Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3473-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
1-3473-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F B. D., gimusi (duomenys neskelbtini), Irano Islamo Respublikos pilietė, susituokusi, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. spalio 1 d. F.B. D., būdama Atėnų mieste, Graikijoje, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 400 eurų įgijo žinomai netikrą Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą C. C. vardu, šią kortelę laikė ir gabeno iki 2018 m. spalio 2 d. 12.30 val., kol Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos Pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, minėtą asmens tapatybės kortelę ji panaudojo dokumentų patikrinimo metu šią kortelę pateikdama Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos pareigūnui.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu F. B. D. parodė, kad maždaug prieš porą mėnesių iš Irano ji atskrido į Serbiją. Iš Irano ji išvažiavo, nes jautė ten pavojų, kadangi jos vyras pakeitė religiją. Jos vyrą užpuolė ir sudaužė pastarojo automobilį. Jos vaikas negalėjo eiti į mokyklą ir ji pati negalėjo saugiai išeiti į lauką. Tuomet ji iš Belgrado su lydinčiu asmeniu keliavo autobusais ir pėsčiomis į Atėnus. 2018 m. spalio 1 d. būdama Atėnuose ji už 400 eurų iš nepažįstamo asmens ji įsigijo Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę serija (duomenys neskelbtini). Ji šią kortelę įsigijo vienoje iš aikščių, esančių Atėnuose, kai prie jos priėjo vyras ir pasiūlė įsigyti kortelę. Ji sutiko įsigyti kortelę. Tada minėtas vyras ją nufotografavo ir po kažkiek laiko padavė jai dokumentą. Ji minėtam vyriškiui sumokėjo pinigus. Jokių minėto vyriškio kontaktinių duomenų ji neturi. Netikrą asmens tapatybės kortelę ji įsigijo, nes iš jos buvo pavogti daiktai ir dokumentai. Ji jautėsi nesaugiai ir norėjo važiuoti į Vokietiją pas savo vyrą M. A. ir pas sūnų A. B. D. bei kitus giminaičius. Jai nusipirkus Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę minėtas vyras jai pasakė, kad ji į Vokietiją važiuotų tranzitu per Lietuvą. Kodėl taip reikėjo elgtis, ji nežino, ji klausė minėto vyro nurodymo. Atskridusi į Lietuvą 2018 m. spalio 2 d. dokumentų patikrinimo metu ji pareigūnams pateikė Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo jos nuotrauka, bet visi kiti duomenys, esantys kortelėje, yra ne jos. Ji supranta, kad ji pateikė netikrą dokumentą. Ji niekada nėra buvusi Rumunijoje ir Rumunijos pilietybės neturi. Ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Ji nori kuo greičiau susitikti su savo šeima ir su pastarąja gyventi (b. l. 64-67, 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos vyresniuoju pasieniečiu. 2018 m. spalio 2 d. jis vykdė tarnybą Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos Vilniaus oro uosto Pasienio kontrolės punkte. Atsižvelgiant į neteisėtos migracijos riziką jis vykdė asmenų, atvykusių reisu Nr. W68040 iš Atėnų, profiliavimą. 2018 m. spalio 2 d. apie 12.30 val. dokumentų patikros metu jam įtarimą sukėlė pateikta Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelė serija (duomenys neskelbtini) su C. C. asmens duomenimis. Jam bendraujant anglų kalba su moterimi, kuri pateikė šį dokumentą, minėta moteris nurodė, kad ji yra Irano Islamo Respublikos pilietė, tačiau jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų minėta moteris neturėjo. Apžiūrėdamas Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę jis nustatė, kad tai yra visiška klastotė, nes kortelė buvo atspausdinta rašaliniu spausdintuvu, imituotos apsaugos priemonės. Moteris neaiškino, iš kur ji gavo suklastotą dokumentą (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. D. parodė, kad jis yra F. B. D. brolis. Jis pateikia savo sesers gimimo liudijimo kopiją, kurią jis iš Irano paštu gavo 2018 m. spalio 12 d. po to, kai sužinojo, kad jo sesuo buvo sulaikyta Lietuvoje neturinti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b. l. 14-16).

2018 m. spalio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu A. B. D. pateikė Irano Islamo Respublikos pilietės F. B. D. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 17-19).

2018 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėtas mobilusis telefonas „Iphone“ IMEI: 359171079510525, kuris 2018 m. spalio 6 d. asmens kratos metu buvo paimtas iš Irano Islamo Respublikos pilietės F. B. D.. Telefone esančiame nuotraukų albume yra 2018 m. kovo 5 d. atliktos nuotraukos, kuriose matosi Irano Islamo Respublikos pasas Nr. A34032329 su F. B. D. asmens duomenimis. Taip pat telefone yra 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūrėtos nuotraukos, kuriose matosi Irano Islamo Respublikos asmens tapatybės kortelė (b. l. 20-26).

2018 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėta Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelė serija (duomenys neskelbtini) išduota C. C. vardu. Dokumente yra nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini). Dokumentas yra 105x74 mm dydžio polimerinė kortelė, kurios averso pusėje valstybės pavadinimas „Rumunija“ ir dokumento pavadinimas „Asmens tapatybės kortelė“ surašyti trimis kalbomis. Taip pat yra dokumento savininko duomenys, dvi asmens iki krūtinės nuotraukos bei mašininio nuskaitymo zona. Reverso pusėje išspausdintų duomenų nėra (b. l. 27-29).

Specialistas, ištyręs Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą C. C. vardu, konstatavo, kad minėta kortelė pagaminta ne pagal Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelių blankų gamybos reikalavimus ir yra netikra. Pateiktoje tirti Rumunijos Respublikoje asmens tapatybės kortelėje (duomenys neskelbtini), išduotoje C. C. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 34-35).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 1 d. F. B. D., būdama Atėnų mieste, Graikijoje, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 400 eurų įgijo žinomai netikrą Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą C. C. vardu, šią kortelę laikė ir gabeno iki 2018 m. spalio 2 d. 12.30 val., kol Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos Pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, minėtą asmens tapatybės kortelę ji panaudojo dokumentų patikrinimo metu šią kortelę pateikdama Vilniaus oro uosto Pasienio užkardos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 300 straipsnio 2 dalis.

Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Minėta, kad F. B. D. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, taigi F. B. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir Fatemeh B. D. skirti aštuoniolikos parų arešto bausmę.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

F.B. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Šia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. F. B. D. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 76-81). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl F. B. D. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad F. B. D. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. F. B. D. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad ji prisipažino padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad F. B. D. yra neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti F. B. D. skyrus švelniausios rūšies- arešto bausmę, nustatant penkiolikos parų arešto terminą.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, F. B. D. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, F. B. D. skirtinos penkiolikos parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiomis paromis ir F. B. D. skirtina galutinė dešimties parų arešto bausmė.

F. B. D. 2018 m. spalio 6 d. 06.00 val. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 41-42). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 7 d. nutartimi F. B. D. skirta kardomoji priemonė- suėmimas dešimčiai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 7 d. (b. l. 47-49). 2018 m. spalio 15 d. prokurorės nutarimu F. B. D. skirta kardomoji priemonė- suėmimas panaikinta ir F.B. D. 2018 m. spalio 16 d. paleista (b. l. 50-51), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis F. B. D. laikinai sulaikytai bei suimtai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota C. C. vardu, yra netikra, taigi jos apyvarta yra uždrausta. Atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus prašymą (b. l. 33) Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota C. C. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui mokymo tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti F. B. D. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai penkiolikos parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiomis paromis ir F. B. D. skirti galutinę dešimties parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti F. B. D. laikinai sulaikytai ir suimtai išbūtą laiką ir laikyti F. B. D. atlikusią arešto bausmę.

Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę KS Nr. 333577, išduotą C. C. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui mokymo tikslams.

Išaiškinti F. B. D., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas