Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „Megita“ atstovams direktoriui Juzef Taraškevič ir advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei, trečiojo asmens UAB „Singlis“ atstovui advokato padėjėjui Ginui Augustinaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį pareikštą atsakovei UAB „Megita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB “Singlis“, UAB „AD Services“ ir UAB „Brevita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Juzef Taraškevič (skolininko darbuotojas), 2012 10 15 d., iškraudamas kranu iš transporto priemonės krovinį, jį apgadino. Šią aplinkybę ieškovas įrodinės liudytojų parodymais bei į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais. Kadangi krovinys buvo apdraustas krovinių draudimu (poliso Nr. KR 036927), draudimo bendrovė dėl šio įvykio išmokėjo 7364,81 Eur. Padaryta žala buvo apskaičiuota pagal draudėjo pateiktas sąskaitas: Nr. 2012030305; Nr. ADS 30455; Nr. ADS 30456, kurias yra pateiktos teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. įtvirtina, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 p.

Patikslintame ieškinyje, taip pat kaip ir pradiniame, Ieškovas nenurodė nei dėl kokių konkrečiai krovinio sugadinimų jis kaltina Atsakovą, Ieškovas taip pat nepateikė jokio trečio ir nepriklausomo subjekto tokios tariamos žalos įvertinimo, tuo pačiu jis nepateikė ir jokių įrodymų, kad tariami ir nekonkretizuoti krovinio sugadinimai, kuriais jis grindžia savo ieškinį, yra sąlygoti tiesiogiai ir išimtinai Atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nebuvo pakviestas betarpiškai dalyvauti nei nustatant tariamai jo padarytą žalą, nei įvertinant tariamai jo padarytos žalos dydį Atitinkamai laikytina, jog Ieškovas neįrodė Atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, patirtos žalos bei priežastinio ryšio tarp jos ir Atsakovo veiksmų, o tai yra būtinos aplinkybės Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Pastebėtina, jog Ieškovas ieškinį grindžia teisės normomis, kurios reglamentuoja tiek samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, tiek eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą, dėl ko neaišku ne tik kokiu teisiniu pagrindu keliamas Atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, bet ir apskritai įvykio aplinkybės (ar tai buvo eismo įvykis ir pan.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Singlis“ atstovas prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Singlis“ 2012-09-28 Krovinio draudimo polisu Nr. 036927 apdraudė medienos apdirbimo įrangos (įrengimų) gabenimą laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30 ( el. b. 1 t. b.l. 26). 2012-10-15 trečiojo asmens UAB „Brevitra“ sandelyje perkrovimo metu buvo sugadintas trečiojo asmens UAB „Singlis“ krovynis ( el. b. 1 t. b.l. 27 ). Dėl sugadinto krovinio ieškovas paskaičiavo draudimo išmokos dydį bei trečiajam asmeniui UAB „Singlis“ išmokėjo 25.427,81 Lt (7.364,40 Eur) (el. b. 1 t. b.l. 29, 65). Krovinys buvo iškraunamas naudojant kraną su kranininku ( el. b. 1 t. b.l. 33). Kranas su kranininku priklausė atsakovei UAB „Megita“.

Pareikštu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei UAB „Megita“ CK 6.264 str., 6.1015 str. (subrogacija) pagrindais. Teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad atsakovei UAB „Megita“ kyla civilinė atsakomybė, nes atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko atsirado žala, kuri yra tiesiogiai susijusi su žalos atsiradimu.

Žala, kuri yra padaroma samdomų darbuotojų ( CK 6.264 str.), turi būti atlyginta remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės sąlygomis (žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui) bei specialiosiomis sąlygomis. Šiuo atveju priežastinis ryšys yra svarbus, nes būtina jį nustatyti tarp darbuotojo veiksmų ir žalingų pasekmių, padarytų nukentėjusiajam. Samdančiojo asmens priežastinis ryšys su žala yra netiesioginis. Taip pat svarbu nustatyti, ar tarp samdančiojo ir darbuotojo yra darbo santykiai.

Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, turi nustatyti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: 1) žalos buvimo faktą (CK 6.249 str.), 2) padariusio žalą asmens neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.), 4) kaltę (CK 6.248 str.).

CPK 178 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punkte nurodyta, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis re­mia­si sa­vo rei­ka­la­vi­mams bei at­si­kir­ti­mams pa­grįs­ti, iš­sky­rus ap­lin­ky­bes, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti (CPK 12, 178 str.) [...] įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga įvyk­do­ma nu­ro­dant tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus ir juos pa­tvir­ti­nan­čius įro­dy­mus, ren­kant ir pa­tei­kiant įro­dy­mus. Ša­liai ne­įvyk­džius įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos, teis­mas ga­li pri­pa­žin­ti ne­įro­dy­to­mis ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ji re­mia­si.

Nagrinėjamoje byloje iš procesinių dokumentų bei šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad Medienos apdirbimo įrangą, kurią apdraudė trečiasis asmuo UAB „Singlis“, iš Slovėnijos per Lietuvą vežė trečiasis asmuo UAB „AD Services“. Pažymėtina, kad ieškovas teismui nepateikė nei pervežimo sutarčių, nei CMR važtaraščių, todėl teismas negali neabejotinai konstatuoti, kad krovinį tikrai vežė UAB „AD Services“ vairuotojas. Krovinio pažeidimo akte yra nurodyta, kad vežėjas yra LMH Baltic ( el. b. 1 t. b.l. 27).

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad atsakovo kranas su vairuotoju dalyvavo iškrovime krovinio - medienos apdirbimo įrangos, kuris buvo sugadintas. Tačiau byloje nėra jokios rašytinės sutarties bei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad atsakovas įsipareigojo iškrauti krovinį, t.y. kad buvo atsakingas už krovinio iškrovimą. Pažymėtina, kad krovinys buvo vežamas iš Slovenijos per Lietuvą į Baltarusiją (nors į bylą jokių krovinio vežimo sutarčių pateikta nebuvo). Tokiam tarptautiniam vežimui yra taikoma CMR konvencija.

Pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio vežimas laikomas baigtas iškrovus krovinį ( LAT 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civ. byloje Nr. Nr. 3K-3-221/2009). Kadangi byloje nėra nei CMR važtaraščių, nei krovinio vežimo sutarčių, todėl teismas negali nustatyti, kas buvo krovinio vežėju. Krovinio pažeidimo akte nurodyta, kad vežėjas LMH Baltic ( el. b. 1 t. b.l. 27). Ieškovas buvo įpareigotas tikslinti pagrindą ir reikalavimus bei pateikti visus turimus įrodymus susijusius su nagrinėjama byla, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimai atsakovei yra reiškiami CK 6.264 str. 1 d. pagrindu, už krano vairuotojo padarytą žalą. Todėl būtina nustatyti krano vairuotojo (kranininko) veiksmuose neteisėtus veiksmus (neteisėto neveikimo). Iš krano vairuotojo J.Taraškevič paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovo kranas su vairuotoju tik dalyvavo iškrovime. Dalyvavo iškrovime pagal UAB „AD Services“ užsakymą ( el. b. 1 t. b.l. 28). Nes UAB „AD Services“ elektroniniu laišku paprašė paduoti kraną pakrovimui. Krovinys buvo perkraunamas trečiojo asmens UAB „Brevitra“ sandėliuose. Iškraunant krovinį dalyvavo ir vežėjo vairuotojas ir kiti asmenys tuo metu buvę UAB „Brevitra“ sandėlyje. Iš krano vairuotojo paaiškinimų bei teisinio krano naudojimo reglamentavimo matyti, kad iškraunant kranu dalyvauja nei tik krano vairuotojas bet ir stropuotojas (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 Įsakymas dėl kėlimo kranų naudojimo taisyklių patvirtinimo Nr. A1-425). Kas šiuo atveju buvo stropuotoju byloje nenustatyta, šias aplinkybės turėjo įrodinėti ieškovas.

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad atsakovo vairuotojas tik dalyvavo iškrovime kaip kranininkas, o atsakovė UAB „Megita“ nebuvo atsakinga už krovinio perkrovimą. Iškraunant krovinį dalyvavo kiti asmenys ir vežėjo vairuotojas bei sandėlio darbuotojai, todėl būtent krano vairuotojo veiksmuose nenustatyta netesėtų veiksmų. Kadangi kranininko J.Taraškevič veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, todėl nei kranininkui, nei atsakovei UAB „Megita“ nekyla civilinė atsakomybė, nes nėra vienos būtinos sąlygos - neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Taip pat byloje nenustatyta, kad kranininkas (Juzef Taraškevič) ar atsakovė pažeidė pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado žala, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos priteisimo netenkinamas ( CPK 178 str., CK 6.246 str. ).

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteisiama 825,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ( el. b. 1 t. b.l. 123-124). Taip pat iš ieškovės priteisiama 3,98 Eur pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ 825,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Megita“ naudai.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 3,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.