Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3945-598/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
e1-3945-598/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40449-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3945-598/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40449-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.1;1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40449-24,

kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2024 m. spalio 12 d., apie 22 val., namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečio J. L. akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąją J. Ž. metu, tyčia su vaikščiojimo medine lazda jis sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir vieną kartą į kairės rankos žastą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sugriebęs rankomis ją už plaukų ir laikydamas už jų, nutempė ją iš kambario į kitą kambarį, ir taip tokiu būdu padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiui J. L. sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.

Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 11 d. J. atvyko pas močiutę kartu su savo vaikais, ir jam siūlė važiuoti namo pailsėti. Namo jis nevyko kadangi ketino tvarkyti savo automobilį, todėl liko pas mamą. 2024 m. spalio 12 d. susitvarkė automobilį, namo neketino vykti, kadangi buvo neblaivus. Pamena, kad šeštadienio dieną jis po truputį vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Šeštadienio vakare jis su J. vyriausiu sūnumi buvo kieme, J. jį pakvietė į vidų, kad jis pasižiūrėtų savo jaunesnį brolį, todėl abu atėjo namo. Namuose verkė J. jauniausias sūnus, todėl ji J. paprašė jį pažiūrėti. Jis J. pasakė, kad ji tegul eina pas savo sūnų, o jis pakeis mamai sauskelnes. Teigia, kad kas vyko toliau, neprisimena, tik pamena, kad į namus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu buvo neblaivus. Teigia, kad pervargsta prižiūrėdamas mamą, nes mažai miega, o įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Su J. jis sutaria gerai, todėl tiki, kad galėjo taip pasielgti kaip nurodė J. Jis galėjo susipykęs su J. būdamas mamos kambaryje, jos vaikų akivaizdoje pagriebti vieną iš mamos turimų vaikščiojimo lazdų ir ja suduoti kelis smūgius J. Jis yra asmuo turintis neįgalumą (e. b. l. 139-142; 149-151).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

2024 m. spalio 13 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulės A. Č. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d., apie 22.14 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp giminaičių. Atvykus nurodytu adresu, pasitikusi J. Ž., paaiškino, kad pastaroji atvykusi su savo mažamečiais vaikais savaitgaliui pasisvečiuoti pas močiutę. 2024 m. spalio 12 d., apie 22.10 val. žodinio konflikto metu, jos dėdė - R. G., (nustatytas 2,04 prom. girtumas), medine lazda (kuri skirta vaikščiojimui) trenkė jai į galvą, ko pasėkoje galvos srityje atsirado patinimas. Į įvykio vietą buvo iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas dėl J. Ž. medicininės apžiūros (e. b. l. 25-28).

Policijos registruojamų įvykių registru (ROIK (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d. 22:14 val. pareiškėja J. Ž. pranešė, kad prieš 10-15min. neblaivus giminaitis, trenkė lazda jai per galvą. Namuose 2 nepilnamečiai vaikai (e. b. l. 29-31).

2024 m. spalio 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namo viduje yra virtuvė ir du miegamieji kambariai. Kambaryje prie koklinio pečiaus sienelės matoma sulūžusi ruda, medinė vaikščiojimo lazda ir jos sulūžusi rankena, kuri apžiūros metu paimama. Apžiūros metu fotografuota. Atlikus apžiūrą paimta lazda (e. b. l. 32-36).

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad pareiškėja J. Ž. pranešė, kad 2024 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., jai būnant močiutės G. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos dėdė R. G., žodinio konflikto metu sudavė jai medine lazda per galvą ne mažiau dviejų smūgių bei vieną kartą per kairę ranką. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus (e. b. l. 1-9)

Nukentėjusiosios J. Ž. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. spalio 11 d. ryte susiskambino su dėde, t. y. mamos broliu R. G., ir susitarė, kad 2024 m. spalio 11 d. ji po pietų su savo vaikais atvažiuos pasisvečiuoti pas močiutę G. G.. R. G. prižiūri močiutę (savo mamą), kuri yra neįgali. R. pasakė, kad ji prižiūrės močiutę, o jis galės vykti į savo namus ir pailsėti. R. buvo patenkintas pasiūlymu. 2024 m. spalio 11 d., apie 15.30 ji su savo mažamečiais vaikais: J. ir A. atvyko pas močiutę G. G.. Jai atvykus R. namo nevyko. R. žaidė su jos vyresniu sūnumi J., taip pat bendravo su ja. Tą vakarą su R. jokių konfliktų nebuvo. Kitą dieną R. taip pat buvo neblogos nuotaikos. Dienos metu ji pastebėjo, kad R. grįžta iš lauko parūkęs ir nuo jo jausdavosi alkoholio kvapas, suprato, kad jis vienas vartojo alkoholį. Dienos metu su R. jokių konfliktų, jis noriai bendravo, žaidė su jos vyresniu sūnumi J.. Vakare, apie 21.30 val. ji susiruošė migdyti vaikus. Prieš tai norėjo močiutei pakeisti sauskelnes. Tuo metu pradėjo verkti jos jaunesnysis sūnus ir ji paprašė vyresnio sūnaus J., kad jis pakalbintų mažąjį broliuką, kol ji keis močiutei sauskelnes. Tai išgirdęs R. pradėjo jai priekaištauti dėl vaikų auklėjimo, kadangi mažasis sūnus nenustojo verkti, ji močiutei nekeitė sauskelnių, o paėmusi mažylį ant rankų, jį nuramino, pamaitino. Po to grįžo į močiutės kambarį. Mažąjį sūnų pasodino į maitinimo kėdutę ir nuėjo močiutei pakeisti sauskelnių. Tuo metu į kambarį atėjo R., jis atsisėdo į močiutės neįgaliojo vežimėlį ir pradėjo jai sakyti, kad pažiūrėtų močiutės pilvą. Ji matė, kad močiutei ant pilvo strijos, R. pasakė, kad nieko blogo nėra. Tuo metu vėl pradėjo verkti mažasis sūnus. Ji močiutei nespėjo uždėti sauskelnių, nes sūnų iškėlė iš maitinimo kėdutės ir paėmė jį ant rankų, kad nusiramintų. Vaikščiojo po kambarį laikydama sūnų ant rankų, sūnus J. buvo kitame kambaryje. R., sėdėdamas močiutės neįgaliojo vežimėlyje vis garsiai kartojo, kad ji pasižiūrėtų močiutės pilvą, keikėsi įvairiais necenzūriniai žodžiais, ji R. liepė liautis šaukti ir negąsdinti vaikų. R. pradėjo šaukti, sakydamas: „aš tau, kai duosiu“, jam atsakė: „Pabandyk, aš tau iškviesiu policiją“. Tuomet R. atsistojo, pagrėbė šalia močiutės lovos, stovėjusią medinę lazdą, skirtą pasiremti vaikščiojant, ir su lazda užsimojo. Ji tuo metu stovėjo kambario tarpduryje ir ant rankų laikė sūnų A., nepagalvojo, kad R. gali suduoti smūgį lazda, tiesiog pagalvojo, kad gal tik pagąsdins užsimojęs, tuo labiau, kad R. matė, kad rankų laiko vaiką, tačiau R. užsimojęs smogė jai lazda. Ji spėjo pasisukti, kad lazda neužgautų sūnaus. R. sudavė medine lazda jai per galvą ne mažiau dviejų smūgių bei vieną kartą per kairę ranką. Po jai suduotų smūgių ji greit padėjo sūnų ant lovos kambaryje, o tada R. atėjęs į jų kambarį sugriebė ranka jai už plaukų ir laikydamas už jų, ją nutempė prie močiutės lovos į jos kambarį, tempdamas dėdė jai kažką sakė. Visą tai matė jos sūnus J. Ji šaukėsi paleidžiama nes kitame kambaryje liko mažas jos sūnus. Sūnus J. buvo tame pačiame kambaryje, kur buvo ir A.. Jai pavyko nuo savęs nustumti R. ir sugrįžti pas vaikus į kambarį. J. buvo išsigandęs, ji ramino vaiką, tuo pat metu paskambino savo mamai A. Ž., po jos skambino į policiją. Laukiant mamos, R. toliau rėkavo, tačiau kur jis buvo, nematė. Mamai atvykus R. nurimo, taip pat mama padėjo nuraminti J.. J. tai matė ir dėl to labai išsigando, kadangi jai grįžus po įvykio į kambarį ir jame užsidarius, laukiant, kol atvyks mama, jis visą laiką drebėjo, vis kartojo, kad nori namo pas tėtį, sakė, kad bijo. Dėl įvykio J. patyrė išgąstį, dėl ko šiai dienai jis nenori važiuoti pas jos močiutę, nebent kaip sakė pats J., nebus dėdės R.. Nors dėdė jos atsiprašė dėl įvykio, tačiau dėl sūnaus J. patirto išgąsčio, dėl ko jis dabar bijo dėdės, prašo sūnų J. pripažinti nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje, o ją pripažįstant vaiko įstatymine atstove. Praėjus kuriam laikui po įvykio R. jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio byloje nereikš (e. b. l. 40-49,73-76).

Liudytojos A. Ž. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. G. yra jos brolis, kuris jau nuo 2023 m. gruodžio mėnesio gyvena kartu su jų mama G. G., nes prižiūri mamą. J. Ž. yra jos dukra, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kuri kartais atvyksta aplankyti močiutes. 2024 m. spalio 12 d., vakaro metu jai paskambino susijaudinusi dukra J. ir pasakė, kad R. ją sumušė. Ji greit atvyko, o atvykusi pamatė susijaudinusią išsigandusią dukrą ir išsigandusi anūką J.. Tik atvykusi R. ji nematė, tik vėliau jį pamatė kuomet jis atėjo į virtuvę. R. buvo neblaivus, bendravo agresyviai, apie įvykį nieko nepasakojo, todėl ji jo nekalbino. Iš mamos pasakojimų jai žinoma, kad R. pagriebė jos lazdą ir išbėgo iš kambario. Iš dukters pasakojimų jai žinoma, kad dukra norėjo keisti močiutei sauskelnes, tačiau ėmė verki mažasis sūnus, ji paprašė J. pažiūrėti brolį, dėl to R. supyko, ją nuvijo nuo močiutės. Po to liepė pažiūrėti močiutės pilvo ir sugriebęs ją už plaukų tempė ją į močiutės kambarį, taip pat kažkuriuo metu jai būnant su vaiku ant rankų R. su lazda sudavė jai du kartus, vieną kartą į galvos sritį, kitą į ranką. Ji matė pas J. sumušimus kaktoje ir rankoje. R. yra impulsyvus, o neblaivus tampa agresyvus. Ji klausė R. apie įvykį, jis sakė, kad nieko nepamena. Tikėtina, kad taip yra dėl to, kad įvykio metu R. buvo neblaivus. Dažnai būna, kad R. būdamas neblaivus, ją ir kitus šeimos narius iškeikia necenzūriniais žodžiais (e. b. l. 83-86).

Liudytojos A. Č. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad yra policijos pareigūnė ir 2024 m. spalio 12 d. ji buvo tarnyboje. Apie 22 val. gavo pranešimą apie konfliktą Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Atvykus buvo rasta pranešėja- J. Ž. su dviem vaikais, jos mama ir R. G., kuris buvo neblaivus. J. Ž. nurodė, kad dėdė sumušė ją medine lazda. J. Ž. buvo blaivi. R. G. buvo neblaivus jam buvo nustatytas 2,04 prom. neblaivumas. Girtumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, kuris neturi registracijos žurnalo, nes duomenys saugomi GPA (greitosios patikros aplikacija) programėlėje. Dėl techninių nesklandumų programa užstrigo ir nebuvo galimybės išsaugoti patikrinimo duomenų, duomenys nebuvo įkelti į IBPS sistemą, kadangi jie neišsisaugojo, tačiau alkoholio rodmenų patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Jiems atvykus R. buvo ramus, orientavosi aplinkoje, tačiau nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, minėjo, kad vyresnis sūnus išsigando, dėl to jam davė telefoną, kad nurimt (e. b. l. 88-91).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) pranešimo garso įrašas, kuriame pranešėja nurodo, kad jai su lazda trenkė per galvą, namuose yra mažamečiai vaikai (e. b. l. 92-94).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameromis tvirtinamomis prie tarybinių uniformų, užfiksuoti vaizdo įrašai. Kūno kameros vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 9 min. 43 s. Įraše užfiksuota pareigūnai tamsiu paros metu atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio ir įeina į privataus namo kiemą, aptvertą žalios spalvos neaukšta tvora, kieme pareigūnus pasitinka moteris, kuri paklausta, kad nutiko, pasakoja: „atvažiavo ji, pasiskambino vakar, brolis prisigėręs prižiūri mamą, aš negaliu, pati dirbu, čia negyvenu, jis čia būna jau nuo gruodžio mėnesio, užeina prisigeria. Vakar atvažiavo mergaitė, mano dukra, sako važiuok tu namo, pailsėsi, o jis ne, jisai prisigėręs, sako aš turiu susiplanuot kada išvažiuot, vakar gėrė, kabinėjosi, sakė šiandieną visą dieną kabinėjosi, mergaitė mamai sauskelnes pakeitė, vaikus migdė, jis sako aš tau parodysiu kaip reikia padaryti, griebė lazdą ir čia va kakton (ranka rodo į galvą), čia va (ranka rodo į dešinės rankos petį), trenkė dukrai mano, su lazda, rankose laikė vaiką, nepataikė, sakė už plaukų tempė, aš pati nemačiau, pasakojo mergaitė“. Pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio, pasiima alkoholio kiekio matuoklį, grįžta pas moterį, kuri pareigūnus palydi į namo vidų. Namo virtuvėje matomas ant kėdės sėdintis asmuo, atpažįstamas kaip R. G.. Įrašas stabdomas, padaroma ekrano nuotrauka Nr. 1. Pareigūnas kartu su asmeniu išeina iš namo, įrašo laiku 8 min. 57 s. asmuo sėdasi į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 15 min. 03 s įrašė užfiksuota pareigūnai eina į namą, pareigūnė esanti su BODY kamera bendrauja su moterimi, kuri juos pasitiko, įrašo laiku 3 min. 38 s. moteris pasako: „ji (dukra) atvažiavo vakar, pabus“, pareigūnė įeina į kambarį, kuriame matosi moteris (J. Ž.) ir du vaikai. Pareigūnė pasiteirauja moters asmens dokumento, J. Ž. pasako: „medikų nereikia, labiausiai išgąsdino vaikus, atvažiuoja pas prosenelę, jis čia neregistruotas“, moteris pasako savo kontaktinius duomenis. Moteris pasakoja: „atvažiavom jos aplankyti, jis vakar turėjo išvažiuoti, nes aš jam paskambinau, sakau tau bus išeiginė, nes jis prižiūri močiutę. Žodžiu viskas buvo tvarkoje, viskas gerai, iki vakaro. Močiutei sakau eikit gulti, pakeisiu sauskelnes ir tada eisiu vaikučius migdyti. Vaikutį pasisodinau ir pradėjo man vaikas verkti, jis kėdutėje sėdėjo, vyresniojo sūnaus paprašiau pakalbinti mažąjį, o tuomet jis (R.) supykęs, sakė, kad jis viską sutvarkys. Jis liepė pažiūrėt močiutei pilvą, jie susipyko tarpusavyje. Jis pradėjo rėkti -ateik čia, isteriškai, ateik čia, aš tau penkis kartus pakartojo, sakau aš einu sauskelnes pakeisti ir tada mano mažylis pradėjo verkti, pasiėmiau jį ant rankų, o tuomet jis ramink tą savo vaiką b**t, ji liepė jam netrukdyti o jis pasakęs tau duosiu, sakau duok, ir jis pasiėmęs lazdą trenkė man per galvą (ranka parodo į kambaryje, ekrano dešinėje pusėje matomą lazdą), per ranką, tiktai vaiką saugojau , kad nepataikytų, sąmonės nepraradau, jis agresyvus buvo, girtas“ (e. b. l. 95-100).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta iš įvykio vietos paimta lazda. Apžiūrima šviesios spalvos medinė lazda, skirta pasiremti einant. Lazdos ilgis 86 cm., per visą lazdos ilgį matomas išdrožinėtas raštas, lazdos apačioje matoma guminė rudos spalvos detalė, apžiūros metu lazda yra be rankenos, ji yra sulūžusi, perskelta į dvi dalis. Rankenos ilgis yra 12,5 cm., viena rankenos dalis yra su raudonos spalvos detale, rankena šviesios spalvos medinė (e. b. l. 101-107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. Ž. minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimas kaktoje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Odos nubrozdinimas ir minkštųjų audinių sumušimas kairėje kaktos pusėje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje padaryti dviem smūgiais ir galimai smūgiuojant lazda. Kraujosruvos kairio žasto priekiniame paviršiuje ir dešiniame dilbyje greičiausiai padarytos suspaudžiant šias sritis rankų pirštais ir galėjo išsivystyti mažiausiai nuo dviejų trauminių poveikių. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais (poveikiais). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 70-72).

2024 m. spalio 24 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulės A. Č. tarnybiniu pranešimu dėl neįkeltų alkotesterio duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d., apie 22.14val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai trenkė su lazda, skirta vaikščiojimui per galvą neblaivus giminaitis. Atvykus į įvykį alkotesteriu buvo patikrintas J. Ž. blaivumas. Ji buvo blaivi. Alkotesterio rodmenimis R. G., buvo neblaivus jam buvo nustatytas 2,04 prom. neblaivumas. Pūtimo duomenys buvo suvesti į GPA programą ir užfiksuoti, tačiau dėl techninių kliūčių minėti duomenis neišsisaugojo, todėl nebuvo techninės galimybės jų įkelti kelti į IBPS-o sistemą (e. b. l. 108-109).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. G. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. spalio 12 d. apie 22 val., namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečio J. L., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąją J. Ž. metu, tyčia su vaikščiojimo medine lazda jis sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir vieną kartą į kairės rankos žastą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sugriebęs rankomis ją už plaukų ir laikydamas už jų, nutempė ją iš kambario į kitą kambarį, ir taip tokiu būdu padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje ir kairio žasto išoriniame paviršiuje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiui J. L. sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. Ž. parodymai, kad neblaivus R. G. ją sumušė, sudavė smūgius lazda į galvą, tempė už plaukų. Specialisto išvada patvirtina, jog J. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra ankščiau neteistas (e. b. l. 120-122), baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirta bauda sumokėta (e. b. l. 118-119), bedarbis, VšĮ Jonavos PSPC vienkartinai gydytojo psichiatro konsultuotas (duomenys neskelbtini). Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesilankė, nesigydė (e. b. l. 126-127,131).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį, mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą – per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – lazda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant R. G. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. G. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – lazdą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

R. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Banga Bartkienė