- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- P-146-89-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- N. Č., E. Č.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Kasyba“
- Kategorijos
- 80.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. Č. ir E. Č. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 pagal pareiškėjų N. Č. ir E. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Kasyba“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai N. Č. ir E. Č. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus miesto skyriaus) 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. N875 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3)-I-5553;
2) pripažinti 2004 m. birželio 28 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. Č., draudiminiu įvykiu ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus miesto skyrių išmokėti pareiškėjams po 45 050 Lt vienkartinės laidojimo pašalpos.
Skunde pareiškėjai paaiškino, kad VSDFV Vilniaus miesto skyrius 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. N875 pripažino A. Č. 2004 m. birželio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, nes įvykio metu apdraustasis buvo neblaivus. Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. T-A 3889/04(01) nustatyta, kad A. Č. kraujyje rasta 0,55, o šlapime 0,94 promilės etilo alkoholio. VSDFV 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (11.3)-I-5553 pripažino VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimą pagrįstu ir nurodė, kad pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 papunktį draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuo ištyrus nustatoma, kad jie atitiko minimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko asmeniui dirbant darbo laiku, darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis), tačiau jie yra įvykę, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Nurodė, jog A. Č. dirbo 2004 m, gegužės 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 1222 pagrindu betonuotoju akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Kasyba” ir buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. IX-1819) 4 straipsnyje nustatyta tvarka. 2004 m. birželio 28 d., apie 10.50 val. jis buvo mirtinai sužalotas ardant klojinius darbo vietoje statybos objekte daugiabučiame gyvenamajame name J. Basanavičiaus g. 25, Vilniuje. Savo reikalavimą pareiškėjai grindė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnis bei 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktų nuostatomis, iš kurių, pareiškėjų nuomone, darytina išvada, kad priežastinio ryšio buvimas tarp darbuotojo traumos ir ją darbe sukėlusio pavojingo veiksnio yra viena iš sąlygų priskirti įvykį prie draudiminių, susijusių su darbu, kategorijos. Priešingu atveju, pareiškėjų nuomone, tai prieštarautų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirčiai bei bendriems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2004 m. liepos 12 d. atlikęs įvykio tyrimą, pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir surašė aktą Nr. 5-04, kurio 11 punkte, konstatuojant nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, jog AB „Kasyba” netinkamai organizavo darbą. Tai sąlygojo ir nelaimingo atsitikimo kilimą. Akte A. Č. neblaivumas, kaip viena nelaimingo atsitikimo priežasčių, neminimas. Pažymėjo, jog Akto 8 punkte nurodyta, kad A. Č. neblaivumas jokios įtakos nelaimingam atsitikimui, jo priežastims bei aplinkybėms neturėjo. Todėl teigė, kad jiems, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio ir 27 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 235 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo” 2 punkto nuostatomis, priklauso po 45 050 Lt (viso 90 100 Lt) vienkartinės laidojimo pašalpos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas VSDFV prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 (galiojančio nuo 2004 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta asmeniui esant neblaiviam, toks įvykis laikomas nedraudiminiu ir nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (vidutinio girtumo laipsnio), jo kraujyje rasta 0,55 promilės alkoholio, o šlapime – 0,94 promilės, Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas ir VSDFV 2004 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (11.3)-I-5553 dėl A. Č. nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu, atsakovo nuomone, - pagrįsti.
Atsakovas VSDFV Vilniaus miesto skyrius taip pat prašė pareiškėjų skundą atmesti, nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir VSDFV, tik akcentavo, kad, nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo redakcijai, nebereikalaujama nustatyti priežastinio ryšio tarp nelaimingo įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo, užtenka nustatyti tik patį asmens neblaivumo faktą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Kasyba” palaikė atsakovų poziciją ir nurodė, kad įvykio dieną A. Č. buvo instruktuotas saugos darbe klausimais, supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, kurios buvo būtinos saugiai atlikti jam pavestus darbus. Nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo paties A. Č. neblaivumas darbe ir neatsargus elgesys, nesilaikant darbų saugos instrukcijų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjų N. Č. ir E. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas ginčo teisiniams santykiams taikė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas) (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus (toliau – Nuostatai) (įsigaliojusius nuo 2004 m. kovo 26 d.) ir konkrečiai - Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Nuostatų 13.1 papunkčio l pastraipą, kuriose nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...>, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitiko Įstatymo 6 straipsnio nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus <...> ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam draudėjo (darbdavio) pavesto darbo technologijos ypatybėmis ir padarė išvadą, kad šios nereikalauja priežastinio ryšio nustatymo tarp įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo. Tam, kad toks įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu, užtenka tik paties asmens neblaivumo fakto konstatavimo. Teismas pripažino nepagrįstais skundo teiginius, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, suformavo praktiką, jog įvykį galima pripažinti draudiminiu, kai yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo traumos ir pavojingo veiksnio, susijusio su darbu, net jei asmuo ir buvo neblaivus, pažymėjęs, kad kitose teismo nagrinėtose administracinėse bylose buvo nagrinėti draudiminiai įvykiai, įvykę iki 2004 m. sausio 1 d. kai Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509, galiojusio iki 2004 m. sausio 1 d., 7 straipsnio l dalies l punktas reikalavo nustatyti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Teismas pripažino A. Č. girtumo darbe faktą įrodytu, girtumo nustatymo tvarkos pažeidimų nenustatė. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami VSDFV ir VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimai – teisėti ir pagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu N. Č. ir E. Č. prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjų skundą tenkinti.
Apeliantai manė, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos, nukrypta nuo Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos. Nurodė, kad iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardintų juridinių faktų, šalinančių galimybę nelaimingą atsitikimą darbe priskirti prie draudiminių įvykių kategorijų matyti, kad jų buvimas yra siejamas su paties nukentėjusiojo elgesiu arba kitų asmenų elgesiu prieš nukentėjusį, nesiejant pavojingu veiksmų prieš nukentėjusį su jo darbiniais santykiais, t.y. nesant priežastinio ryšio tarp darbuotojo traumos ir pavojingo veiksnio, susijusio su darbu. Priežastinio ryšio buvimas tarp darbuotojo traumos ir ją darbe sukėlusio pavojingo veiksnio, priešingai nei sprendime konstatavo teismas, yra viena iš sąlygų, priskirti įvykį prie draudiminių įvykių, susijusių su darbu, kategorijos. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, taip pat išmokų nukentėjusiesiems skyrimą ir mokėjimą VSDFV Vilniaus miesto skyriai atlieka remdamiesi ne medicinos įstaigų pažymomis apie nukentėjusiojo blaivumą/neblaivumą, o nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei Profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais (Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Vienu iš svarbiausių dokumentų laikytinas VDI parengtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas (forma Nr. l). Apeliantų nuomone, lyginant senojo ir naujojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galima teigti, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo nepriskyrimo draudiminiams įvykiams sąlyga identiška formuluotei, egzistavusiai galiojant 1999 m. gruodžio 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymui (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu.). Taigi priežastinio ryšio buvimas yra svarbus visuomet, priešingu atveju, tai prieštarautų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirčiai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, bylojančią, jog nepripažinti įvykio draudiminiu, nustačius, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu, galima tik nustačius nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį su teisės aktų pažeidimais, kuriuos įtakojo nukentėjusiojo veiksmai jo neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje (2003 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-30-03; 2004 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-501-04). Apeliantai teigė, kad įvertinus VDI Vilniaus skyriaus parengtą nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių visumą, galima teigti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo A. Č. neblaivumo ir kilusių pasekmių, kadangi pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – nesaugios darbo sąlygos. Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. 1192/04 (01) l punkte taip pat konstatuojama, kad ,,... A. Č. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulių raumenų sužalojimu <...>....”. Taigi, apeliantų nuomone, tai, kad A. Č. kraujyje buvo rasta alkoholio, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugos darbe norminių aktų pažeidimus, o atsakovo – nuo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Kasyba” taip pat palaikė atsakovų poziciją ir prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė N. Č. ir jos atstovas advokatas A. Bandžius palaikė apeliacinį skundą ir pateikė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 papunkčio 1 pastraipa neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, nes, apeliantų nuomone, teisinis reguliavimas, kuomet nereikalaujama tirti priežastinio ryšio tarp įvykio ir asmens neblaivumo, taip užkertant teisę į socialinę garantiją, susiaurinant nukentėjusiųjų, asmenų ratą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygybės principui.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, nepažeidė (ABTĮ 81, 86 straipsniai).
Pažymėjo, kad iš 1999 m. gruodžio 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-1819, įsigaliojusio nuo 2004 m. sausio 1 d., redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos normos turinio akivaizdu, kad nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t.y. įstatymas tokio ryšio nustatymo nereikalauja. Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Č. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, iš ši faktinė aplinkybė nebuvo susijusi su darbo technologinėmis ypatybėmis, todėl sutiko su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai, nepripažinę A. Č. nelaimingo atsitikimo nedraudiminiu, veikė teisėtai ir pagrįstai.
Teismas netenkino apeliantų prašymo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodęs, kad nelaimingo įvykio pripažinimas nedraudiminiu, panaikinantis pareiškėjų teisę į socialinę garantiją – vienkartinę pašalpą, nepanaikina jų teisės reikalauti žalos atlyginimo kitu būdu - Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija neįžvelgė Įstatymo 7 straipsnio nuostatoje asmenų lygybės principo pažeidimo.
V.
2008 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos N. Č. jos vardu ir atstovaujant nepilnametį sūnų E. Č. pateiktas prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 atnaujinimo.
Prašymą pareiškėjai grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu – panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą.
Pareiškėjų manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimo bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutarties turinys leidžia teigti, jog teismai atmesdami pareiškėjų skundą vadovavosi ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir analogiškomis Nuostatų 13.1 punkto normomis, jog draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: (i) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Teismai pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t.y. įstatymas tokio ryšio nustatymo nereikalauja. Tam, kad toks įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu užtenka tik paties asmens neblaivumo fakto nustatymo.
Nurodo, kad Lietuvos Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs 2006 m. lapkričio 10 d. gautą Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą 2008 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr.56/06, pripažino, jog Įstatymo 7 str. 2 d. (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju", 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymi, kad teismas minėtame nutarime taip pat pripažino ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsnio nuostatoms.
Teigia, kad tokiu būdu buvo panaikinti kaip neteisėti teisės aktai, kuriais savo sprendimą grindė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ir tai ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas atnaujinti procesą tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti patenkintas, jei prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkte aptartu pagrindu, kuris numato proceso atnaujinimą kai panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą.
Pareiškėjų nurodomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei 52 straipsnio nuostatoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 1 punktą (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 papunkčio 1 pastraipą buvo priimtas 2008 m. balandžio 29 d., o oficialiame leidinyje "Valstybės žinios" paskelbtas 2008 m. balandžio 30 d. Pareiškėjų N. Č. ir E. Č. prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2008 m. liepos 28 d. Taigi, nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 padavimo terminas nėra praleistas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. Nr. N875 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004 m. rugsėjo 17 d. Nr. (11.3)-I-5553 sprendimai buvo priimti vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 papunkčio normomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami bylą pagal pareiškėjų N. Č. ir E. Č. skundą, vadovavosi minėtų teisės aktų nuostatomis ir konstatavo, kad jos buvo taikytos pagrįstai.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata "Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai "Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju", 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Tuo pačiu nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 44-1448) nuostata "Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai "Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju", 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaujantis LR Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aukščiau minėtų teisės aktų nuostatos buvo taikytos šioje byloje, todėl konstatuotina, jog jas pripažinus prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu tenkintinas.
Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktu, procesas administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 atnaujintinas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (ABTĮ 160 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 160 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų N. Č. ir E. Č. prašymą patenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-404/2005 perduodant bylą išnagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.