- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1369-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05746-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Skolininkas
- UBA „BMG consulting“, A. B., D. B.
- Kreditorius
- UAB „Viena sąskaita“
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų UBA „BMG consulting“, A. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Viena sąskaita“ pareiškimą skolininkams UBA „BMG consulting“, A. B. ir D. B. dėl pirkimo-pardavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Viena Sąskaita“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama priteisti solidariai iš skolininkų UAB „BMG consulting“, A. B. ir D. B. 300 000 Lt skolą, 37607,12 Lt palūkanas, metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis – 1844 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 765 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto reikalavimo sumai areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšų skolininkų banko sąskaitose areštą. Prašyme nurodė, kad skolininkei UAB „BMG consulting“ pažeidus prievolę laiku sumokėti skolą, kreditorė sudarė atsiskaitymo grafiką pagal kurį skolininkė UAB „BMG consulting“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 30 d. sumokėti 300 000 Lt skolą, tačiau iki šiol nėra atsiskaičiusi su kreditore. Kadangi skolininkai A. B., D. B. 2011 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartimi, kaip skolininkės UAB „BMG consulting“ bendrasavininkiai laidavo už skolininkės UAB „BMG consulting“ prievoles, laikytina, kad visi skolininkai pagal prievoles kylančias iš sutarties atsako solidariai. Kadangi reikalavimo suma, anot kreditorės yra labai didelė, o skolininkai prievolę įvykdyti atsisako, be to, anot kreditorės pagal jos pateiktus duomenis, skolininkų finansinė padėtis yra sunki, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 14) kreditorės prašymą tenkino; kreditorės UAB „Viena sąskaita“ reikalavimų užtikrinimui taikė areštą skolininkų UAB „BMG consulting“, A. B., D. B. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bendroje sumoje ne daugiau kaip už 337 607,12 Lt, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai pareiškimo reikalavimų sumai užtikrinti, skolininkų piniginėms lėšoms bendroje sumoje ne daugiau kaip už 337607,12 Lt, priklausančioms skolininkams ir esančioms pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti skolininkams priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore bei mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
Teismas įvertinęs, kad reikalavimo suma (337607,12 Lt) tiek juridiniam, tiek fiziniams asmenims laikytina didele, sprendė, kad siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai UAB „BMG consulting“, A. B. ir D. B. prašo teismo (b. l. 17-20) panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodė, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, skolininkė UAB „BMG consulting“ neturi nepadengtų įsiskolinimų, jai pareikštų pretenzijų, įregistruotų turto areštų, neturi bylų teismuose. Skolininkės finansinė padėtis stabili, tą įrodo pateikti finansinių ataskaitų duomenys. Skolininkas A. B., turi pastovias nemažas pajamas, jo vardu yra įregistruoti įvairūs vertingi nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė siekia daugiau kaip 675 000 Lt. Nors šis turtas įkeistas, tačiau turto įkeitimas savaime nereiškia padidėjusios sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi nurodytas turtas yra A. B. nuosavybė ir jam atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, turtas gali būti naudojamas atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Tuo tarpu skolininkė D. B. taip pat turi pakankamai turto. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skolininkų pareiga yra solidari, teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti at vieno iš atsakovų turtas, taip pat ar visų atsakovų turimo turimas turtas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio suma toje byloje yra didelė. Nustačius, jog skolininkės UAB „BMG consulting“ turto yra tiek, jog kreditorės reikalavimo suma nelaikytina didele, nėra pagrindo taikyti ir kitų skolininkų turto areštą, kadangi reikalavimas gali būti patenkinamas būtent iš šio skolininko turto kaip šiuo atveju. Juo labiau, kad ir A. B. turi didelės vertės turtą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 56-62) kreditorė prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
1. Nepagrįstas skolininko argumentas, kad UAB „BMG consulting“ finansinė padėtis yra gera, kadangi 2012 m. balanse esantys duomenys nepaneigia galimos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, o priešingai – iš 1 270 024 Lt vertės skolininkės turimo turto, mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai sudaro net 907 344 Lt. Skolinkė, norėdama įrodyti, kad šiuo atveju ji yra pajėgi vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, galėjo pateikti ir kitus duomenis apie savo finansinę atskaitomybę. Kadangi skolininkė kitų duomenų nepateikė, o pateiktas balansas tik patvirtina, kad jos finansinė padėtis nėra gera (priešingai nei nurodo skolininkė), be to, skolininkė nekilnojamojo turto neturi, turi tik vieną transporto priemonę, akivaizdu, kad neįrodyta, jog šiuo atveju nekyla būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
2. A. B. visas nuosavybės teise valdomas turtas yra apsunkintas hipoteka. Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, vertinant proceso šalies mokumą bei hipoteka apsunkinto turto pakankamumą ieškinio reikalavimo užtikrinimui, pripažįstama, jog nekilnojamojo turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai riboja finansines galimybes vykdyti prievoles ir užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu atsakovas (atsakovai) nepateikė duomenų apie likusių prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, dydį, o iš viešajame registre esančių įrašų matyti, jog turtas yra įkeistas, šis turtas, net jei jo vertė ir labai didelė, nelaikomas tuo turtu, kuriuo gali būti užtikrintas ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad argumentas, neva įkeitimas hipoteka savaime nereiškia padidėjusios sprendimo neįvykdymo rizikos, yra visiškai nepagrįstas.
3. Vien aplinkybė, kaip jog A. B. gaunamos pajamos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis, neleidžia daryti išvados, kad kreditorės prašoma priteisti suma (iš viso – 337 607,12 Lt) skolininkui nėra didelė ir kad jis yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nurodydamas, kad be darbo užmokesčio skolininkas gauna ir kitų pajamų (t. y. nuomos mokestį už nekilnojamojo daikto nuomą), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kokiam laikotarpiui ir kokiomis sąlygomis yra sudarytos šios nuomos sutartys. Be to, skolininko pajamos, gaunamos pagal nuomos sutartis, savaime neužtikrina, kad visa kreditorės reikalavimo suma galės būti išieškota iš karto ir tuo labiau, kad ateityje skolininko finansinė padėtis nepasikeis.
4. Esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorė turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl kreditorė turi teisę pasirinkti skolininkus, iš kurių išieškoti priteistą sumą, ir kuriems taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju skolininkų prievolės solidarumas yra neginčytinas, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nei vieno iš skolininkų atskirai turtinė padėtis nėra tokia gera, kad pašalintų sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo riziką. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visų skolininkų atžvilgiu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Procesas nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-9274-920/2013 patvirtino kreditorės UAB „Viena sąskaita“ ir skolininkų UAB „BMG consulting“, A. B. ir D. B. 2013 m. birželio 10 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis yra įsiteisėjusi.
CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo procesinis sprendimas įgyja jam įsiteisėjus (CPK 279 straipsnis). Be to, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir tai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios viena iš sąlygų nustatė, jog 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti ir turėtų būti panaikintos skolininkams visiškai įvykdžius prievolę, nebeliko atskirojo skundo ginčo dalyko, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą nutraukti.