Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
1A-554-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13284-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-554-908/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13284-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 25.4.3; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nuteistajai A. K., jos gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 4 d., 11.30 val., iki 2020 m. balandžio 5 d., 11.15 val., išbūtas laikas (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 52 MGL (2 600 Eur) dydį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 5 d., ir automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. 2020 m. balandžio 4 d., apie 11.10 val., Vilniuje, Arsenalo g. 3, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams ją sustabdžius ir jai nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, A. K. atsisakė paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir, nepaisydama jų nurodymų, minėtu automobiliu pradėjo važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis, t. y. Arsenalo g., Kosciuškos g., Žirmūnų tiltu, Olimpiečių g., kol 2020 m. balandžio 4 d., apie 11.23 val., buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini), esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir ten policijos pareigūnams jai nustačius neblaivumo požymius ji dar kartą atsisakė tikrintis blaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nutraukti bylą, esant BK 40 straipsnyje numatytam pagrindui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A1. K. atsakomybėn be užstato; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji nevisiškai pripažino savo kaltę, nenuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą ir nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ji pripažino esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes: tai, kad įvykio išvakarėse vartotojo alkoholį, o įvykio metu vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo. Priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, ji nekeitė savo parodymų dėl esminių padaryto nusikaltimo aplinkybių, o apklausiama teisiamojo posėdžio metu papildė ikiteisminio tyrimo duomenis tuo, kad įvykio išvakarėse vartojo ne tik vyną, bet ir viskį, taip davė sau nenaudingus parodymus, nurodydama jai neinkriminuotas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos parodymus, kad prieš sėsdama už automobilio vairo ji jautė, jog gali vairuoti, o pamačiusi policijos pareigūnus išsigando, kad gali būti nustatytas jos neblaivumas, vertino, kaip nenuoseklius: ji atskleidė, kaip tądien jautėsi, ką galvojo ir dėl to savo parodymų nekeitė. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jos prisipažinimas nenuoširdus: tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ji nuoširdžiai gailėjosi. Jos padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, nulemtas gyvenimiškų aplinkybių: didelio darbo krūvio (ji užima vadovaujančias pareigas), užplūdusio liūdesio dėl vienatvės ir šalyje susidariusios situacijos dėl koronaviruso. Nusikaltimo paskatos ir tikslai nebuvo aiškiai priešingi visuomenei. Ji nėra degradavusi, intensyviai sportuoja, yra išsilavinusi. Ji nebandė pateisinti ar sumenkinti savo elgesio, o jį smerkia ir vertina kritiškai. Toks elgesys jai nebūdingas, priešingai, ji apibūdinama teigiamai. Po įvykio pradėjo daugiau ir atviriau bendrauti su motina, kuri jai didžiulis autoritetas, taip pat atlygino transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad ji serga depresija, turi rimtesnių emocinių problemų, todėl, jeigu nuoširdžiai gailėtųsi, būtų apsvarsčiusi specialistų pagalbos galimybę. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji nesirgo ir neserga depresija, nevartojo ir nevartoja vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Teismas taip pat nenurodė argumentų, kodėl nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jos padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, ji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviai. Tokia situacija nepasikartos. A1. K., kuri prašė perduoti dukrą savo atsakomybėn pagal laidavimą, pažymėjo, kad dės visas pastangas, kad ji pasitaisytų, griežtai laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. A1. K. pabrėžė, kad puikiai pažįsta savo dukrą, su ja palaiko nuolatinį ir labai artimą ryšį, gali ją prižiūrėti. Prie apeliacinio skundo pridėtas medicinos dokumentų išrašas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas

5. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji A. K. parodė, kad nuoširdžiai gailisi. Ji po pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, mamos patarta, kreipėsi į psichologą, siekdama išsiaiškinti tokio savo elgesio priežastis. Savo poelgį vertina labai prastai: tuo momentu buvo išsigandusi, nežino, kodėl taip pasielgė. Tą rytą atsikėlusi ji nusprendė nuplauti mašiną, todėl nuvažiavo į degalinę. Savo elgesį degalinėje vertina prastai: galbūt, tuo metu buvo prastos psichologinės būsenos, nes ilgą laiką namuose buvo viena dėl prasidėjusio karantino. Iš vakaro skambino mamai, nes norėjo su ja susitikti. Mama pažadėjo laukti prie nuteistosios namų, todėl pastaroji, jos belaukdama, nusprendė nuplauti mašiną. Tuo metu miestas buvo tuščias. Pirmosios instancijos teisme savo kaltės nemenkino, neginčijo, kad iš vakaro (iki 2 val. nakties) gėrė namuose, nes vienai buvo liūdna. Po to nuėjo miegoti, o atsikėlusi nemanė, kad būtų problema važiuoti su mašina į degalinę. Tuo momentu, kai ją stabdė pareigūnai, išsigando. Buvo daug policijos, jautė stresą. Policija išdaužė automobilio langą, nes ji atsisakė lipti iš mašinos (jai įvažiavus į garažą, jie greitai prie įvažiavimo į jos garažą išdaužė priekinį automobilio langą). Aplinkybes nelabai prisimena, nes buvo stresinėje būklėje. Ji išsigando, nes pareigūnų buvo daug, jie buvo su kaukėmis. Pirmą kartą buvo sustabdyta policijos pareigūnų, todėl nežinojo, kaip elgtis. Ji turėjo sustoti, pasitikrinti blaivumą bei išvengti šių problemų, dėl kurių dabar gėda prieš šeimą. Šiuo metu pradėjo daugiau ir artimiau bendrauti su mama. Dėl administracinių pažeidimų, kurių metu buvo 81 km/val. ir 67 km/val. viršytas greitis, gali pasakyti, kad tai ne ji vairavo automobilį (juo važiavo kiti žmonės, nuotraukose nesimato, kas vairuoja automobilius), ji tik savo vardu išnuomojo automobilius renginiui ir sumokėjo baudą, kad išvengtų problemų, bet po to pinigai jai buvo grąžinti. Apie įvykį prie kolonėlės ji pasakojo pirmosios instancijos teisme: nuvažiavo plauti mašinos, įrenginys sugedo, todėl skambino apsaugai, kad padėtų. Jie atidarė duris, kad galėtų išvažiuoti atbulomis. Ji išvažiavo iš kolonėlės, bet, pasirodo, kažką kliudė. Už tai ji sumokėjo 1 500 Eur baudą. Po to, važiavo Olimpiečių g., Sporto g. ir laukė, kol atvažiuos mama. Kadangi mamos dar nebuvo, nusprendė padaryti ratą. Kai darė ratą, ją sustabdė policija. Darydama ratą pasuko į kairę, po to į Arsenalo gatvę, nors ten negalima sukti, bet tuo momentu galvojo, jog galima (ten važiuoja ne pirmą kartą, bet tuo momentu nematė ženklo, draudžiančio sukti). Miestas buvo tuščias, šviesoforai nedegė, buvo užsidegusi geltona šviesa. Kai ją pirmą kartą sustabdė pareigūnai, tai ji sustojo ir su jais bendravo apie 5 min. Iš karto jiems pasakė, kad serga „korona“ (ja nesirgo, testo nesidarė, bet kosėjo, blogai jautėsi, mama sakė, kad galėjo būti lengva forma), tada pribėgo dar policininkų ir ji nutarė važiuoti toliau, nes tuo momentu išsigando, jie buvo apsirengę ginkluota apranga. Pagalvojo, kad nuvažiuos namo ir ten pasislėps. Toliau ji važiavo link žiedo, kuris yra prie Petro ir Povilo bažnyčios, pasuko į kairę, po to pasuko po tiltu ir važiavo namo tiesiai į Sporto gatvę. Ji nemano, kad važiavo ant šaligatvių. Taip ji važiavo, kad aplenktų policijos pareigūną ir pasuktų į namus (tai įvyko Sporto g.). Taip buvo ir anksčiau, kai ją sustabdė: pasuko šiek tiek į dešinę, kad apvažiuoti pareigūną. Važiavo per šaligatvį tam, kad išvengti policijos pareigūno sužeidimo, nes jis stovėjo priekyje, o ji padarė mažą ratuką tam, jog apvažiuotų. Savo elgesį „parkinge“ gali paaiškinti tuo, kad buvo išsigandusi. Ji namie neturi alkotesterio. Gėrė iš vakaro, todėl bijojo, kad galės pripūsti; jos blaivumas niekada netikrintas ir niekada nėra buvusi tokioje pareigūnų apsuptyje. Policijos pareigūnai išdaužė priekinį kairės pusės automobilio langą, ten, kur ji sėdėjo. Dabar ji suvokia, kad nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir pavojingai vairavo transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą – tai vertina labai blogai ir teigia, kad taip vairuoti transporto priemonę daugiau nenori (t. 2, b. l. 35-37).

6. A1. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nori laiduoti už savo dukrą A., nes jos yra artimos, daug bendrauja, todėl ji mano, kad turi teisę su A. kalbėti. Ji pamatė, kokį stresą dukra patyrė, atsidūrusi netikėtuose įvykiuose. Ji (A1. K.) yra profesionaliai paruošta bendrauti su žmonėmis, kurie patyrė stresą (devynis metus dirbo terapeute konsultante (duomenys neskelbtini) su žmonėmis, kurie buvo nukentėję Černobilyje, Sausio 13-osios įvykių, tremties metu, Afganistano kare). Ji pamatė, kad A. patyrė stresą, kuriam nebuvo pasiruošusi. Kovoti su stresu žmonės arba turi įgimtų savybių, arba jų įgyja gyvendami. A. tokio lygio streso nebuvo patyrusi, todėl reagavo neadekvačiai. Jos aiškinosi, kodėl dukra tuo metu neadekvačiai elgėsi, atsisakydama daryti testą. Pamačius, kad ji, kaip mama, yra per daug artima dukrai, A. sutiko kreiptis į profesionalius psichologus. Po teismo dukra kartą kreipėsi į psichologus, bet, atrodo, jog su ja dirbs profesionalai, nes dėl įvykio ji tapo emocingesnė, dažniau verkia. Šokas buvo ir jai (A1. K.), kuri buvo veiksmo, vykusio prie garažo, stebėtoja, tačiau ji moka susidoroti su stresu, nes yra profesionalė. A. niekada nebuvo tokiame streso lygyje. Jos (A1. K.) nuomone, nėra jokių galimybių, kad atsikartotų panaši situacija. Laiduotojos pareiga padaryti tai, ko, galbūt, anksčiau nepadarė – padėti dukrai gyvenime išmokti priimti teisingus sprendimus aukštos įtampos metu. A. stresą sukėlusiu veiksniu laiko tai, kad ji 12 m. gyveno užsienyje, mokėsi Britanijoje, o po to grįžo į Lietuvą. Stresą lėmė keli faktoriai, tarp jų aplinkybė, kad tai buvo nenumatytas atvejis (dukra laukė mamos atvažiuojant pasikalbėti, staiga nuvažiavo nuplauti automobilio ir įvyko jai netikėtas dalykas). A. sukeltą (stresinę) situaciją ji vertina labai skausmingai, nori dukrai padėti. Ji suvokia, kad taip įvykti negalėjo, kad dukra pasielgė neadekvačiai, nes nebuvo pasiruošusi. A. iš Britanijos sugrįžo į Lietuvą prieš tris metus, nesugebėjo adaptuotis, ieškojo darbo, ieškojo savęs. A. iki įvykio nebuvo visiškai abstinentė. Kodėl dukra tą vakarą nusprendė vartoti alkoholį, sunku paaiškinti. Ji sutinka su visomis laidavimo sąlygomis. Užstatą sumokėjo pati A., ji (A1. K.) teisinių dalykų nežino. Kai policijos pareigūnai sulaikė A., ji matė, kaip ją išnešė iš garažo ir pasodino į automobilį. Motinai policijos pareigūnas leido prieiti. Ji (A1. K.) kreipėsi į institucijas dėl policijos pareigūnų elgesio; tą pačią dieną oficialiai parašė raštą per Valdžios vartus. Mano, kad kai kurie pareigūnų veiksmai buvo per greiti; kai kurie iš jų elgėsi korektiškai, o kai kurie nevisai adekvačiai sureagavo į dukters elgesį. Pirmosios instancijos teisme sakė, kad dukrai rimtos pagalbos nereikia, kad jos leidžia laiką kartu, plaukioja valtimi. Šiandien jau sako, kad dukrai reikia psichologo pagalbos, nes ji nėra savimi tikra, kaip jai gyventi, tie įvykiai jai turėjo didelės įtakos. Tuo metu manė, kad ji su ta problema susitvarko, o dabar A. sutiko kreiptis į psichologus. Ji pati (A1. K.) vairuoja transporto priemonę ir praeityje yra buvusi sustabdyta policijos pareigūnų, tuo metu A. sėdėjo šalia. Ji (A1. K.) tą kartą sustabdė automobilį, pakalbėjo su pareigūnu ir nuvažiavo (t. 2, b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji A. K. neneigia vengusi neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, neginčija nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, taip pat neskundžia jai paskirtų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių. Nuteistoji A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamajame įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, tokį sprendimą motyvavo ir pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis.

10. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje nustatyta sąlygų visuma, kuriai esant galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

11. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.). Tai reiškia, jog teismui atsisakius atleisti ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai motyvavus savo sprendimą aukštesnės instancijos teismas tokio sprendimo neturėtų keisti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t. y., kad nuteistoji A. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, tai iš esmės argumentavo jos parodymų nenuoseklumu ir nepakankamai savikritišku požiūriu į savo elgesį.

13. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad nuteistoji A. K. nevisiškai pripažino savo kaltę, teigiama, kad ji ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino esmines, svarbiausias padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020, 29 punktas). Tai neapima asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019, 85 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju apklausiama ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistoji A. K. vienodai parodė, kad ji įvykio išvakarėse vartotojo alkoholį, o įvykio metu vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat pripažino nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurių neginčija ir apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios A. K. parodymų apie suvartotą alkoholio kiekį ir savijautą nenuoseklumas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, nepaneigia jų ir nedaro neteisingais, taip pat nerodo, kad nuteistoji nepripažįsta teismo nustatytų esminių faktų, už kuriuos yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistoji A. K. visiškai pripažino padariusi nusikaltimą.

15. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir nuteistosios A. K. gailėjimosi padarius nusikaltimą pripažinimas nenuoširdžiu, iš esmės teigiant, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji nebandė pateisinti ar sumenkinti padaryto nusikaltimo, jo pavojingumo, savo elgesį smerkia ir vertina kritiškai.

16. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Taigi be kitų bylos aplinkybių svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020, 29 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios A. K. požiūrį į buvusį elgesį pripažino nepakankamai savikritišku, remdamasis jos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu ir garso įrašu, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais nuteistosios parodymais, sprendžia, kad A. K. parodymai, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, rodo jos nenuoširdumą, bandant nutylėti ar sumenkinti aplinkybes, kurios atspindi didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Antai nuteistoji A. K. pati tik užsiminė, kad be vyno butelio išgėrė dar šiek tiek, ko turėjo, o atsakydama į pirmosios instancijos teismo teisėjos klausimus patikslino, jog be 0.7 l talpos butelio vyno papildomai išgėrė mažame butelyje labai nedaug likusio viskio, kurio buvo mažiau, nei pusė butelio, tuo tarpu atsakydama į gynėjo klausimus nurodė, kad viskio buvo šiek tiek daugiau, nei pusė 0.5 l talpos butelio, sulaukusi teisėjos pastabos dėl parodymų nenuoseklumo pasitaisė – maždaug pusė. Be to, nuteistoji A. K. savo savijautą iš ryto bandė pateikti kaip pakankamai normalią, kad galėtų vairuoti, tikino, jog nesijautė girta, nors atsisakymą pasitikrinti blaivumą prieštaringai aiškino išgąsčiu, kad gali pripūsti į alkotesterį. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji akcentavo, kad jos veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, labiausia nulėmė stresas, šokas ir išgąstis, pamačius policijos pareigūnus, nors tai netrukdė jai, pareigūnų sustabdytai, su jais bendrauti apie 5 min., teigti, kad ji serga „korona“ (nors nesirgo), o prie automobilio priėjus dėl jos nurodytos aplinkybės iškviestiems specialia apranga, saugančia nuo COVID 19 viruso, apsirengusiems pareigūnams, pakalbėjus su jais pro automobilio langelį, staiga jį užverti, užvesti variklį ir važiuoti į pareigūnų pusę, o pastariesiems pasitraukus, pavojingai manevruojant užvažiuoti ant šaligatvio, po to padidinti greitį ir nuvažiuoti į prie namų esančią požeminę aikštelę.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistosios A. K. parodymai, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, negali būti suprantami vien tik kaip pirmiau duotųjų papildymas ar patikslinimas, o atspindi jos siekį sudaryti įspūdį, kad įvykio metu ji buvo iš esmės blaivi, jos neadekvatų elgesį lėmė psichologinė būsena, todėl ji nekėlė didesnio pavojaus eismo saugumui, savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad tai prieštarauja nustatytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, susijusioms su nuteistosios A. K. bandymu pasišalinti nuo policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kaip nuteistoji A. K. aiškino tokias aplinkybes: į nepalankius prokuroro klausimus pateikdavo abstrakčius atsakymus (užvažiavo ant šaligatvio, kad neužvažiuoti kažkur), arba paprasčiausiai negalėjo atsakyti (ar būtų užvažiavusi ant policijos pareigūno, jeigu važiuotų tiesiai), arba negalėjo prisiminti sau nenaudingų aplinkybių (kaip policijos pareigūnai spaudė jos automobilį ir ji užvažiavo ant šaligatvio), todėl galiausiai nurodė, kad atsimena tik pagrindinius dalykus. Paminėtina ir tai, kad nuteistoji A. K. pati tik užsiminė, jog prieš įvykį važiavo plauti automobilio, tuo tarpu apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kurio metu buvo apgadinti plovyklos įvažiavimo vartai ir padaryta 3 348,12 Eur turtinė žala, parodė tik atsakydama į prokuroro klausimus, nurodydama, kad nepastebėjo apgadinimo, nors aiškino, kad iš automobilio išlipo pajutusi, jog kažką kliudė. Visa tai rodo didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, lyginant su rūšiniu, tačiau nuteistoji A. K. dėl to nedavė nuoširdžių parodymų. Apeliacinės instancijos teisme nurodydama, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, apeliantė savo nusikalstamą elgesį sieja su prasta psichologine būsena dėl ilgai užsitęsusio karantino, pateisina stresu, nežinojimu, kaip elgtis sustabdytai pareigūnų, išgąsčiu, pamačius juos su kaukėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistosios parodymai atspindi nepakankamai savikritišką jos požiūrį į buvusį elgesį, neleidžiantį pagrįstai nuspręsti, kad ji gailisi padariusi nusikaltimą, todėl nuteistosios A. K. apgailestavimo pareiškimai ir atsiprašymai vertintini, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Apeliacinis skundas argumentuojamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), neįvertindamas to, kad jos nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, ji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviai, apibūdinama tik teigiamai, todėl tokia situacija nepasikartos, to pasiekti, anot apeliantės, padės ir tinkama laiduotoja A1. K..

20. Pažymėtina tai, kad priimant sprendimą dėl minėtos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, vertinami ne tik duomenys apie asmens teistumą, administracinį baustumą, bet konkrečios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, atkreipiant dėmesį į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir paneigiančias BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

21. Remiantis šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad gavę pranešimą apie tai, jog pranešėjos prie Sporto rūmų vos nepartrenkė galimai neblaivi vairuotoja, vairuojanti automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjanti aplink sporto rūmus, nekreipdama dėmesio į pėsčiuosius, policijos pareigūnai nuteistosios A. K. vairuotą automobilį sustabdė Arsenalo g. 3, Vilniuje. Sustabdyta policijos pareigūnų, kaip pripažino pati nuteistoji, ji pamelavo, jog serga koronavirusu. Dėl šios nuteistosios nurodytos priežasties į Arsenalo g. 3, Vilniuje, atvyko papildomas policijos ekipažas, tačiau nuteistoji, net ir atvykus specialiai pasirengusiems bendrauti su koronavirusu užsikrėtusiais asmenis pareigūnams, su jais nebendradarbiavo, įjungė variklį ir važiuodama šaligatviu, taip išvengdama policijos automobilio, užblokavusio jai pravažiavimą, nuo policijos pareigūnų pasišalino. A. K. dienos metu pakankamai dideliu greičiu važiavo centrinėmis miesto gatvėmis, nereaguodama į policijos pareigūnų į raginimus sustabdyti automobilį. Jos vairuotą transporto priemonę su įjungtais garso ir šviesos signalais persekiojo trys policijos ekipažai. Važiuojant Žirmūnų tiltu Žirmūnų kryptimi, nuteistosios automobiliui pravažiavimą vėl blokavo policijos tarnybinis automobilis, tačiau ir šioje vietoje ji vietoj to, kad sustabdytų transporto priemonę, važiavo pėstiesiems skirtu šaligatviu, vėliau nuvažiavo į savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminę aikštelę, kurioje į policijos pareigūnų reikalavimus atidaryti duris nereagavo, dėl to teko daužti jos automobilio priekinį stiklą ir išnešti A. K. iš požeminės stovėjimo aikštelės.

22. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistoji savo neteisėtais įžūlaus pobūdžio veiksmais kelyje kėlė realų pavojų tiek savo pačios, tiek kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (tai patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų I. G., E. M., R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai). Policijos pareigūnams ją 2020 m. balandžio 4 d. sustabdžius pirmą kartą (11.10 val. Arsenalo g. 3, Vilniuje) ir nustačius neblaivumo požymius, jos buvo prašoma alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, tačiau A. K. ne tik atsisakė tai daryti, tačiau, suprasdama savo veiksmų pavojingumą aplinkiniams ir sau pačiai, priešindamasi pareigūnų bandymui užkardyti tokį jos elgesį, aktyviais veiksmais siekė išvengti jos neblaivumo patikrinimo, pasišalindama ir vairuodama transporto priemonę centrinėmis miesto gatvėmis (Arsenalo g., Kosciuškos g., Žirmūnų tiltu, Olimpiečių g.), nereaguodama į raginimus sustoti, apvažiuodama šaligatviu ją vėl bandančius sustabdyti pareigūnus. Nuteistąją pavyko sustabdyti tik (duomenys neskelbtini), esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje ji dar kartą atsisakė tikrintis blaivumą, esant neblaivumo požymių. Vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokoluose užfiksuota, jog kaltinamoji, tiek ištempta iš vairuoto automobilio, tiek nešama iš požeminės aikštelės, tiek patalpinta į policijos tarnybinį automobilį elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, policijos pareigūnui, o vėliau ir priėjusiai savo motinai daug kartų prašant papūsti į alkotesterį, tai daryti atsisakė, neigė, esanti neblaivi. Tai patvirtina, kad nuteistoji įvykio metu buvo neadekvati, stokojanti kritiško požiūrio į savo nusikalstamą elgesį, visiškai ignoruojanti dėl jos tęstinių veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pagal teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės išskiria jos nusikaltimą. A. K. veikė tiesiogine tyčia, nes žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju tyčinės veikos, susijusios su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai, keliančios pavojų reikšmingam teisiniam gėriui – kelių eismo saugumui – tęsimas net ir po to, kai buvo sustabdyta ir įspėta policijos pareigūnų, negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis (taip pat ir tomis, kurias apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistoji – stresas, liūdesys ir pan.). Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos manymu, rodo apeliantės neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jos atsakomybės klausimą. Nuteistoji privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingos teisei veikos pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo pati ir yra kalta.

23. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu A. K. buvo nubausta už tą pačią dieną, tik šiek tiek anksčiau prieš nusikaltimo padarymą, įvykdytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad 2020 m. balandžio 4 d., apie 10.31 val., vairuodama automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Sporto g. 16A esančioje „Circle K“ degalinės plovykloje, buvo neatidi, važiuodama atbula atsitrenkė į pakeliamus vartus, juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti automobilis ir pakeliami vartai, pastarųjų savininkui dėl A. K. nusižengimo padaryta 3 348,12 Eur žala) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu, apibūdina nuteistąją, kaip asmenybę, linkusią vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus ir jais sukeltus pavojingus padarinius. Nors nusikaltimo padarymo metu A. K. turėjo galiojančių nuobaudų už mažiau pavojingus administracinius nusižengimus, susijusius su KET taisyklių pažeidimais ir, kaip teisingai paminėta apeliaciniame skunde, apeliantė administracine tvarka nėra bausta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, tačiau tai, kad ji bausta už kitus KET pažeidimus, nors ne visos jai paskirtos nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo, vertinant jos asmenybę turi reikšmės, nes parodo, kad ji ne visuomet laikosi KET reikalavimų.

24. Teisėjų kolegijai sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos abejonės dėl A. K. motinos gebėjimo daryti efektyvią teigiamą įtaką dukrai yra pagrįstos. Vadovaudamasis BK 40 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad laiduotoja norinti tapti A1. K. nėra teista, ji bausta administracine tvarka už vieną KET pažeidimą, nelaikytiną šiurkščiu, dirba ir yra teigiamai apibūdinama, turi profesinių įgūdžių bendrauti su stresą išgyvenusiais asmenimis, palaiko artimus santykius su dukra, stengiasi jai padėti. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėti teigiamai A1. K. apibūdinantys faktai patys savaime nėra pakankami išvadai, kad ji darys efektyvią teigiamą įtaką dukrai. Pagrįstas abejones teisėjų kolegijai, išklausiusiai A1. K. parodymų apeliacinės instancijos teisme ir juos sugretinusiai su duotaisiais pirmosios instancijos teisme, sukėlė ta aplinkybė, jog ji iš dalies pateisina dukters nusikalstamą elgesį, jį priskirdama A. K. patirtam stresui, kurį, anot laiduotojos, dukra patyrė papuolusi į stresinę situaciją, kai ją sustabdė policijos pareigūnai. Laiduotojos nuomone, ją sukėlė ne dukters neblaivumas, o stresiniai faktoriai, tokie, kaip netikėtas įvykis degalinėje (kai belaukdama mamos neblaivi dukra sėdo į automobilį, važiavo į degalinę plauti automobilio, ten važiuodama atbulomis apgadino įvažiavimo vartus ir pasišalino iš eismo įvykio); grįžimas iš užsienio (anot A1. K., įvykęs prieš tris metus), užsitęsusios savęs paieškos, ilgalaikė vienatvė, sąlygota karantino (pastebėtina, kad nusikaltimo padarymo metu karantinas dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos buvo paskelbtas tik prieš kelias savaites). Laiduotojos nekritiškumą dukters atžvilgiu patvirtina ir jos išreikšta nuomonė, kad kai kurie pareigūnų veiksmai buvo per greiti; kai kurie iš jų į dukters elgesį sureagavo ne visai adekvačiai. Tai, kad A1. K., kuri apibūdino save, kaip profesionalę, daug metų padėjusią stresą patyrusiems žmonėms, galės daryti dukrai įtaką paneigia ta aplinkybė, jog ji negalėjo padaryti dukrai poveikio kartu su policijos pareigūnu daug kartų bandydama įtikinti šią prašydama papūsti į alkotesterį. Kaip matyti iš vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolų, jos suaugusi (duomenys neskelbtini) metų dukra, būdama visiškai savarankiška ir susiformavusi asmenybė, kuri daugelį metų gyveno toli nuo motinos, dirbo ir dirba atsakingą darbą, pastarosios neklausė, jos ir policijos pareigūno prašymus ignoravo, vartojo motinos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš A1. K. parodymų matyti ir tai, kad ir ji pati abejoja savo poveikio dukrai efektyvumu, nurodydama, kad yra „per arti dukters“. Iš to, kas nurodyta, taip pat ir iš aplinkybės, kad ne A1. K., o pati dukra sumokėjo 1 500 Eur užstatą, galima spręsti, kad mama, siekdama palengvinti savo dukters teisinę padėtį, pakankamai formaliai vertina laiduotojui priskiriamas funkcijas, tinkamai neidentifikuoja nuteistosios problemų, galinčių nulemti neteisėtą elgesį, keliantį grėsmę tiek aplinkiniams, tiek pačiai nuteistajai. Tai, kad nuteistoji, patarta mamos, kuri pirmosios instancijos teisme neigė dukters poreikį profesionaliai psichologo pagalbai, prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį vieną kartą apsilankė pas psichologą (teisės psichologo S. A. 2020 m. lapkričio 13 d. pažyma), jos pakartotinio nusikalstamumo riziką įvertinusį, kaip labai žemą, nepaneigia visuma aukščiau išvardintų aplinkybių, tuo labiau, kad minėtoje psichologo pažymoje nurodyta, kad tiriamosios elgesį gali koreguoti situaciniai veiksniai, kaip patiriamas stresas, išgąstis ir baimė.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę bei jos padarytą nusikalstamą veiką, nėra pakankamo pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, kurios apima tiek baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą, tiek galimybę spręsti asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, tiek galimybę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, esant BK 40 straipsnio 7, 8 dalyse nurodytiems atvejams, A. K. nebus pakankamos baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

26. Klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo galimybės A. K. pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistosios asmenį apibūdinančių duomenų, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo bei kitų reikšmingų aplinkybių. Iš tikrųjų, A. K. nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino, nurodo, kad nuoširdžiai gailisi ir savo poelgį vertina neigiamai, dirba, darbdavio ir buvusių darbdavių apibūdinama teigiamai, po apeliacinio skundo padavimo vieną kartą apsilankė pas psichologą, tačiau net ir šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kas buvo aptarta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, jog A. K. netikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

27. Nuteistąją teigiamai apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui leido jai paskirti pačią švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). A. K. buvo paskirta bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir į bausmę įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, yra artima minimaliam šios bausmės dydžiui, numatytam baudžiamajame įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL (2 500 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė