- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- AN2-478-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00299-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkarda
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur dydžio bauda;
- pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. K. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta 300 Eur dydžio bauda.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. liepos 6 d., apie 9.47 val., Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Krūniškių kaimo prieigose, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nedėvėdamas motociklininko šalmo, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą „Fantic“, kuris buvo be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios valstybinės techninės apžiūros. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje.
2. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. liepos 6 d., apie 09.47 val., Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Krūniškių kaimo prieigose vairavo motociklą „Fantic“ ir nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų aiškiai išreikštiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, stabdant įjungus švyturėlius bei garso signalą ir per garsiakalbį liepiant sustoti. Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK straipsnio 426 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde VSAT atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą ir A. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 4 dalyje, skirti jam baudą, numatytą sankcijos ribose, taip pat paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir konfiskuoti motociklą „Fantic“.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. teiginius, jog jis iki susidūrimo nematė VSAT pareigūnų tarnybinio automobilio, nematė, kad jis buvo stabdomas, paneigia VSAT pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, šių pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, ir byloje esantis garso įrašas. Iš VSAT pareigūnų teiginių matyti, kad A. K., važiuodamas motociklu, net kelis kartus buvo atsisukęs ir žiūrėjo į tarnybinį automobilį.
5. VSAT atstovo įsitikinimu, liudytojų D. A., Č. A. ir A. K. parodymais negalima vadovautis. Šių liudytojų teiginius, kad jie matė kaip A. K. važiavo į kiemą, o paskui važiavo tarnybinis automobilis, paneigia pareigūnų G. G. ir A. G. parodymai. Šie pareigūnai nurodė, kad kiti asmenys įvykio vietoje pasirodė tik po kelių minučių po autoįvykio. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. K. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme atsakymus jai sufleravo Č. A., o į VSAT atstovo pastabą, jog Č. A. kišasi į liudytojos apklausą, pirmosios instancijos teismas nereagavo ir nepašalino jos iš salės.
6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad VSAT pareigūnai atliko visus ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, o dėl šių pareigūnų parodymų neturėjo kilti abejonių, nes byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, jog VSAT pareigūnai yra suinteresuoti apkalbėti A. K. ir apkaltinti jį nebūtų administracinių nusižengimų padarymu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp pareigūnų paaiškinimų.
7. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog viena iš prielaidų asmenį traukti atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl kito padaryto pažeidimo. Sustabdžius A. K. buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Taigi A. K. matė jį stabdantį su įjungtais švyturėliais tarnybinį automobilį, jis turėjo motyvą nepaklusti pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir bandė pasišalinti, nes žinojo, kad iš jo gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones.
8. VSAT atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas už nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 424 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą, neatsižvelgė į tai, kad A. K. nuolat daro kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2019 m. liepos 16 d. yra padaręs dvylika kelių eismo taisyklių pažeidimų. A. K. moka baudas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors jam yra paskirtos nuobaudos ir už kitus teisės pažeidimus. Jis pats pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad moka baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes nenori, kad iš jo būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.
9. Skunde tvirtinama, kad A. K. skiriamomis baudomis nėra pasiekiami ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudų tikslai. Vien tik baudos neatgraso jo nuo nusižengimų darymo, nedaro jam poveikio ir neatima galimybės daryti naujus administracinius nusižengimus. Dėl šių priežasčių A. K. turėjo būti skiriama administracinio poveikio priemonė.
10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad skiriant nuobaudas A. K. nebuvo atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. Be to, ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nenustatė A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į VSAT atstovo apeliacinį skundą A. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus, atsižvelgė į visas reikšmingas nuobaudų skyrimui aplinkybes. Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šiuo atveju skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įvertinus teisės pažeidimų padarymo pobūdį bei pavojingumą, nėra pagrindo.
13. Taip pat atsiliepime tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį. Šioje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas. Vien pareigūnų nurodomos aplinkybės, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą. Be to, pareigūnų, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo D. A. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
VSAT atstovo skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarymo.
14. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto VSAT pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad uniformuotas VSAT pareigūnas reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškia duodamas signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto VSAT ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP“. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto VSAT pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) pareigūno veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytus veiksmus stabdant transporto priemones.
15. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti asmens veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
16. A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis važinėjo motociklu ir jį nutrenkė džipas. Aiškino, kad nematė, jog VSAT pareigūnų tarnybiniame automobilyje būtų įjungti švyturėliai, negirdėjo garso sirenų. Garso signalo galėjo negirdėti, kadangi jo valdytas motociklas dirbo garsiai. Jis nuo VSAT pareigūnų nebėgo, pareigūnai jo nesivijo. VSAT pareigūnai tarnybinio automobilio švyturėlius įjungė tik po to, kai jis buvo partrenktas. Poziciją, kad VSAT pareigūnai jo nestabdė, A. K. išreiškė ir surašant jam administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 1). Iš liudytojo D. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tuo metu, kai jis buvo garaže ir remontavo automobilį, išgirdo garsų motociklo skleidžiamą garsą. Jis išėjo į lauką ir pamatė, jog paskui A. K. vairuojamą motociklą važiavo VSAT pareigūnų automobilis. VSAT pareigūnų automobilis įvažiavo į motociklą ir A. K. su motociklu nukrito. Liudytojo vertinimu VSAT pareigūnų automobilis vijosi motociklą. Jokių kitų garsų, išskyrus motociklo garsą, negirdėjo, įjungtų švyturėlių nematė. A. K. buvo nutrenktas apie 150-200 metrų nuo namų. Iš pradžių A. K. važinėjo su motociklu prie namų, kur jis važinėjo vėliau, liudytojas nežinojo. Iš liudytojos Č. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji išėjo į lauką pakviesti sūnų, nes reikėjo ruoštis važiuoti į vestuves. Išėjus į lauką pamatė VSAT pareigūnų automobilį, kuris važiavo paskui A. K. vairuojamą motociklą ir į jį atsitrenkė. Motociklas buvo nutrenktas apie 200 metrų nuo namų. VSAT pareigūnų automobilio sirenų negirdėjo. Iš liudytojos A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. K. važinėjosi motociklu. Kur A. K. važinėjo, nematė. Motociklo garsą išgirdo, kai jis buvo netoli namų. Liudytoja išėjo į lauką, nes norėjo pakviesti A. K. ruoštis vykti į vestuves. Išėjusi į lauką pamatė, kaip džipas partrenkė A. K.. Iš liudytojo G. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, patruliuojant kartu su kolega, ant žemės pastebėjo motociklo protektoriaus žymes. Jie važiavo pagal pastebėtus pėdsakus. Vienu metu sustojo ir išgirdo artėjančio motociklo garsą. Liudytojas teigė, kad pamatė asmenį, kuris vairuoja motociklą ir kuris, pamatęs pareigūnus, apsisuko ir nuvažiavo. Liudytojas su kolega įsėdo į tarnybinį automobilį ir sekė paskui motociklą. Priartėję prie motociklo įjungė garso ir šviesos signalus. Kolega per garsiakalbį kelis kartus aiškiai nurodė motociklo vairuotojui sustoti. Motociklo vairuotojas padidino greitį, nepakluso reikalavimui sustoti. Važiuojant paskui motociklą, liudytojo kolega pastoviai reikalavo sustabdyti motociklą, tačiau motociklo vairuotojas reikalavimus ignoravo. Motociklui staigiai pristabdžius, tarnybiniu automobiliu buvo atsitrenkta į motociklą. Motociklo vairuotoją vijosi apie du kilometrus. Kai buvo įjungtas garso ir šviesos signalas bei reikalaujama sustoti, tarp tarnybinio automobilio ir motociklo buvo apie 30 metrų atstumas. Motociklo vairuotojas buvo porą kartų atsisukęs pažiūrėti, ar pareigūnai jį vejasi. Šio liudytojo tarnybiniame pranešime taip pat yra nurodyta, kad, važiuojant paskui motociklą, buvo įjungti švyturėliai ir garso signalas, per garsiakalbį buvo kelis kartus nurodyta sustabdyti transporto priemonę, tačiau motociklo vairuotojas nepakluso reikalavimams (b. l. 2). Iš liudytojo A. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad liudytojui, patruliuojant kartu su kolega, buvo pastebėtos motociklo vėžės. Su kolega važiavo pagal pastebėtas vėžias, kol jos baigėsi. Tuomet išgirdo motociklo garsą. Motociklas važiavo link jų, staigiai apsisuko, pradėjo važiuoti priešinga kryptimi. Liudytojas su kolega sekė paskui motociklą. Buvo įjungtas garso signalas ir švyturėliai, per garsiakalbį kelis kartus buvo pareikalauta sustoti. Motociklo vairuotojas keletą kartų buvo atsisukęs į tarnybinį automobilį, didino greitį, nesustojo. Motociklas staigiai sumažino greitį ir tarnybiniu automobiliu buvo atsitrenkta į motociklą. Arčiausiai motociklo buvo privažiavę dešimties metrų atstumu.
17. Iš viso, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje, yra akivaizdu, kad su nagrinėjamu įvykiu daugiau ar mažiau susiję asmenys nurodo dvi skirtingas įvykių versijas. Pagal A. K. versiją, kurią iš dalies patvirtina liudytojų D. A., Č. A. ir A. K. nurodytos aplinkybės, jis negirdėjo ir nematė, kad VSAT pareigūnai kokiu nors įstatyme numatytu būdu reiškė reikalavimą jam sustabdyti valdomą transporto priemonę. Ši versija leidžia daryti išvadą, kad VSAT pareigūnai iš tikrųjų nereiškė ar netinkamai reiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę arba A. K. nematė ir negirdėjo reikalavimo sustabdyti valdomą transporto priemonę, t. y. nesuvokė reiškiamo reikalavimo. Liudytojų D. A., Č. A. ir A. K. parodymai leidžia teigti, kad tuo metu, kai A. K. ir VSAT pareigūnai buvo netoli tos vietos, kurioje buvo nutrenktas motociklas, reikalavimas sustabdyti motociklą nebuvo reiškiamas. Pagal liudytojų G. G. ir A. G. versiją A. K. buvo sustabdomas taip, kaip numatyta įstatyme, t. y. reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, ir subjektui, kuriam jis buvo skirtas, suprantamas, todėl privalomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei vienos iš nurodytų versijų be jokių abejonių nepatvirtina bei nepaneigia objektyvūs duomenys. Objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti A. K. teiginius bei juos patvirtinančius liudytojų parodymus, apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma. Pastebėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių tam, kad būtų nustatytas VSAT pareigūnų tarnybiniame automobilyje sumontuotų švyturėlių ir garso signalo panaudojimo laikas 2019 m. liepos 6 d. (b. l. 74-75) Ši informacija leistų įvertinti byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą. Vis tik tokių duomenų dėl objektyvių priežasčių nepavyko gauti (b. l. 79).
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, privalėjo remtis liudytojų G. G. ir A. G. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kurie tarpusavyje sutampa, bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kurie paneigia A. K. bei jo versiją palaikančių liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Šiuo atveju nėra suprantama, kodėl apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad liudytojų G. G. ir A. G. nurodytos aplinkybės paneigia A. K. bei kitų liudytojų parodymus, o ne priešingai.
19. Iš tikrųjų liudytojų G. G. ir A. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra vertintini kaip tarpusavyje sutampantys, o G. G. parodymai sutampa ir su jo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Vis tik lygiai taip pat vertintina ir A. K. pozicija, t. y. jis viso proceso metu tvirtino, kad nebuvo stabdomas VSAT pareigūnų. Tokią A. K. versiją, kaip jau minėta, patvirtina liudytojų D. A., Č. A. ir A. K. parodymai. Be jokių abejonių, A. K. ir paminėtus liudytojus sieja artimi ryšiai, t. y. Č. A. yra jo motina, D. A. yra jo motinos sutuoktinis, o A. K. yra jo draugė. Vis tik vien A. K. ir liudytojus siejantys artimi ryšiai, kurie leidžia daryti tik prielaidą, jog liudytojai gali būti suinteresuoti duoti A. K. palankius parodymus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jų parodymais negalima vadovautis. Čia pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju galima kelti hipotezę, jog pareigūnų versija apie tai, kad A. K. buvo stabdomas laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, galimai yra nulemta to, jog tarnybiniu automobiliu buvo atsitrenkta į A. K. valdytą motociklą ir A. K. buvo padaryti sužalojimai. Taigi nėra atmestinas ir liudytojų G. G. bei A. G. suinteresuotumas bylos baigtimi.
20. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad aplinkybę, jog A. K. matė VSAT pareigūnų tarnybinį automobilį patvirtina byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti jo teiginiai. Su tokiu argumentu sutiktina tik iš dalies. Vaizdo įraše iš tikrųjų yra užfiksuota, kaip A. K. klausia, ar pareigūnai nematė, kur jis juos pamatė ir apsisuko. A. K. yra atsakoma, kad buvo važiuojama pagal jo pėdsakus. A. K. nurodo, kad pareigūnų džipas stovėjo prie miško, o jis apsisuko. Taigi iš šio pokalbio turinio galima daryti tik išvadą, kad A. K. VSAT pareigūnų džipą pamatė, kai jis stovėjo prie miško, tuomet apsisuko ir nuvažiavo (ši teiginių dalis visiškai sutampa su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis), tačiau neleidžia teigti, jog jis matė, kad pareigūnai pradėjo jį persekioti, taip pat nepatvirtina, jog A. K. buvo išsakytas aiškus reikalavimas sustabdyti valdomą transporto priemonę, o jeigu ir buvo, kad jis šį reikalavimą matė ir (ar) girdėjo.
21. Liudytojai G. G. ir A. G. nurodė, kad kiti liudytojai į įvykio vietą, t. y. vietą, kur buvo numuštas motociklas, atėjo po kelių minučių. Vis tik ši aplinkybė neleidžia teigti, kad į įvykio vietą atėję liudytojai prieš tai negalėjo matyti ir nematė bei negirdėjo, kas vyko iki įvykio. Be to, nuo tos vietos, iš kurios atėjo liudytojai, iki įvykio vietos yra apie 150-200 metrų atstumas, kurį liudytojai dar turėjo nueiti. Taigi visiškai suprantama, kodėl įvykio vietoje liudytojai pasirodė praėjus šiek tiek laiko po įvykio.
22. Iš teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kaip A. K. apklausos metu yra pasakoma pastaba, jog šiai liudytojai yra pasakinėjami atsakymai į užduodamus klausimus. Vis tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, nenustatė faktų, kurie tuo metu būtų įpareigoję imtis kokių nors priemonių prieš asmenį, kuris galimai komentavo byloje tiriamas aplinkybes. Tokių priemonių imtis neprašė ir teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas. Be to, vėliau vienam iš posėdžių salėje buvusių asmenų buvo duota pastaba dėl elgesio teismo posėdžių salėje, t. y. šis asmuo buvo sudrausmintas, po ko jokių netinkamo elgesio posėdžio metu atveju nebuvo.
23. Be jokios abejonės, A. K. turėjo motyvą nepaklusti reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi jis turėjo interesą išvengti jam gresiančios teisinės atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, t. y. motociklo valdymo neturint teisės vairuoti šios transporto priemonės ir kt. Vis tik vien tokio motyvo egzistavimas nepatvirtina fakto, kad A. K. buvo stabdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, o jeigu ir buvo stabdomas tinkamai, jis iš tikrųjų galėjo išgirsti tokį reikalavimą. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o ne preziumuojami ar kildinami iš kitų tiesės pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. K., pamatęs prie miško stovintį VSAT automobilį ir greta jo esančius pareigūnus, siekė išvengti susidūrimo su jais ir galimo patikrinimo, t. y. apsisuko ir nuvažiavo link namų, tačiau tokie jo veiksmai nepatvirtina to, kad jis vėliau matė, jog pareigūnai jį vejasi ir girdėjo reikalavimą sustoti. Čia pastebėtina ir tai, jog A. K. judėjo link namų, kas iš tikrųjų kelia abejonių, kad jis naiviai galėjo tikėtis prie savo gyvenamosios vietos išvengti VSAT pareigūnų patikrinimo.
24. Apibendrinat visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra tik dviejų pusių priešingi parodymai, keliantys abejones A. K. kaltumu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje. Šių abejonių pašalinimui, apeliacinės teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. nutraukė administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
25. Apeliaciniame skunde yra prašoma pripažinti A. K. kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 424 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam baudas, numatytas atitinkamų normų sankcijų ribose. Toks prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. K. jau yra pripažintas kaltu padaręs minėtose ANK straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus ir jam buvo paskirtos atitinkamų normų sankcijose numatytos baudos, o apeliaciniame skunde nėra prašoma griežtinti paskirtų baudų.
26. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. K. 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. sausio 23 d., 2018 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą (apie baudos, paskirtos 2019 m. sausio 23 d., sumokėjimą informacijos nėra), o 2018 m. gegužės 16 d. įvykdė administracinį nurodymą, kuris buvo surašytas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taip pat A. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo du kartus baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 3 dalyje, padarymą. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad teisės pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažįstama, kai tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad A. K. atsakomybę dėl ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo taip pat sunkina aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nėra prašoma griežtinti A. K. paskirtas baudas už minėtų administracinių nusižengimų padarymą, todėl šioje dalyje keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo net ir nustačius A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
27. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. K. 2018 m. spalio 30 d. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta bauda sumokėta 2018 m. lapkričio 21 d., o 2018 m. spalio 13 d. jis buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta bauda sumokėta 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį ir nubaustas bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 6 d. vairavo motociklą nedėvėdamas motociklininko šalmo. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad šis A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vertintinas kaip pakartotinis santykyje su anksčiau padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 432 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vis tik šios aplinkybės pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe negalima, kadangi pakartotinis veiksmų, kurie užtraukia atsakomybę pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, padarymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, t. y. pakartotinumas yra ANK 432 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, o ANK 36 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisės perkvalifikuoti A. K. veiksmų, kvalifikuotų pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, į ANK 432 straipsnio 2 dalį, kadangi taip būtų sunkinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis ir to nėra prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
28. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jame iš esmės nėra ginčijami pirmosios instancijos teismo A. K. paskirtų baudų dydžiai, tačiau tvirtinama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui privalėjo būti paskirtos ir įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės. Su tokia pozicija, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta pagrįstai, sutiktina iš dalies.
29. ANK 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Turto konfiskavimas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje bei 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatyme nėra numatytas. Dėl šios priežasties konfiskuoti motociklą, kurį A. K. valdė teisės pažeidimų padarymo metu, negalima. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sutinka su teiginiu, kad, įvertinus tai, jog A. K. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis kartoja analogiško pobūdžio pažeidimus, kas rodo, kad skiriamos baudos jam tinkamo poveikio nedaro, neužtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 3 dalyje padarymą, jam yra tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Administracinio poveikio priemonės paskyrimas padės efektyviai įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus nuobaudos tikslus, ko anksčiau nepavyko pasiekti A. K. taikant vien tik baudas, kurių daugumą jis yra sumokėjęs, kadangi nenorėjo susidurti su sunkumais keičiant dokumentus. Čia pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė ir jos terminas nustatomas atsižvelgus ir į tas aplinkybes, kurias nustatė bei įvertino pirmosios instancijos teismas ir kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą ir A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.