Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-852-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-23
Bylos Nr.
2-852-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
B. U.
Advokatai
Saulius Tamošaitis, Ona Gailiuvienė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-852-360/2009Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1,116.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei B. U. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodė, kad su atsakove pragyveno neregistruotoje santuokoje 16 metų. Visą tą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo pradžioje su atsakove gyveno jam nuosavybės teise priklausiusiame bute, o vėliau pardavę šį butą gyveno pas atsakovės motiną. Gyvendami kartu nutarė įsigyti žemės sklypą ir statyti gyvenamą namą. 1993 m. lapkričio mėnesio trečią dieną O. P. jam davė įgaliojimą privatizuoti šio ginčo 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), bei sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Jis faktiškai valdė šį žemės sklypą iki pardavimo ir negalėdamas įforminti pirkimo–pardavimo sutarties pats su savimi, bendru sutarimu su atsakove nutarė šį žemės sklypą įforminti atsakovės vardu. O. P. pinigus už įsigytą paminėtą žemės sklypą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. 1997 m. gruodžio 15 d. atsakovės vardu buvo gautas leidimas Nr. 32/97 vykdyti statybos darbus paminėtame žemės sklype. Namo statybai jis panaudojo savo turėtas asmenines pinigines lėšas bei lėšas, gautas pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. 1997 m. rugsėjo 19 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), už 26 000,00 Lt ir 2007 m. kovo 20 d. kartu su savo seserimi R. P. pardavė dalį gyvenamo namo su statiniais Pagėgių savivaldybės Menininkų k. už 27 688,00 Lt. Statybos darbus faktiškai atliko savo jėgomis, o kai kuriems darbams atlikti samdė darbuotojus. Namą statė nuo 1998 m. savo jėgomis, todėl jo statyba užsitęsė ir iki šiol dar nėra baigta. Prie namo statybos pagal galimybes prisidėjo ir atsakovė. Ginčo namo statybai ir įrengimui iš savo lėšų pirko įvairias medžiagas, tačiau kai kurios statybinės medžiagos buvo įsigytos iš fizinių asmenų, todėl teismui dokumentų pateikti negali. Už savo asmenines lėšas įsigijo plastikinius langus, stogo langus, medieną. 2007-09-20 sudarė sutartį su UAB „ Vinkelis ir Ko“ dėl langų sumontavimo ir priėmė atliktus darbus. 2007 metų balandžio mėnesio 3 dieną atsakovė išvyko gyventi į Angliją ir nuo šio laikotarpio nebesidomi namo statybos darbais. Nebaigtame statyti name dabartiniu metu gyvena vienas, nes kito gyvenamojo ploto neturi. Jo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi nuo 1992 metų iki 2008 m. pavasario ir jie atitiko santuokinius santykius, nors santuoka ir nebuvo įregistruota. Mano, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nors visas nekilnojamasis turtas ir yra įregistruotas atsakovės vardu, tačiau bendri veiksmai, tai yra gyvenimas kartu bei ūkio vedimas, bendras jų pačių darbas yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtines veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kadangi faktiškai žemės sklypui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, namo statybai panaudojo savo asmenines bei bendras su atsakove lėšas, į namo statybą įdėjo savo jėgas ir sveikatą, todėl turi teisinį pagrindą prašyti pripažinti jam nuosavybės teisę į paminėtą nekilnojamąjį turtą. Prašo teismo pripažinti 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės kadastro registre Nr. 1:94, ir nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe bei pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ 0,09 ha žemės sklypo, žemės kadastro registre Nr. 1:94, ir ½ dalį nebaigto statyti namo, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu (duomenys neskelbtini), kartu gyveno mažiau nei metus. Gyvendami kartu dažnai pykosi, nes atsakovas vartojo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus. 1996-12-10 persikėlė gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Vėliau persikėlė gyventi į socialinį būstą. Skirtingai, nei nurodo ieškovas, jie kartu gyveno tik 1996 02-12–1996-12-10 laikotarpiu ir jokio bendro ūkio nevedė, nes gyveno tik tame pačiame bendrabučio bute, tačiau skirtinguose kambariuose, nes ji turėjo nepilnamečių vaikų. Su ieškovu buvo tik draugai, neturėjo jokio tikslo su juo susieti savo gyvenimą, nes ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo konfliktiškas. Be to, nurodė, kad 1994-07-14 iš asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji su ieškovu negyveno ir bendro ūkio nevedė, nebuvo susitarusi žemės sklypą įsigyti bendrai. Už perkamą žemės sklypą sumokėjo ji viena. Žemės sklypas viešo registro įmonėje buvo įregistruotas jos vardu. Statybos leidimas buvo išduotas žemės sklypo savininkui, tai yra jai, nes tik ji vienintelė galėjo būti gyvenamojo namo statytoja. Namą statė iš asmeninių lėšų. Ji dirbo valstybinėje įmonėje „Naftos terminalas", kurioje tuo metu, kai statė namą, buvo atliekama rekonstrukcija, t. y. buvo griaunami seni pastatai, todėl jai, kaip įmonės darbuotojai, buvo leista statybinį laužą vežti į savo žemės sklypą. Tokiu būdu ji gavo nemažai naudotų statybinių medžiagų: plytų, sąramų ir kt. Statybai panaudojo savo darbo užmokestį, gautas premijas, santaupas, dividendus, lėšas už parduotas akcijas. Namą statė ūkio būdu, atlikti statybos darbus jai padėjo daug pažįstamų žmonių. Išmokusi pati asmeniškai mūrijo sienas, tinkavo namo vidų, vedžiojo elektros instaliaciją. Kadangi su ieškovu buvo draugai, tai jis, kaip ir kiti statybose padėję žmonės, pasisiūlė jai padėti. Ieškovas mainais vietoj atlygio už darbą paprašė leisti jam laikinai pagyventi nebaigtame statyti mano name, kol susiras sau gyvenamąją vietą. Statybos metu pati gyveno pas tėvus ir socialiniame būste. Nebaigtą statyti gyvenamąjį namą deklaravo vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje. Galvoja, kad yra vienintelė minėto turto savininkė ir teisėta jo valdytoja. Ieškovas gyvenamosios vietos sau neieško ir į nebaigtą statyti namą pradėjo nešti visokius savo daiktus, savavališkai įsirengė šildymo įrenginį, atliko kitus statybos darbus, kuriuos reikia perdaryti. Esant tokiom aplinkybėm ji ieškovą paragino gera valia atlaisvinti užimtas patalpas ir išsikelti iš nebaigto statyti gyvenamojo namo su visais jam priklausančiais daiktais, nes ieškovas pradėjo kelti pavojų turto saugumui. Be to, atsakovei nieko nėra žinoma, kad ieškovas naudojo savo lėšas namo statybai. Jei jis tai darė, tai darė be jos sutikimo, savo rizika, savavališkai. Ieškovas buvo išsiskyręs, turėjo 2 vaikus, kuriems mokėjo išlaikymą, todėl lėšų neturėjo.

Ieškovė mano, kad iš faktinių aplinkybių yra matyti, kad tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę ne jungtinės veiklos, o rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, tai yra ne tuo pagrindu ir ne dėl to dalyko. Be to, galvoja, kad ji ir ieškovas viename bute gyveno tik 1996-02-12–1996-12-10 laikotarpiu, todėl dėl šiuo laikotarpiu susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. ieškovo teigimu, bendro gyvenimo ir pasekmių, taikytinas ieškinio senaties terminas. Prašo teismo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad su atsakove gyveno kartu neregistruotoje santuokoje ir nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kartu su atsakove įsigijo ginčo žemės sklypą namo statybai ir jie įdėdami savo lėšas bei darbą statė gyvenamąjį namą, todėl sutarties dalyvių įnašai yra laikytini lygiais. Ieškovas įrodinėja liudytojų parodymais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais kitais byloje esančiais duomenimis.

Atsakovė ieškinio nepripažinimą grindžia tuo, kad tarp ieškovo ir jos buvo susiklostę ne jungtinės veiklos, o rangos santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ji su ieškovu gyveno neregistruotoje faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir bendrais veiksmais sukūrė turtą.

Akivaizdu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo, todėl atsižvelgiant į šios kategorijos bylų teisminę praktiką, šioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu pripažinus, kad šių įrodinėjimo priemonių draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Byloje įvertinus pateiktus šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, apklausus liudytojus darytina išvada, kad labiau tikėtina ir nekyla didelių abejonių, jog šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, darė įnašus pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukūrė jungtinės veiklos rezultatą, tai yra ginčo turtą.

Tai patvirtina iš dalies pačių šalių paaiškinimai, nors atsakovė tvirtina, kad po 1996 metų su ieškovu kartu nebegyveno ir bendrų tikslų sukurti bendrą nuosavybę nesiekė, tačiau byloje apklausta didžioji dalis liudytojų parodė, kad jie matė ir suprato, jog ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir kartu statė ginčo gyvenamąjį namą. Byloje šių aplinkybių nepatvirtino tik apklausti kaip liudytojai artimi atsakovės giminaičiai bei jų draugai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, tačiau jų parodymai atmestini, nes paneigiami daugumos nesuinteresuotų liudytojų parodymais.

Byloje yra rašytinių, nors ir netiesioginių, jungtinės veiklos sandorio sudarymo įrodymų, tai yra 1997-09-19, 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartys, kad ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą, darbo užmokesčio pažymos, 2005-09-26 lizingo kortelės su kredito limito sutartimi, kas patvirtina apie ieškovo turėtas pajamas.

Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo nurodymai, išrašyti ieškovo vardu, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie statybinių medžiagų pirkimą ginčo objektui.

Atsakovės teigimas, kad žemės sklypas nupirktas, leidimas statybai išduotas jos vardu ir žemės sklypas bei namas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos vardu, todėl ji yra vienintelė ginčo turto savininkė, nepagrįstas. Abi šalys pasisakydamos apie ginčo žemės sklypo pirkimą nurodė, kad ieškovas turėdamas įgaliojimą parduoti šį sklypą pats su savimi sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo, todėl nupirko atsakovės vardu. Ši aplinkybė labiau patvirtina nei paneigia ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad ieškovas ir atsakovė įsigydami turtą veikė kartu. Aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos paneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, tačiau jau buvo minėta, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Atsakovės teiginiai, kad ginčo namą statė tik iš savo asmeninių lėšų, atsakovas savo lėšų neturėjo, atsakovei nežinoma apie ieškovo naudotas lėšas namo statybai, o jeigu ir buvo naudotos, tai be jos sutikimo ir savo rizika, ieškovui leidimas gyventi ginčo name buvo suteiktas laikinai kaip atlygis už darbą, paneigiami byloje esančia įrodymų visuma ir vertintini kaip nenoras, šiuo metu šalių santykiams nutrūkus, dalintis sukurtu bendru turtu.

Be to, atsakovė nurodo, kad ji ir ieškovas viename bute gyveno tik 1996-02-12–1996-12-10 laikotarpiu, todėl dėl šiuo laikotarpiu susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. ieškovo teigimu, bendro gyvenimo ir pasekmių, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovas apie jo pažeidžiamas teises sužinojo atsakovei pateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008-10-10 ieškinį dėl jo iškeldinimo (LR CK 1.125 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus ieškinys tenkintinas visiškai remiantis 1964 m. CK 472, 474 straipsniais.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus atlygintinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis – 3 888 litai, priteisiant jas iš atsakovės. Ieškovas paduodant ieškinį buvo atleistas iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl likusi 1962 litų suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Pripažinti 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės kadastro registre Nr. 1:94, ir nebaigtą statyti namą, (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. ir B. U. bendrąja daline nuosavybe bei pripažinti A. K. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,09 ha žemės sklypo, žemės kadastro registre Nr. 1:94, ir 1/2 nebaigto statyti namo, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės B. U. ieškovo A. K. naudai 3 888 litus ir 1 962 litus į valstybės pajamas.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Savinijus Katauskas