Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuotieji asmenys Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. B., M. L., R. B., E. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo, STR 1.01.03:2017 nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad minėti teisės aktai reglamentuoja privalomus atstumus nuo statinių iki žemės sklypo ribos, tačiau jie nenustato privalomų atstumų tarp statinių (išskyrus sanitarinius atstumus tarp statinių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose).

8. Teismas, vadovaudamasis Reglamento STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.6 punktu, pažymėjo, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybai, kai statomi valstybinėje žemėje nesudėtingi poilsio ar sporto paskirties ir įrengiami I ir II grupės nesudėtingi plokštieji horizontalūs inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog katilinė pastatyta žemės sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir fiziniams asmenims, įskaitant pareiškėją ir statytoją. Teismas akcentavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta ir pagal STR 1.05.01:2017 4 priedo 1 dalies 1.6. punktą bei 2 dalį žemės sklypo savininkų sutikimas rekonstruoti katilinę nėra privalomas.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Teismas akcentavo, kad dėl katilinės rekonstravimo ir name įrengtų durų yra pateiktas DNSB bendrijos (duomenys neskelbtini) gyventojų 2022 m. liepos 30 d. sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“ ir kurį pasirašė penkių butų savininkai (gyvenamajame name yra septyni butai).

10. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas. Teismas taip pat nurodė, jog atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tyrimą pagal pareiškėjos skundą.

III.

12.1. DNSB (duomenys neskelbtini) neorganizavo jokio susirinkimo dėl sutikimo rekonstruoti katilinę, byloje pateiktas 2022m. liepos 30 d. sutikimas yra niekinis, nes jame pasirašę asmenys nėra butų savininkai (J. T., V. V.). Atliekant pirmą patikrinimą bei surašant 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr.2D-5014, savavališkai statybas vykdę asmenys pripažino, kad jokio bendraturčių sutikimo neturi. Pakartotinai 2023 m. birželio 23 d. atliekant patikrinimą neva atsirado sutikimas, kuris neva sudarytas prieš metus – 2022 m. liepos 30 d. Šis dokumentas surašytas atgaline data, šis sutikimas nebuvo surašytas 2022 m. liepos 30 d., jis gautas iš nuomininkų apgaulės būdu 2023 metų vasarą, be to, pati sutikimo formuluotė nėra aiški, nėra išreikšta valia dėl būsimo statinio rekonstravimo. Dokumentas yra sutikimas dėl gaisro metu įrengto praėjimo. Minėtame sutikime nurodyti asmenys nėra butų savininkai. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) butų Nr.7 ir buto Nr.5 savininkas yra Kauno rajono savivaldybė. Kauno rajono savivaldybė buvo įtraukta šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, tačiau savo nuomonės neišreiškė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2022 m. liepos 30 d. sutikimą tinkamu bendraturčių sutikimu, turėjo įvertinti ir namo savininkų duomenis. Nuosavybės teises patvirtinantys nekilnojamojo turto savininkų duomenys paneigia, kad sutikime yra nurodyti šio namo butų savininkai. Tokiu būdu, teismas neatskleidė ginčo esmės, priėmė sprendimą, kuris grindžiamas neteisėtu ir niekiniu dokumentu.

12.2. Teismas formaliai vertino statybą reglamentuojančių teisės aktų taikymą bei atsisakė vertinti, ar tokia rekonstrukcija buvo galima, kuomet naujos konstrukcijos užstoja apeliantės butui patenkančią dienos šviesą, nevertinta, kad terasa įrengta ne visų namo bendraturčių poreikių patenkinimui, o tik statytojų interesams užtikrinti – įsirengtas atskiras patekimas į statytojų butą bei įrengtas antras įėjimas į statytojų butą, terasa naudojama tik šio buto šeimininkų poreikiams patenkinti. Nėra jokių duomenų, kad įėjimas reikalingas gaisro atvejui, nes kiti bendraturčiai raktų nuo šių durų neturi. Šia terasa bei naujais sumontuotais laiptais naudojasi tik E. B. ir R. B., kurie terasoje susirinkimo metu nuolat stebi apeliantės virtuvę, triukšmauja, leidžia laisvalaikį vos kelių metrų atstumu nuo apeliantės buto lango. Naujai sukonstruoti laiptai, terasos turėklai užstoja dienos šviesą, tačiau šių argumentų nevertino nei teismas, nei atsakovas, vykdęs tyrimą. Pareiškėja, kurios skundą tyrė Inspekcija, į patikrinimą nei karto nebuvo pakviesta, nebuvo užfiksuota jos nuomonė ar pastabos.

12.3. Teismas neįvertino pareiškėjo išsakytų argumentų, kad daugiabučio namo katilinė yra specifinės paskirties objektas ir statybų prasme yra susijęs su teisės aktais, kurie reglamentuoja jų labai išsamias įrengimo taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti daugiabučio namo savininkus nuo katilinėje galimo įvykti nelaimingo atsitikimo, nes katilinėje veikia šildymo sistemos. Teisės aktai numato skirtingus katilinių įrengimo reikalavimus, vertinant šildymo sistemų skirtingas kategorijas, t. y. šildymas kietu kuru, šildymas dujomis ir kt.

12.4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.1-249 „Dėl katilinių įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos katilinių įrengimo taisyklės numato, jog draudžiama įrengti katilines, įkomponuojančias į daugiabučius namus. Gyvenamuosiuose namuose leidžiama įrengti pristatytąsias katilines, bet privaloma ant jų įrengti sustiprintas perdangas, katilinės patalpos negali ribotis su ant stogo esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Taisyklėse numatyta, kad draudžiama projektuoti katilines, pristatytas prie gyvenamųjų namų patalpų pagrindinių fasadų, turinčių langus, kai atstumas nuo katilinės iki išorinės sienos iki artimiausio gyvenamosios patalpos lango yra mažiau nei 4 metrai pagal horizontalę (11 p.). Šiuo atveju, terasa neleistinai įrengta ant katilinės, atstumo nuo lango (naujų durų) iki katilinės apskritai nėra, nes terasa sujungė namą ir katilinę, o ant katilinės stogo įrengta poilsio zona.

12.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl nebuvo reikalingas žemės sklypo savininkų sutikimas. Šios teismo padarytos išvados neatitinka tikrovės, nes tarp žemės sklypo savininkų yra ginčas dėl naudojimosi tvarkos, kuris nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr.e2- 5149-1085/2024. Teisminio nagrinėjimo metu šie duomenys apskritai nebuvo analizuoti, nors akivaizdu, katilinė esanti prie daugiabučio namo yra statinys, skirtas aptarnauti daugiabučio namo butų savininkų poreikius ir negali būti naudojamas vieno buto savininkų interesais, šis nekilnojamojo turto objektas privalo būti valdomas, remontuojamas, rekonstruojamas tik esant visų bendraturčių sutikimui. Šiuo atveju tokio bendraturčių sutikimo niekada nebuvo, statinys rekonstruotas savavališkai, be kitų bendraturčių sutikimo.

13. Atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 2D-13893 „Dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“ teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tyrimą pagal pareiškėjos skundą pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų.

16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 p.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, Departamento įgaliotas pareigūnas 2023 m. birželio 21 d. pakartotinai atliko patikrinimą žemės sklype 0,2573 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. birželio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318, iš kuriame fiksuotų duomenų ir jo priedų galima spręsti, kad: šiame žemės sklype, be kita ko, yra 2 aukštų 310,20 m² bendro ploto daugiabutis gyvenamasis pastatas, įregistruotas Nekilnojamo turto registre, ir Nekilnojamo turto registre neregistruotas pastatas – katilinė, plane pažymėta indeksu 2J1/p, kurios išorės matmenys yra 6,28 m x 4,84 m, aukštis - 2,37 m, stovinti 1,39 m atstumu nuo gyvenamojo namo. 2022 m. vasaros pabaigoje ant katilinės, 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, pastatyta L formos aikštelė (17,76 m² ploto), nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn (6,00 m ilgio, 0,95 m pločio ? 5,70 m² ploto), o iš aikštelės, vietoje buvusio lango, įrengtos 1 m x 2,10 m durys į daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Palei visą aikštelės perimetrą ir laiptus įrengti 1,00 m aukščio turėklai pritvirtinti prie balkių. Aikštelė įrengta šiaurinėje pusėje ant 2,35 m ploto katilinės stogo: 1,49 m aukščio 15 statramsčių pritvirtintų prie katilinės stogo varžtais, prie kurių pritvirtintos sijos. Šalia katilinės (šiaurinėje pusėje) 1,28 m žemės plotyje įrengti laiptai ir aikštelės dalis. Viso statinio (su katiline) plotas yra 41,70 m².

18. Patikrinimo metu taip pat buvo pateikta: 1986 m. gegužės 25 d. kadastro byla, kurioje yra įbraižyta ir įrašyta 6,10 m x 4,70 m = 28,67 m² ploto, 2,00 m aukščio 2J1/p katilinė. Kadastro byloje nurodyta, kad katilinė yra plytinė, pastatyta 1977 metais; dėl nustatyto fakto, kad vietoje buvusio lango į aikštelę įrengtos 1 m x 2,10 m. durys, statytoja pateikė 2022 m. liepos 30 d. sutikimą „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“; duomenys, kad 0,2573 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pareiškėjai bei tretiesiems asmenims L. B., M. L., R. ir E. B., kurie (pareiškėja bei tretieji asmenys) žemės sklypo dalis nuosavybėn įgijo 2023 m. vasario-balandžio mėn.

19. Inspekcija, įvertinusi patikrinimo duomenis, 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 2D-13893 „Dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“, atsakydama į pareiškėjos skundą, nurodė:

19.1 pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus antrojo skirsnio 2 lentelės punktą, katilinė su pastatyta aikštele yra I grupės nesudėtingas statinys, kurios rekonstrukcijos darbams, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkto, kuriame nurodyti atvejai, kada rekonstruojant statinį privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nereikia rengti statybos projekto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra privaloma;

19.2 dėl daugiabutyje gyvenamajame pastate vietoje lango įrengtų durų nurodė, kad, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje pateikimą statinio paprastojo remonto sąvoką, taip pat STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 papunkčio nuostatas, apibrėžiančiais, kada atliekant statinio paprastąjį remontą privalomas statybą leidžiantis dokumentas, STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkto, apibrėžiančias kas yra laikoma pastato išvaizdos keitimu, vietoje lango įrengiant duris, gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra privaloma;

19.3 dėl žemės sklypo savininkų sutikimo, nurodė, kad katilinė pastatyta žemės sklype, dalinės nuosavybės teise valdomame Lietuvos Respublikos ir trečiųjų asmenų, žemės sklypo naudojimo tvarka nėra nustatyta. Pagal STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.6 punktą, 4 priede nurodyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybai, kai statomi valstybinėje žemėje nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties ir įrengiami I ir II grupės nesudėtingieji plokštieji inžineriniai statiniai, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypo savininko sutikimas statyti šį statinį nėra privalomas;

19. 4 dėl bendraturčių sutikimo atliktam statinio paprastajam remontui ir statinio rekonstrukcijai, nurodė, kad dėl katilinės rekonstrukcijos ir gyvenamajame pastate įrengtų durų pateiktas sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“, kuri pasirašė 5 butų savininkai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pareiškėja, manydama jos teisės esant pažeistoms, turi teisę kreiptis į teismą.

20. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su dalimi Inspekcijos argumentacijos, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, tai savaime nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą byloje: pasisakydama dėl ginčo nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kreipdamasi į Inspekciją, prašė įvertinti pastate – katilinėje – atliktų darbų atitiktį Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.1-249 „Dėl katilinių įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėms, dėl ko patikrinimo akte jokie duomenys, susiję su šios katilinės įrenginių įrengimu nebuvo fiksuoti, tokio pobūdžio argumentai nebuvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl ko jie (argumentai) nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme. Juo labiau, kad jie yra deklaratyvūs, akivaizdžiai nesusieti su faktine situacija: pareiškėja neginčija, kad katilinė pastatyta 1977 metais, jokių gyvenamųjų patalpų virš jos nėra, todėl tokie pareiškėjos argumentai dėl reikalavimų katilinėms, pristatytoms prie kitų statinių, projektavimo arba įrengimo nėra reikšmingi.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be abstrakčių patikinimų dėl netinkamų ir / ar neteisėtų Inspekcijos veiksmų, jokių argumentų, sudarančių pagrindą ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu, nenurodo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadoms, kuriomis: pritarta Inspekcijos vertinimui, kad katilinė su pastatyta aikštele yra I grupės nesudėtingas statinys, kurios rekonstrukcijos darbams rengti statybos projekto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra privaloma (nutarties 19.1 p.); daugiabutyje gyvenamajame pastate vietoje lango įrengiant duris, gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra privaloma (nutarties 19.2 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik papildo, kad tokiam aiškinimui, atsižvelgiant į 2022 m. rugpjūčio mėnesį galiojusios Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, pritariama tik įvertinus, kad daugiabutis gyvenamasis pastatas, kuriame atlikti tokio pobūdžio darbai, priskirtini paprastajam remontui, yra (duomenys neskelbtini), kuri, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas (Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai), yra miestelis: be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 5 p.; STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 p.).

22. Nors teisėjų kolegija nepritaria daliai kitų Inspekcijos sprendimo, nurodyto jos 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 2D-13893 „Dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“, vertinimų, tai nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą: visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį („vasaros pabaigoje“) žemės sklypas, kuriame esančiuose pastatuose buvo atlikti statybos darbai, kurių (darbų) teisėtumą ir buvo prašoma įvertinti, nuosavybės teise priklausė valstybei, o daiktinės teisės į katilinę, pastatytą 1977 metais, Nekilnojamo turto registre nėra (nebuvo) registruotos. Nors, priešingai nei teigia Inspekcija (šios nutarties 19.3 p.), katilinė nebuvo ir po rekonstrukcijos netapo poilsio sporto paskirties ar I ir II grupės nesudėtingu plokščiuoju inžineriniu statiniu, STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.7 punkte ir 2 punkte priede nurodyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybos atveju – kai prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą, taip pat rekonstruojant tokius statinius; nors byloje duomenys iš Nekilnojamo turto registro apie 2 aukštų 310,20 m² bendro ploto daugiabučiame gyvenamajame pastate esančių butų skaičių ir jų savininkus byloje nėra pateikti, dėl ko įvertinti Inspekcijai pateikto sutikimo „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“ reikšmės nėra galima, nesant pagrindo manyti, kad katilinės rekonstrukcijai ar statybos darbams, atliktiems daugiabučiame gyvenamajame pastate, buvo būtina rengti statinio projektą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcijos sprendimas šiuo aspektu (nutarties 19.4 p.), atsižvelgiant į jos kompetenciją nagrinėjant skundus dėl pažeidimų vykdant statybą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ str. 1 d. 10 p.; 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 redakcija), nėra nepagrįstas.

23. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

24. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.