dabar negauna, reikės vėl eiti tvarkyti dokumentus į socialinį, kai bus aišku koks teismo sprendimas. Sūnus anksčiau yra šiek tiek oficialiai dirbęs, paskui 2011 m. lapkričio mėnesį papuolė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kai dar jie gyveno kaip šeima, ji bandė sūnų įdarbinti bažnyčioje. Kartais ateidavo, padirbdavo kelias valandas. Jis negali dirbti, nes jam garsai trukdo. Iš bažnyčios pinigų sūnus negavo ir ji negauna, tik rūbų, avalynės. Sūnus statybos darbus dirbo, ir pas žmones dirbo, ir sode padėdavo. Prie darbų prisidėjo kaip galėjo. Vaikams jis duodavo skirtingas sumas. Jis norėdavo viską vaikams kiek priklauso sumokėti. Ji mokėdavo, tai 500 Lt, tai 600 Lt. Norėjo padengti visas jo skolas, bet ji viena nepajėgi. Dar jiems gyvenant kartu, mokėjo buto skolas, pastoviai vaikams padovanodavo, tai po 50 Lt, 100 Lt, atnešdavo maisto. Dabr yra skola susidariusi už mokesčius.
Institucijos duodančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P. duotoje išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydžio nereikėtų mažinti, nes tuomet nebus galima patenkinti nei bendrųjų, nei specialių vaikų poreikių. Ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Matyti, kad ieškovo finansinės galimybės ribotos, tačiau spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teismas galėtų nebent atsižvelgti į tai, kad vaikai turi specialių poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, priešieškinis atmestini.
Nustatyta, kad šalys S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (1 t. 10, 11 b. l.). Šalių santuoka nutraukta santuoka nutraukta 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-19523-375/2012 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LITEKO duomenys). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnamečių vaikų J. G. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. G., o jų išlaikymui S. G. įsipareigojo mokėti kiekvienam po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarė taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Todėl laikytina, kad abi šalis tuo metu sutartas vaikų išlaikymo dydis tenkino, t. y. vaikų motina sutiko, jog tokio dydžio išlaikymo suma vaikų tėvas prisidėtų prie vaikų išlaikymo, o vaikų tėvas turėjo galimybę tokią išlaikymo sumą mokėti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2013-07-18 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie išlaikymo įsiskolinimą nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymas vaikams tiek iki ieškinio dėl išlaikymo sumažinimo padavimo, tiek po jo, mokamas – mokama įvairiom sumom (900 Lt, 600 Lt, 500 Lt, 300 Lt, 700 Lt, 400 Lt, 1 t. 16, 2 t. 78 b. l.). J. G. ir E. G. gyvena kartu su savo motina S. G., yra pilnai jos išlaikomi, metu mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Pats nepilnametis J. G. nurodė, kad lanko sporto klubą – sportuoja pagal jam sudarytą specialią programą (1 t. 173 b. l.). Abu vaikai turi sveikatos problemų, abu nešioja akinius. E. G. rimtesnių sveikatos problemų neturi, o J. G. nuo vienerių metų serga (duomenys neskelbtini), jam pašalinta kairė akis, po to protezuota kairė akiduobė, dėl ko porą kartų per metus reikia keisti akies protezą, nuo 2012 m. stebimas endokrinologo dėl nutukimo. Pažymėtina, kad vaiko sveikatos problemos buvo ir nutraukiant šalių santuoką. Po santuokos nutraukimo pasikeitė tik tai, kad abiems vaikams prirašyti akiniai (2 t. 76 b. l.). Tai patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu nurodydama, kad vaikų poreikiai pasikeitė tuo, jog jie paaugo ir jiems reikia nešioti akinukus. Nutraukiant santuoką šalys nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo du automobilius RENAULT ESPACE, v/n (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI, CARISMA, v/n (duomenys neskelbtini) kurie po santuokos nutraukimo atiteko S. G. (LITEKO duomenys). Po santuokos nutraukimo nei ieškovas, nei atsakovė registruotino turto neįsigijo (1 t. 14-15, 18, 45, 46 b. l.). Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl šalių pajamos santuokos nutraukimo metu nebuvo nustatinėjamos. Ieškovas nedirba, ieškinio padavimo metu buvo registruotas darbo biržoje (1 t. 13 b. l.). Teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad šiuo metu ieškovas darbo biržoje neregistruotas, gydomas psichiatrinės ligoninės stacionare. Atsakovas iš dalies nedarbingas – jam nuo 2013-09-26 iki 2014-09-25 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (1 t. 12 b. l.). Ieškinio padavimo metu jo nedarbingumo pensija buvo 521,61 Lt, o pastaruoju metu jis gauna 607,41 Lt nedarbingumo pensiją (1 t. 25-27, 178-179 b. l.), gyvena jo motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis apie 1 100 Lt. Nurodė, kad gyvenimo draugo neturi, gyvena su vaikais, šeimai pragyventi padeda tėvai, broliai. Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad vien iš ieškovės gaunamų pajamų ieškovė su dviem, specialių poreikių turinčiais vaikais, negalėtų pragyventi, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo pareigą vaikams atlieka tinkamai. Teismui nekyla abejonių, jog abu vaikai yra tinkamai prižiūrimi, pagal galimybes užtikrinami visi jų poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaikų nepriežiūros neturi. Pažymėtina, kad atsakovės giminaičiams nekyla pareiga išlaikyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečius vaikus, nes pareiga išlaikyti vaikus yra tėvų ir jie šios pareigos vykdyti negali atsisakyti (3.192 str.). Taip pat pažymėtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis taip pat negali būti pagrindu atleisti jį nuo šios pareigos vykdymo. Teismo vertinimu, sunkią atsakovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl plačiau dėl atsakovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad nei ieškinys, nei priešieškinis negrindžiamas atsakovės turtinės padėties esminiu pagerėjimu. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo, tačiau pati atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis tokia pati. Ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo pareikštas 2013-11-18 (1 t. 3 b. l.), o priešieškinis, kaip atsakas į ieškovo ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo, pareikštas 2013-12-23 (1 t. 32 b. l.). Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad 135 Lt išlaikymas neatitiktų nepilnamečių vaikų bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, todėl mažinti išlaikymo dydžio negalima. Sprendžiant dėl išlaikymo padidinimo, teismas galėtų nebent atsižvelgti į tai, kad vaikai turi specialių poreikių, nes ieškovo turtinė padėtis taip pat sunki.
CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Taigi tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Ieškovas ieškinį grindžia savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu, kuriam įtakos turėjo jo sveikatos pablogėjimas, o atsakovė savo priešieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais ir pagerėjusia ieškovo turtine padėtimi. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pirmiau pasisakytina dėl vaikų poreikių, o vėliau dėl atsakovo turtinės padėties. Kaip jau minėta, teismas plačiau dėl atsakovės turtinės padėties nepasisako, kadangi akivaizdu, jog jos turtinė padėtis sunki, tačiau ji pagal galimybes visus vaikų poreikius tenkina. Teismas pripažįsta, kad po priimto teismo sprendimo vaikų poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik dveji metai, vaikai pradėjo nešioti akinukus, kad savaime reiškia papildomas išlaidas. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 900 Lt. Iš ieškovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 450 Lt (1 t. 37-38 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra šiek tiek padidintos ir tik dalies atitinka bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad atsakovė pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgi kiekvienam vaikui skirti po 900 Lt, nes tokiu būdu neliktų pinigų nei kito vaiko, nei jos pačios pragyvenimui. Ieškovės teigimu vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 900 Lt, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė. Ieškovė pateikė tik įrodymus už du mėnesius (1 t. 155-157 b. l.), pagrindžiančius turimas išlaidas komunaliniams mokesčiams bei daug lapų pirkimo čekių (1 t. 77-154 b. l., 2 t. 3-35, 47-77 b. l.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo čekiai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaikų poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar vaistai, maisto ir pramoninės prekės bei paslaugos ir būtent kurios, buvo pirktos šiems vaikams. Be to, išanalizavus tik dalį pirkimo čekių matyti, kad prekės įsigytos panaudojant 8 Maxima korteles (paskutiniai kortelės Nr. 6410, 6708, 5852, 1566, 8696, 0834, 3296, 8328), 2 Iki korteles (paskutiniai kortelės Nr. 6930, 5169), todėl kiti pirkimo čekiai detaliai net neanalizuoti. Abejotina, ar atsakovė naudojasi 8 skirtingomis tos pačios parduotuvės nuolaidų kortelėmis. Todėl, kaip jau minėta, pirkimo čekiai vertintini tik kaip įrodymai, parodantys dabartinį kainų lygį šalyje. Teismo vertinimu išlaidos komunaliniams mokesčiams taip pat nurodytos per didelės. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams paskaičiuotos pačiais šalčiausiais mėnesiais, t. y. tuomet kai mokesčių kainos didžiausios, nes byloje pateiktos sąskaitos už 2013 m. gruodžio ir sausio mėnesius (1 t. 155-157 b. l.). Akivaizdu, kad šiltuoju metų sezonu komunaliniai mokesčiai mažesni, kadangi nėra išlaidų šildymui, sumažėja elektros suvartojimas. Be to, iš bylos duomenų nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir kiek žmonių gyvena tame bute, t. y. keliems žmonėms turi būti dalinami mokesčiai, kadangi pažyma apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina tik jos ir jos nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau ji nepatvirtina bendro šiame bute deklaruotų žmonių skaičiaus. Kitos vaikų poreikiams nurodytos sumos yra protingo dydžio, neišdindintos ir atitinka bylos aplinkybes todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Savaime suprantama, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, vaikams tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaikų poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teikiant vaikams mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jų poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaikų interesai. Antra vertus, vaikų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Todėl įvertinus vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnamečių J. G. ir E. G. poreikiai išaugo ir jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2012-12-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo kiekvienam vaikui dydis po 250 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl yra pagrindas išlaikymo dydį keisti. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš bylos duomenų matyti, kad nutraukiant santuoką šalys nekilnojamojo turo neturėjo, turėjo du automobilius RENAULT ESPACE, v/n (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI, CARISMA, v/n (duomenys neskelbtini) kurie po santuokos nutraukimo atiteko S. G. (LITEKO duomenys). Šiuo metu ieškovo vardu registruotas tik vienas automobilis. Jo motina teismo posėdžio metu nurodė, kad vieną automobilį ieškovas pridavė į metalo laužą, gavo 300 Lt. Netikėti šiais parodymais neturi pagrindo, juolab, kad šios aplinkybės atsakovė ir neginčijo. Po santuokos nutraukimo ieškovas registruotino turto neįsigijo (1 t. 14-15, 18, 45, 46 b. l.). Ieškovas nedirba, ieškinio padavimo metu buvo registruotas darbo biržoje (1 t. 13 b. l.). Teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad šiuo metu ieškovas darbo biržoje neregistruotas, gydomas psichiatrinės ligoninės stacionare. Ieškovo motina M. G. patvirtino, kad jos sūnus 1,5 savaitės guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos 2014-04-28 pažyma patvirtina, kad S. G. šios poliklinikos Psichikos centre lankosis nuo 2012-05-21. Diagnozė: paranoidinė šizofrenija (F20.0), keletą kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, nuolat lankosi ambulatoriškai. Dabartinė paciento sveikatos būklė nėra stabili, stebima psichozinė simptomatika, dalyvauti posėdžiuose nerekomenduotina (2 t. 42 b. l.). Atsakovas iš dalies nedarbingas – jam nuo 2013-09-26 iki 2014-09-25 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (1 t. 12 b. l.). Ieškinio padavimo metu jo nedarbingumo pensija buvo 521,61 Lt, o pastaruoju metu jis gauna 607,41 Lt nedarbingumo pensiją (1 t. 25-27, 178-179 b. l.), gyvena jo motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jo motina nurodė, kad ieškovas gyvena vienas, ji tik kartais atvažiuoja, nes turi kitus savo namus. Taip pat nurodė, kad yra įsiskolinimų už butą, tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti. Jos žiniomis jos sūnus jokių kitų pajamų negauna. Ieškovas ieškinį grindžia esminiu savo turtinės padėties pablogėjimu, kuriam įtakos turėjo jo sveikatos pablogėjimas – jam 2013-09-26 nustatytas nedarbingumo lygis net 60 proc., todėl jis negali dirbti. Atsakovė priešingai, ji nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, nes jis gauna oficialias pajamas, kurių nutraukiant santuoką neturėjo, be to, jos žiniomis jis dirba neoficialiai, o psichikos liga jis sirgo ir seniau, būdavo tai paūmėjimai, tai pagerėjimai, ir ieškovas neišnaudoja galimybių dirbti, nes galima gauti darbą ir būnant iš dalies darbingu. Tam įrodyti pateikė skelbimą iš laikraščio. Teismas sutinka, kad registracija darbo biržoje nerodo aktyvių darbo paieškų, sutinka ir su tuo, jog ir iš dalies darbingiems žmonėms yra galimybių susirasti darbą, tačiau teismo vertinimu, ieškovui sergant tokia liga, t. y. paranoidine šizofrenija, šiandieninėmis ekonomikos sąlygomis rasti darbą pakankamai sudėtinga. Atsakovė pateikė skelbimą dėl valytojo ir kiemsargio darbo. Abejotina, ar įmonė norės priimti į darbą psichine liga sergantį valytoją, o juo labiau kiemsargį ir tokiam žmogui patikėti įmonės turto apsaugą. Akivaizdu, kad galimybes susirasti darbą ieškovui apsunkina ne tai, kad jis iš dalies darbingas, o tai, kad jo negalia yra ne fizinė, o psichinė. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pagerėjo. Jo turtinės padėties esminį pagerėjimą atsakovė grindžia tuo, jog ieškovas gauna oficialias pajamas, kurių nutraukiant santuoką negavo. Kaip jau pirmiau nustatyta, tos oficialios ieškovo pajamos yra jo nedarbingumo pensija, kuri yra 600 Lt. 2013 m. ieškovui dar buvo mokama ir socialinė pašalpa (2 t. 45 b. l.). Teismo vertinimu, tokios pajamos negali būti vertinamos esminiu ieškovo turtinės padėties pagerėjimu. Kaip jau minėta, santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukiant santuoką šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama. Kokias pajamas gavo tuo metu ieškovas, nežinoma. Atsakovė nurodo, kad gaudavo 800 Lt iš bažnyčios, taip pat apie 2 000 Lt, neoficialiai uždarbiaudamas statybose. Įrodymais šių teiginių nepagrindė. Ieškovo motina nurodė, kad iš bažnyčios ieškovas pajamų negavo, paramą gaudavo drabužiais, avalyne. Tai, kad ieškovas šiuo metu neoficialiai dirba ir gauna pajamas, atsakovė neįrodė. Todėl ieškovo gaunamos 600 Lt neįgalumo pensijos teismas negali vertinti kaip esminio ieškovo turtinės padėties pagerėjimo. Priešingai, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis sunki, išlaikymą vaikams jis mokėjo savo motinos padedamas. Ieškovo motina savo parodymuose gan detaliai paaiškino, kaip būdavo atliekami išlaikymo pervedimai. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Kaip teismas jau pirmiau pažymėjo, atsakovės tėvams, broliams nėra pareigos išlaikyti ieškovo vaikus, tačiau tai taip pat reiškia, kad ir ieškovo motinai nėra pareigos išlaikyti anūkus. O iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo motina iki šiol tą geranoriškai darė. Abejoti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Reikalauti ją toliau tą daryti, būtų neteisinga ir nesąžininga. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis sunki patvirtina ir tai, kad jam, kaip ir atsakovei, suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Pažymėtina, kad tokia pagalba suteikiama ne kiekvienam kas jos prašo, o tik tam tikrai asmenų grupei, kurių turtinė padėtis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Todėl akivaizdu, kad abiejų bylos šalių turtinė padėtis sunki, tačiau sunki turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Kaip teismas nenustatė esminio ieškovo turtinės padėties pagerėjimo, taip teismas nenustatė ir esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovas esminį savo turtinės padėties pablogėjimą grindžia tuo, kad jam 2013 m. rugsėjo mėnesį nustatytas nedarbingumo lygis, jis nedarbingas net 60 proc. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad oficialiai nedarbingumo lygis nustatytas 2013-09-26 (1 t. 12 b. l.), tačiau kaip nurodė atsakovė ir patvirtino ieškovo motina M. G., ieškovas psichikos liga – paranoidine šizofrenija, sirgo ir anksčiau, ne kartą dėl jos gydytas psichiatrijos stacionare. Šią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos 2014-04-28 pažyma, kurioje nurodyta, jog S. G. šios poliklinikos Psichikos centre lankosis nuo 2012-05-21, ne kartą gydytas psichiatrijos stacionaruose. Todėl teismo vertinimu, oficialus darbingumo lygio nustatymas nereiškia ieškovo esminio sveikatos pablogėjimo, kadangi ieškovas šia liga, t. y. paranoidine šizofrenija serga jau ilgą laiką, ne kartą buvo ligos paūmėjimai, kurie vėliau praeidavo, oficialiai nustačius darbingumo lygį iš esmės niekas nepasikeitė, ieškovo įsidarbinimo galimybės ieškinio padavimo dieną nebuvo pasikeitę, oficialiai nustačius darbingumo lygį jo pajamos nesumažėjo. Akivaizdu, kad šiandien ieškovas dirbti negali, nes guli psichiatrijos ligoninės stacionare, jo sveikata šiandien yra pablogėjusi, tačiau tikėtina, kad krizei praėjus, kaip jau ne kartą buvo, ieškovas sugrįš į jam įprastą gyvenimo ritmą. Pažymėtina ir tai, kad darbingumo lygio pažyma galioja tik iki 2014-09-25, t. y. ji buvo išduota tik metams (1 t. 12 b. l.). Ar ji bus pratęsta, neaišku. Tikėtina, kad ieškovui sugrįžus į jam įprastą gyvenimo ritmą, jis gyvens įprastą gyvenimą, gaus ne tik neįgalumo pensiją, bet ir kitų pajamų ir galės prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovas pats savo atsiliepime į priešieškinį pripažino, kad dirbdavo statybos darbus, tą teigė ir atsakovė, tą patvirtino ir ieškovo motina. Teismo vertinimu tai, kad ieškovas turi sveikatos problemų nereiškia, jog jis gali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti sūnus tol, kol jie taps pilnamečiais ir galės patys save išlaikyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas nustatė, kad vaikų poreikiai padidėję, kad 500 Lt išlaikymo suma (kiekvienam tėvui teikiant po 250 Lt) nepakankama jų poreikiams patenkinti. Šiuo metu padidėjusius vaikų poreikius tenkina viena atsakovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaikų motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.
Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų bendruosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, ieškovo sveikatos būklę bei galimybes susirasti darbą, mano, kad išlaikymo dydis negali būti mažinamas, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti vaikų interesai, nebūtų užtikrinami net būtinieji vaikų poreikiai, tačiau taip pat mano, kad nors ir konstatuota, jog vaikų poreikiai yra padidėję ir jiems reikalinga didesnė suma išlaikymui, tačiau atsakovas nėra pajėgus prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių tenkinimo, todėl tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmestini – 2012-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-19523-375/2012 nustatytas išlaikymo dydis nekeistinas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).
Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams.
Teismas šioje byloje turėjo 24,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmetus ieškinį ir priešieškinį turėtų būti priteistinos iš šalių lygiomis dalimis. (79 str., 93 str., 96 str., 88 str. 1 d. 3 p. ). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Civilinio proceso kodekso 263 str.,265 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.