Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Blauzdžiaus ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei, dalyvaujant pareiškėjui O. T. (O. T.), atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. T. ir Valstybės saugumo departamento atstovei Kristinai Sakauskienei, vertėjui Zengin Abdulmecit, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. (O. T.) skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriui (toliau − Migracijos departamento Imigracijos skyrius), tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. T. ir LR valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2009-11-18 Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui O. T. (b. l. 7−8).

Mintis susituokti ir gyventi kartu nedavė ramybės nuo 2008 metų vasaros, tačiau reikėjo laiko pasiryžti tuoktis, juo labiau, kad santuokai pritarimo nerodė ir abiejų artimieji. Tačiau kai 2009 m. kovo 22 d. būsimoji jo sutuoktinė Izabela atskrido pas jį į Turkiją ir jie susitiko po ilgų nesimatymo metų, visos abejonės dingo.

Per teismo posėdį O. T. prašė jo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Migracijos departamentas, įtardamas, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, įpareigojo Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą raštu apklausti O. T. sutuoktinę Lietuvos Respublikos pilietę I. T. apie susipažinimo ir santuokos sudarymo aplinkybes. 2009-07-02 įgaliotas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos valstybės tarnautojas apklausė I. T. Apklausos lapuose dėl sudarytos santuokos įvertinimo jos pateikti atsakymai į klausimus nesutampa su sutuoktinio analogiškuose apklausos lapuose įrašytais atsakymais. Atsakydami į klausimą apie susipažinimo aplinkybes sutuoktiniai nurodė skirtingas susipažinimo vietas − O. T. nurodė, kad su savo sutuoktine susipažino Antalijoje, o I. T. nurodė, kad su savo sutuoktiniu susipažino Marmaryje. Abu sutuoktinai, atsakydami į klausimą apie tai, kiek kartų jie buvo susitikę prieš santuokos įregistravimą, nurodė prieštaringus duomenis. Sutuoktinė nurodė, kad buvo susitikusi du kartus, o sutuoktinis nurodė, kad kartą trumpam per atostogas, be to, bendravo internetu. Apklausos lapuose O. T. nurodė, kad nepažįsta sutuoktinės tėvų, brolių, seserų bei kitų giminaičių, ketina kartu su I. T. gyventi Turkijoje, o jeigu nepatiks, ketina gyventi Lietuvoje. I. T. ir O. T. apklausos lapuose nurodė, jog jie tarpusavyje daugiausia bendrauja turkų kalba, o Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje pranešime − kad jie nekalba abiem suprantama kalba. Taigi, iš sutuoktinių užpildytų analogiškų apklausos lapų matyti, kad O. T. ir I. T. prieš santuokos sudarymą matėsi tik kartą, arba du, sutuoktiniai nekalba abiem suprantama kalba, nepažįsta vienas kito giminių, todėl darytina išvada, kad jų santuoka sudaryta neketinant sukurti šeimos santykių, o užregistruota tik siekiant panaudoti santuokos registraciją kaip pagrindą O. T. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Per teismo posėdį pareiškėjo sutuoktinė I. T. prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad santuoka nėra fiktyvi, jie vienas kitą myli ir pradeda verslą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Skunda s atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl 2009 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Turkijos Respublikos piliečiui O. T. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu teismui svarbu išsiaiškinti, ar santuoka sudaryta tarp Turkijos Respublikos piliečio O. T. ir Lietuvos Respublikos pilietės I. K. (pavardė po santuokos − T.) nėra fiktyvi santuoka.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau − Įstatymas) reglamentuoja užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-28 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau − Aprašas). Aprašo 42 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, turi būti vertinama užsieniečio santuoka, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų.

Nustatyta, kad Turkijos Respublikos pilietis O. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-03-24 Turkijos Respublikoje, Amasya mieste, sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete I. K. (pavardė po santuokos − T.), gim. (duomenys neskelbtini). 2009-04-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius išdavė jiems santuokos liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

2009-05-21 Migracijos departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje gavo 2009-05-13 pranešimą ir Turkijos Respublikos piliečio O. T. užpildytą apklausos lapą dėl sudarytos santuokos įvertinimo bei jo vertimą į anglų kalbą (b. l. 21−31). Minėtame pranešime teigiama, kad pokalbio su O. T. ir jo sutuoktine I. T. metu paaiškėjo, kad jie nekalba abiem suprantama kalba, prieš santuokos sudarymą buvo susitikę tik vieną kartą. Be to, apklausos lapus minėtas Turkijos Respublikos pilietis pildė turkų kalba, nes anglų kalbos nemoka. Minėtu pranešimu Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje pasiūlė Migracijos departamentui iškviesti O. T. sutuoktinę I. T. užpildyti analogišką anketą (b. l. 21).

2009-06-11 Turkijos Respublikos pilietis O. T., ketindamas apsigyventi Lietuvoje pas sutuoktinę I. T., Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. 2009-06-19 Migracijos departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje gavo minėto Turkijos Respublikos piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus reikiamus dokumentus sprendimui priimti (Migracijos departamento byla Nr. 7.6-15/4 b. l. 10−33).

Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2009-06-25 buvo išsiųsti paklausimai Policijos departamentui ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (b. l. 33, 36). Gavus Policijos departamento atsakymą, nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negresia viešajai tvarkai (b. l. 34).

Migracijos departamentas, įtardamas, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, įpareigojo Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą raštu apklausti Lietuvos Respublikos pilietę I. T. apie susipažinimo ir santuokos sudarymo aplinkybes (b. l. 36). 2009-07-02 įgaliotas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos valstybės tarnautojas pastarąją apklausė. Apklausos lape dėl sudarytos santuokos įvertinimo jos pateikti atsakymai į klausimus nepilnai nesutampa su sutuoktinio apklausos lape įrašytais atsakymais (b. l. 38−40). Be to, apklausos lape nurodyta, kad I. T. su savo sutuoktiniu tarpusavyje bendrauja turkų kalba, o Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje pranešime − kad jie nekalba abiem suprantama kalba.

2009-07-29 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2009-07-24 raštą Nr. (08)-19-684RN-396RN, kuriame nerekomenduoja išduoti Turkijos Respublikos piliečiui O. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes tikrasis prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tikslas nėra šeimos susijungimas, o siekis gauti kurios nors Šengeno valstybės leidimą gyventi ir taip patekti į Šengeno erdvę (b. l. 66−67).

Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes 2009-11-18 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui O. T. (b. l. 7−8).

Įstatymo 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, o Aprašo 32 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis matyti, kad O. T. pateikė prašymą išduoti jam leidimą gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Aprašo 42 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Turi būti vertinama užsieniečio santuoka, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų. Aprašo 43 punktas nustato veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi (t. y. santuoka buvo sudaryta, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi). Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, yra tai, kad susituokus negyvenama kartu, sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis, yra kitų požymių, kad vienas arba abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką.

Teismas šioje byloje remiasi Valstybės saugumo departamento išslaptintu 2009-07-24 raštu Nr. (08)-19-684RN-396RN, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja išduoti Turkijos Respublikos piliečiui O. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 66−67). Šiame rašte Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad nagrinėjant vizos prašymą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas kalba tik turkiškai. Tuo tarpu, jo žmona turkiškai nekalba, su sutuoktiniu bendrauja vertėjo pagalba. Turimais duomenimis, sutuoktiniams vertėjavo I. T. klasiokė Lietuvos Respublikos pilietė M. Z. Sutuoktiniai matėsi tik kartą, apie žmonos šeimą jis nieko nežino. Kai konsulas paprašė užpildyti anketą, pareiškėjas nežinojo žmonos gyvenamosios vietos adreso, jos artimųjų. Pildydamas anketą, minėtas Turkijos Respublikos pilietis nurodė telefoną, vėliau jį pataisė ir paaiškino, kad tas numeris priklauso tarpininkei. Prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje be aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas taip pat nurodė ir tai, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą. Tačiau nenurodo, kokia teisėta veikla ketina užsiimti, gavęs leidimą jis bus priimtas dirbti virėju UAB „Haso Baltic“. Šioje įmonėje iki 2009-01-28 dirbo ir M. Z. − I. T. klasiokė, kuri vertėjavo pareiškėjui siekiant gauti Šengeno vizą.

Fiktyvios santuokos aplinkybes taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta riboto naudojimo medžiaga, registruota Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009-12-30 Nr. 140-IG(RN) (b. l. 55), iš kurios aiškiai matyti, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete I. K. (pavardė po santuokos − T.) yra fiktyvi santuoka.

Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo O. T. ir I. T. santuoka gali būti sudaryta tik formaliai, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įvertinęs teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikrasis prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje tikslas nėra šeimos susijungimas, o siekis gauti kurios nors Šengeno šalies leidimą gyventi ir taip patekti į Šengeno erdvę.

Taigi 2009 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Turkijos Respublikos piliečiui O. T. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti O. T. (O. T.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.