- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1560-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04677-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. B. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei A. B. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. B. J. (toliau – atsakovė) 4 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama skola, subjektas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakovės išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuris nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, laikytinas skolos rašteliu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jame užfiksuotų teisinių santykių dalyviai yra jo tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo tėvas turi teisę reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo, bet ne ieškovas.
4. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas akcentuoja, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. išduodama paprastąjį neprotestuotiną vekselį suklydo dėl esminio sandorio fakto ir jį išdavė ne tam asmeniui, kuriam norėjo išduoti, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtas sandoris nuginčytas nebuvo, jo šalys nebuvo pakeistos, o ieškovas teismui pateiktame procesiniame dokumente tokio pobūdžio reikalavimų nepareiškė.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama skola, subjektas ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės, todėl sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas (apeliantas) prašė Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato nemažai formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškovas ieškinyje teismui pateikė aiškius reikalavimus, nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, o vertinti pateiktus įrodymus teismas turi priimdamas sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, kadangi ji pažeidžia ieškovo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
10. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatuodamas, kad ieškovas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama skola, subjektas ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
13. Teismui nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje, tačiau pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-120/2014).
14. Taigi CPK 45 straipsnyje yra įtvirtintas savarankiškas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigą, kilus abejonėms dėl ieškovo tinkamumo, pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą ieškovo teisėmis (esant ieškovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieškovu, nesant ieškovo sutikimo – pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), bet ne ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovui nesutinkant būti pakeistam ir kitam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas privalo spręsti bylą iš esmės, bet ne ieškinį atsisakyti priimti aukščiau nurodytu pagrindu.
15. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Teismui nustačius, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamo ieškovo, jis turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Taigi galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis). Reikalavimo teisės neturėjimas gali būti pagrindas ieškinį atmesti jį išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.