Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėja D. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorija 35.4;

2007 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui Giedriui Gvildžiui, atsakovės atstovei Janinai Kudulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ ieškinį atsakovei Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, pripažįsta, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog ieškovė netinkamai vykdė 2002 m. spalio 18 d. sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Minėtos sutarties 3.4. ir 3.5. punktuose nurodyta, jog ieškovė įsipareigoja užtikrinti atsakovės teritorijoje esančių materialinių vertybių apsaugą ir nedelsiant informuoti atsakovę aktu arba tarnybiniu pranešimu apie pažeidimus, plėšimus, įvykusius saugomuose objektuose, o atsakovė sutarties 4.1. ir 4.2. punktais įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovei kiekvieną mėnesį sumokėti pagal pateiktą sąskaitą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo (b. l. 6-8). Toks bylos šalių sudarytos sutarties turinys leidžia šalių materialinius teisinius santykius kvalifikuoti kaip pasaugos teisinius santykius (LR CK 6.830 str.).

Netinkamą ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovė grindžia faktu, jog 2005 m. liepos 21 d. atsakovės teritorijoje buvo sulaikyti asmenys, tarp kurių buvo ir ieškovės darbuotojai, kraunantys atsakovei priklausančią medieną į transporto priemones. Minėtiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Ieškovės darbuotojai pripažino, jog iš anksto susitarę ir už tai gaudami atlygį, pro atsakovės įmonės pagrindinį kontrolės postą į įmonės teritoriją leisdavo įvažiuoti transporto priemonėms, kurios atsakovės teritorijoje buvo pakraunamos atsakovei priklausančia mediena, ir šias transporto priemones ieškovės darbuotojai išleisdavo iš įmonės teritorijos, jų neužregistravę kontrolės posto žurnale. Šiuos faktus patvirtina nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 62-138), kurie leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigti. Atlikus inventorizaciją atsakovės įmonėje, 2005 m. rugpjūčio 18 d. inventorizacijos aktu (b. l. 30-32) buvo nustatytas 756043,81 Lt dydžio atsakovės produkcijos trūkumas. Dalis nusikalstama veika kaltinamų asmenų pagrobtos produkcijos buvo surasta ir sugrąžinta atsakovei, o tai patvirtina bent jau dalies produkcijos neišsaugojimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir neišsaugojo jai patikėto saugoti turto (LR CK 6.200 str., 6.832 str. 1 d.), todėl dėl nurodytos priežasties atsakovė turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą – mokėjimą už ieškovės suteiktas paslaugas (LR CK 6.46 str. 2 d., 6.58 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės darbuotojų, kuriuos kontroliuoti ieškovė turėjo galimybę, veiksmai teikiant pasaugos paslaugas, leidžia konstatuoti esminį sutarties pažeidimą LR CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme, todėl darytina išvada, kad atsakovė teisėtai nutraukė sutartį ir atsisakė mokėti už ieškovės teiktas pasaugos paslaugas (LR CK 6.221 str. 1 d., 6.840 str. 3 d.). Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės, ar ieškovės darbuotojai aktyviai dalyvavo pasisavinant atsakovei priklausančią medieną ir ar jų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nustatyta, kad iš atsakovės teritorijos buvo išgabentas didelis kiekis atsakovei priklausančios medienos, o šį faktą neabejotinai patvirtina surastas ir atsakovei grąžintas didelis medienos kiekis, dėl kurios dingimo iš atsakovės teritorijos ginčo byloje nėra. Tokios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė nesiėmė visų priemonių užtikrinti jai perduoto turto išsaugojimą (LR CK 6.830 str. 1 d., 6.832 str. 1 d.), ir tai vertintina kaip esminės pasaugos sutarties sąlygos nevykdymas, t. y. esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (LR CK 6.217 str. 1d., 2 d. 1 p.) bei atsisakyti sumokėti atlyginimą ieškovei (LR CK 6.840 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą ieškinį, nurodė, kad sutartyje šalys nenumatė jokių sąlygų ar išlygų, kai suteiktos paslaugos gali būti neapmokamos ar toks mokėjimas sustabdomas, ar kitų sąlygų, suteikiančių pagrindą vienašališkai nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu sutikti negalima. Minėti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad, tenkinkdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi LR CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nors ši teisės norma tiesiogiai ir nenurodyta sprendime. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad LR CK 6.217 straipsnio, skirto sutarties nutraukimo teisiniam reglamentavimui, be jau minėtos 5 dalies nuostatų, įtvirtinančių vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje numatytais atvejais, 1 ir 2 dalyje apibrėžtos sutarties nutraukimo sąlygos, kurios yra taikomos neatsižvelgiant į tai, ar šalys dėl jų susitarė, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės atsakovei priteistina 896,71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ ieškinį Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ atmesti.

Priteisti Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ iš R. Jonaičio individualios įmonės 896,71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.