- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-324-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02558-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Anista“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Anista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Anista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ 4715,66 Eur skolą, 23,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. 18 d. atsakovei buvo parduota kėlimo įranga už 2 747, 41 Eur, atsakovė sumokėjo avansinį apmokėjimą 2000 Eur sumai. 2023 m. lapkričio mėn. 17 d. atsakovei taip pat buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros. Vienos sąskaitos suma 16,94 Eur, o antros 6 630,31 Eur. Už antrąją sąskaitą taip pat buvo padarytas avansinis apmokėjimas 2800 Eur iš atsakovės. 2023 m. lapkričio mėn. 24 d., atsakovei buvo išrašyta paskutinioji sąskaitą faktūra 121 Eur sumai. Atsakovės skolas pagrindžia PVM sąskaitos – faktūros. Pažymi, kad tarp šalių taip pat buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovė apskaičiavo 23,80 Eur delspinigių, tai yra 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, pradedant skaičiuoti praėjus 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo.
2. Ieškovė su ieškiniu taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje 4953,46 Eur sumoje. Prašyme nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad atsakovė vengia geranoriškai įvykdyti prievolę, buvo raginama telefonu sumokėti įsiskolinimą už suteiktas prekes, taip pat ne kartą buvo siunčiami elektroniniai laiškai, dėl skolos apmokėjimo, tačiau įsiskolinimo nepadengė, elgiasi nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 4739,46 Eur sumos apimtyje, o minėto turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti abiejų atsakovų banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenius esantį jų turtą, pinigines lėšas ir / ar turtines teises 4739,46 Eur sumos apimtyje, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nurodė, kad ieškinyje nurodyti motyvai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyko pobūdį ir dalyką sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, atsakovei galimai perleidus turtą ar sumažinus turto vertę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, dėl ko nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Pažymi, jog atsakovei iškeltas didelis kiekis bylų, tame tarpe ir dėl galimai atsakovės nesąžiningų sandorių.
5. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto klausimą nurodė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik ieškinio, bet ir bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali būti didesnis už ieškinio sumą nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o netenkinus atskirojo skundo ir nepanaikinus skundžiamos nutarties, prašo sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą 3739,46 Eur sumai. Atskirojo skundo argumentai:
6.1 Teismas tinkamai neįvertino, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių atsakovės nesąžiningą elgesį ar ketinimą perleisti, slėpti savo turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų. Teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovė nevykdo prievolės ieškovei savaime nereiškia, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą.
6.2 Teismas nepagrįstai atsakovei iškeltas civilinės bylas vertino kaip atsakovės galimą nesąžiningumą. Mano, kad atsakovės nesąžiningumą paneigia ir tas faktas, jog ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovei sumokėjo 1000 Eur, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą atsakovės į atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 3739,46 Eur sumos. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1 Nurodo, kad ieškovė yra pateikusi teismui dokumentus, kurie pagrindžia įsiskolinimo faktą, be to, yra pagrindo manyti, jog atsakovė vengs mokėti įsiskolinimą, nes turi skolų valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams. Nurodo, kad atsakovė buvo raginama mokėti skolą, tačiau atsakovė yra tik atsakiusi, kad skolą gražins kada norės ir procesą vilkins.
7.2 Nurodo, kad atsakovei nuo 2023 metų buvo iškelta ne viena byla dėl skolų gražinimo. Mano, kad ta aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo dalį skolos, nepagrindžia atsakovės sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs atsakovės nesąžiningumo, grėsmės, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad ieškovė nepagrindė, jog atsakovė ketina nuslėpti ar perleisti turtą, o ta aplinkybė, jog atsakovei teisme yra iškelta ir daugiau civilinių bylų nepagrindžia jos nesąžiningumo. Pažymi, jog atsakovė taip pat sumokėjo ieškovei 1000 Eur, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti panaikinta.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
14. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovės ieškinio negalima laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, todėl ieškinys atitinka prima facie sąlygas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovės nesąžiningumo, kaip grėsmės, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė tinkamai nevyko įsipareigojimų, nesumoka skolos tik patvirtina šalių tarpusavio konfliktą, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovės sąmoningo tikslo perleisti turtą ar turtines teises, tuo siekiant apsunkinti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Antra – ieškovės teigimu atsakovė taip pat turi įsiskolinimų tiek valstybės biudžetui, tiek kitiems kreditoriams, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, o ne išimtinai nuo atsakovės finansinio pajėgumo. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (tai yra siekis išvengti vykdymo) yra savo turiniu skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip atsakovės teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamus argumentus bei konkrečius įrodymus apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šiuo atveju ieškovė jokių objektyvių argumentų, įrodymų, dėl tokios aplinkybės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nėra tinkamai motyvuotas, nurodant, jog atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, tačiau nepateikiant jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovė ėmėsi tokių veiksmų, dėl kurių ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
18. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės turtinė padėtis, įsiskolinimai kreditoriams, taip pat nėra pagrindas savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020).
19. Nors ieškovė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju atsakovei yra iškelta civilinių bylų, tame tarpe ir dėl galimai nesąžiningų sandorių, tačiau įvertinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, jog šiuo atveju yra priimtas ir įsiteisėjęs toks teismo sprendimas, kuris patvirtintų nesąžiningą atsakovės elgesį kitų kreditorių atžvilgių, sąmoningą veikimą mažinant savo turto masę ar pan., kas sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovės nesąžiningumas ir kitų kreditorių atžvilgiu šiuo atveju yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsakovės nesąžiningumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nukrypo ir nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, tai yra skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsakovės nesąžiningumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nukrypo ir nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, tai yra skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.