- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- eI2-3079-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01226-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-255 (toliau – ir Sprendimas) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-255.
2.1. Paaiškino, kad atsakovas laiku ir tinkamai neinformavo apie priimtą sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti, nenurodė uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindo. Atsakovo pateiktas 2021 m. kovo 8 d. sprendimo 2021 m. kovo 9 d. lydraštis yra neinformatyvus, todėl jam nėra žinomi motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu pareiškėjui yra uždrausta iki 2025 m. gruodžio 29 d. atvykti į Lietuvos Respubliką.
2.2. Pažymi, kad Tvarkos punktuose nurodyti atvejai nustato baigtinį sąrašą atvejų bei sąlygų, kuomet toks sprendimas (uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją) gali būti priimamas. Tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio apskritai nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjui yra nustatytas iki 2025 m. gruodžio 29 d. draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Nors įstatymas numato teisę gauti motyvuotą sprendimą, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Pareiškėjas yra sąžiningas Ukrainos Respublikos pilietis, kuris dirba vilkiko vairuotoju, jo darbo pobūdis yra susijęs su Lietuvos Respublikos sienos kirtimu, iš vienos valstybės teritorijos į kitą jis gabena įvairias prekes, už tai gauna atlygį, t. y. jo pagrindinis uždarbis, taip jis išlaiko šeimą. Todėl ši susidariusi situacija ypatingai neigiamai įtakoja pareiškėjo galimybę užsidirbti. Pareiškėjui nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu jam yra nustatytas draudimas atvykti, todėl tai neabejotinai riboja jo teisę į efektyvią teisminę gynybą. Todėl atsakovo sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. gruodžio 29 d. yra išimtinai formalaus pobūdžio, jo turinys neatitinka įstatyme numatyto tokio pobūdžio sprendimams reikalaujamo aiškumo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad priimant ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį („<...> per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus <...>“). Teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdamas vilkiku su puspriekabe-cisterna iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs puspriekabėje-cisternoje ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 142 460 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 502 599 Eur (viršija 250 MGL dydžio sumą). Pareiškėjui paskirta 4 600 Eur (92 MGL) bauda. Baudą sumokėjo 2020 m. gruodžio 29 d., tačiau jis padarė sunkų nusikaltimą, jis laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. gruodžio 29 d.
3.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir apie sprendimą raštu informavo pareiškėją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Todėl, Migracijos departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka 2021 m. kovo 9 d. pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo (2021 m. kovo 9 d. raštas Nr. (15/5-3) 10K-6836).
3.2. Mano, kad pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas skundą byloje, susijusioje su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką konstatavo, kad „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-856/2014). Todėl pareiškėjas buvo informuotas laiku ir tinkamai, o raštiškas pranešimas atitiko Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas apie sprendimą informuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Sprendime nurodytas teisinis pagrindas, išsamūs motyvai ir susijusios aplinkybės.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui, yra sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, ši ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destruktyvi, nes jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai ir visuomenės interesams. Todėl pareiškėjui pagrįstai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką jo teistumo galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. gruodžio 29 d. Ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. gruodžio 29 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį („<...> per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus <...>“). Teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdamas vilkiku su puspriekabe-cisterna iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs puspriekabėje-cisternoje ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 142 460 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė – 502 599 Eur (viršija 250 MGL dydžio sumą). Pareiškėjui paskirta 4 600 Eur (92 MGL) bauda.
5.1. Policijos departamento išvadoje pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, nes kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui, yra sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, pagal savo pobūdį yra destruktyvi, jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai ir visuomenės interesams, ne tik žaloja ekonomiką, bet ir dosniai maitina korupcinius tinklus ir kriminalinę veiklą. Dėl kontrabandos auga nusikalstamumas, iš nelegaliai parduodamų prekių lobsta organizuoti nusikaltėliai. Pareiškėjas, nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punkto b papunkčiu pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. gruodžio 29 d. ir laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
5.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Taisyklių 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38,2 punktu, 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-255 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. gruodžio 29 d. ir apie tai raštu informavo pareiškėją. Pastarajame rašte nurodytas teisinis pagrindas, išsamūs motyvai ir susijusios aplinkybės.
5.3. Pareiškėjas 2021 m. kovo 18 d. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos apie 7.50 val., sienos perėjimo punkte Šalčininkų PKP, už patikrinimą atsakingo pareigūno sprendimu buvo informuotas, kad atsisakoma jam leisti kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiame 2021 m. kovo 18 d. sprendime ,,Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ buvo nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu, asmuo dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinį registrą. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla paskirta nagrinėti paskirta (VAAT administracinė byla Nr. el2-2851-764/2021).
6. Pareiškėjo teigimu, atsakovas laiku ir tinkamai neinformavo apie priimtą sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti, nenurodė uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindo, atsakovo pateiktas 2021 m. kovo 8 d. sprendimo 2021 m. kovo 9 d. lydraštis yra neinformatyvus, todėl jam nėra žinomi motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu pareiškėjui yra uždrausta iki 2025 m. gruodžio 29 d. atvykti į Lietuvos Respubliką.
7. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Todėl, Migracijos departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka 2020 m. kovo 9 d. pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo (2020-03-09 raštas Nr. (15/5-3) 10K-6836).
8. Ginčo klausimą reglamentuoja Įstatymas; Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas).
8.1. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai; šios straipsnio 7 dalį - užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; šio straipsnio 8 dalį - sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes; šio straipsnio 9 dalį – užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
8.2. Pagal Taisyklių 20 punktą, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
8.3. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 38.2 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
8.4. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
9. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaujantis paminėtais teisės aktais pagrįstai raštišku pranešimu informavo pareiškėją apie ginčijamą sprendimą. Šiame pranešime atsakovas nurodė sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo datą, numerį, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, sprendimą priėmusį subjektą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. Taigi, Migracijos departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka 2020 m. kovo 9 d. pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo (2020-03-09 raštas Nr. (15/5-3) 10K-6836). Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie ginčijamą sprendimą, t. y. draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir teisinius santykius, raštiškas pranešimas atitiko Taisyklėse nustatytus reikalavimus, pranešime nurodytas teisinis pagrindas, sprendimą priėmusi institucija, išsamūs argumentai, susijusios aplinkybės, apskundimo tvarka.
10. Ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai (konkretūs duomenys nurodyti Policijos išvadoje). Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, pažymėdamas, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismo vertinimu, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams, o pareiškėjo teiginiai, kad jis patirs neigiamas pasekmes, nereiškia, kad sprendimas yra neproporcingas. LVAT savo bylose yra konstatavęs, kad užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei gali būti konstatuota ir esant tik užsieniečio padarytiems administraciniams nusižengimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-5130-492/2017). Pareiškėjas sutinka su atsakovo sprendime nurodyta informacija dėl teistumo, jo teistumą patvirtina Policijos departamento išvada bei Registro duomenys.
11. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Taisyklėmis, jam yra numatyta teisė pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui išbraukti jo duomenis iš sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes, tačiau laiku negavęs pranešimo apie ginčijamą sprendimą neteko galimybės kuo ankščiau pateikti prašymą išbraukti jo duomenis iš sąrašo. Atsakant į šiuos pareiškėjo teiginius, teismas pažymi, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias Taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į Migracijos departamentą, pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių, jo vertinimu, reikšmingų naujų aplinkybių, dėl kurių jo duomenys galėtų būti išbraukiami iš sąrašo, todėl šie jo teiginiai neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui.
12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.
13. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
14. VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
15. Taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Taisyklių 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, SIS II Eeglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Tvarkos 38.2 punktu, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. kovo 8 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. gruodžio 29 d. ir įvedė į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti.
16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-255 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
17. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.