Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6091-656/2015 (Nr. 2-2479-656/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ieškinį atsakovei Danske Bank A/S, veikiančiai per Danske Bank Lietuvos filialą, dėl delspinigių sumažinimo, trečiasis asmuo I. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

Ieškovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Danske Bank A/S, veikiančiai per Danske Bank Lietuvos filialą, kuriame prašo 2006 m. birželio 12 d. Kredito sutarties Nr.K200606-1251 su papildymais ir pakeitimais pagrindu atsakovės iš ieškovės reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti iki 15 777,47 Eur.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879. Nurodė, kad antstolis hipotekos teisėjo nutarties pagrindu vykdo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus tiek iš ieškovės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, tiek iš trečiajam asmeniui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto šio ieškinio ginčo Kredito sutarties vykdymui užtikrinti. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovės reikalavimas ieškovei ir trečiajam asmeniui reikšmingai sumažėtų. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomoji byla būtų užbaigta, todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo netektų teisės teismine tvarka ginti pažeistų savo interesų dėl neteisėto dydžio delspinigių sumažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja abi CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ginčas byloje keliamas dėl delspinigių, išieškomų vykdymo procese, dydžio. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Kredito sutartis ar atskiros jos sąlygos būtų nuginčytos. Ieškovė taip pat nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Nors ieškovė ir tvirtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji netektų galimybės teismine tvarka ginčyti sutartinių delspinigių dydžio, tačiau teismas šį argumentą pripažino nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad prašyme išdėstytos aplinkybės bei pateikti duomenys nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir ginčo santykius, klaidingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutartis naikintina, o apeliantės prašymas tenkintinas.Apeliantė ieškiniu prašo atsakovės reikalaujamus delspinigius sumažinti dviem teisiniais pagrindais: reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikant ieškinio senatį, nes atsakovė reikalauja delspinigių už beveik ketverių metų laikotarpį, bei mažinant sutartinių netesybų dydį nuo 0,08 iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo argumentas, kad Kredito sutartis ar atskira jos sąlyga yra nenuginčyta, teisinės reikšmės neturi. Delspinigiai vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 išieškomi hipotekos teismo nutarties pagrindu. Todėl bet kurios hipotekos bylos proceso stadijos metu suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka, nes hipotekos teisėjas negali spręsti klausimo dėl netesybų sumažinimo, t.y. ginčas dėl netesybų sumažinimo turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrindė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dalis minėtoje vykdomojoje byloje išieškomos skolos yra padengta iš trečiojo asmens prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Vykdomosios bylos nesustabdžius ir antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo veiksmus iš kito hipoteka įkeisto turto, o jo nepakakus - iš kito apeliantės turto, yra tikimybė, jog bus išieškota ir byloje ginčijamų delspinigių suma. Todėl galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų itin apsunkintas dėl galimų naujų teisminių ginčų.

Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepadavė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tačiau ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, tokios priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti jas asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jų netaikius, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė ieškinį dėl delspinigių, išieškomų vykdymo procese pagal hipotekos teismo nutartį, dydžio sumažinimo; šio reikalavimo užtikrinimui prašė stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, t. y. kad netaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas netinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir ginčo santykius; dalis išieškomos skolos yra padengta iš trečiojo asmens prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto, todėl yra tikimybė, jog bus išieškota ir byloje ginčijamų delspinigių suma, dėl ko galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų itin apsunkintas.

Apeliantė prašo sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal hipotekos teisėjo 2013 m. kovo 15 d. nutartį dėl 433 447,15 Eur negrąžinto kredito, 1 057,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 460 296,11 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso 894 800,62 Eur skolos, 80,50 Eur žyminio mokesčio, 2,89 Eur įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. sutartinių metinių palūkanų išieškojimo iš apeliantės, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Kaip minėta, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad pagal apeliantės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys iš dalies jau ir tenkintas bei išieškotini delspinigiai sumažinti iki 63 263,85 Eur sumos (sprendimas neįsiteisėjęs). Todėl šiuo atveju yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – ar yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė pareiškė reikalavimą sumažinti pagal minėtą hipotekos teisėjo nutartį išieškomų delspinigių sumą, tačiau faktiškai prašo stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus inter alia ir dėl neginčytinos skolos dalies (negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos). Nors apeliantė ir nurodo, kad dalis išieškomos skolos yra padengta, tačiau teismui nepateikti duomenys nei apie jau padengto įsiskolinimo sumą, nei apie dar likusio neišieškoto įsiskolinimo dydį. Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, išieškojimas nukreiptas į trečiojo asmens prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą, tačiau pastarasis jokių prašymų (skundų) teismui nėra pareiškęs, o apeliantė nėra įgaliota atstovauti jo interesus. Nors ji ir nurodo, kad antstoliui vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus iš kito hipoteka įkeisto turto, o jo nepakakus - iš kito apeliantės turto, dėl ko yra tikimybė, kad iš jos bus išieškota ir ginčijamų delspinigių suma, tačiau vėlgi nepateikė duomenų, kokia įsiskolinimo dalis jau yra padengta iš trečiajam asmeniui priklausiusio įkeisto turto, taip pat apie tolesnius antstolio atliekamus veiksmus, išieškant dar nepadengto įsiskolinimo sumą. Trečia, - svarbiausia - sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes tokio (kaip pareikštas reikalavimas) teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Dar daugiau, išieškojimas vykdomas Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, todėl vien dėl šio subjekto specifikos net ir nėra jokio pagrindo manyti, kad atgręžtinio reikalavimo, jei jam apeliantės teisė CPK 373 straipsnio pagrindu atsirastų, patenkinimo galimybėms kiltų kokios nors grėsmės ir atgręžimo atveju apeliantės teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas bent jau būtų apsunkintas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei apeliantės prašyme bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokio būtinumo nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.