- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2650-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-6-00008-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Nerijaus Marcinkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, šiuo metu auginantis vaiką iki trejų metų, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – 60 parų arešto ir 1040 Lt dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi paskirta 60 parų arešto ir 1040 Lt bauda subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 28 d. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –85 parų arešto bausmė ir 301 Eur dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis, nuo 2015 m. birželio 25 d. iki šiol būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos 2015 m. birželio 12 d. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir šio straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2015 m. birželio 25 d. aplaidžiai, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, to paties straipsnio 3 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“ ir šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatas „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ nesiėmė pakankamų priemonių, užtikrinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą ir apskaitos vedimą, dėl ko visiškai nebuvo vedama įmonės apskaita ir neišsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d..
Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. parodė, kad apie 1995 metais baigė 10 klasių ir nuo to momento jis pragyvena iš atsitiktinių trumpalaikių darbų ir iš daugkartinių padarytų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų. Už padarytas nusikalstamas veikas jis yra atlikęs 2 kartus laisvės atėmimo bausmę bei vieną kartą jam buvo paskirtas areštas. 2015 metų gegužės mėnesį pradžioje jis atsitiktinai susitiko su savo pažįstamu iš paauglystės vardu J. (J.), jam apie 30 metų, gyvena Vilniuje, jo tikslesnių duomenų nežino. J. jam pasiūlė užsidirbti iš to, kad jis laikinai pabūtų formaliu įmonės direktoriumi. Jis iki tol jau buvo nukentėjęs dėl formalaus direktoriavimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko už įmonės skolas atsakė asmeniškai. R. Ž. pasiteiravo J., ar dėl to jam kils kokia nors atsakomybė. J. atsakė, kad dėl to nekils jokia atsakomybė, įmonė veiklą vykdo skaidriai ir yra tinkamai vedama buhalterinė apskaita. R. Ž. neklausė, kodėl yra reikalingas J. jo formalus direktoriavimas. R. Ž. pasakė J., kad pagalvos dėl jo pasiūlymo. Vėliau po kelių savaičių J. jam paskambino ir pasiteiravo to paties. J. pasiūlė 50 eurų už R. Ž. fiktyvų įforminimą įmonės direktoriumi, bei vėliau po 100 eurų kiekvieną mėnesį už įmonės dokumentų pasirašymą. R. Ž. tiko J. pasiūlytos uždarbio sąlygos ir dėl to jie greitu metu susitiko Vilniuje, VĮ „Registrų centras“ patalpose, Lvovo g., dėl reikalingų dokumentų pasirašymo ir jų pateikimo VĮ „Registrų centras“ dėl juridinių faktų užregistravimo, kad R. Ž. tapo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Minėtus dokumentus pasirašyti R. Ž. pateikė J., jų detalizuoti negali. Taip pat VĮ „Registrų centras“ R. Ž. išdavė jo elektroninį parašą, kurį J. reikalavimu atidavė J.. R. Ž. tik šios apklausos metu sužinojo, kad jis nuo to momento tapo ir šios įmonės akcininku. Dėl visų šių veiksmų atlikimo VĮ „Registrų centras“ jis lankėsi 3 kartus, nes VĮ „Registrų centras“ trūkdavo vis kažkokių dokumentų. Kažkurio vieno susitikimo VĮ „Registrų centras“ dalyvavo ir kažkoks trečias vyriškis, kurio jokių duomenų R. Ž. nežino. Atlikus visus minėtus veiksmus VĮ „Registrų centras“, J. R. Ž. už minėtus veiksmus įteikė 50 eurų užmokestį. R. Ž. asmeniškai neturėjo jokių tikslų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdyti kokia nors ūkinę – komercinę veiklą. Jis asmeniškai neorganizavo ir nevykdė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Jam visiškai nėra nieko žinoma apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Vėliau, 2015 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslesnės datos neatsimena, pas jį Vilniaus stoties rajone, Gėlių gatvėje, atvyko J. vairuodamas tamsios spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini) tikslesnių duomenų nežino. J. automobilyje R. Ž. nurodė pasirašyti ant pateikiamų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ir pardavimo dokumentų ir tai R. Ž. atliko. Šių dokumentų buvo daug, jų visų bendras storis buvo apie 3 cm. R. Ž. pavargo ranka rašant ant jų savo vardą, pavardę ir parašą. R. Ž. matė, kad ant šių dokumentų jis pasirašė kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. R. Ž. taip pat matė, kad šiais dokumentais įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš kitų įmonių ir pardavė kitoms įmonėms įvairią kompiuterinę bei buitinę techniką, iš jų atsimena, kad dalis jų buvo kompiuteriai „ASUS“ ir vaizdo stebėjimo kameros, daugiau į dokumentų turinį nesigilino. R. Ž. matė ant dokumentų, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų ir pardavimų sumos buvo šimtatūkstantinės eurais. R. Ž. paklausė J., ką įmonė veikia. J. pasakė, J. įmonės vardu perparduoda prekes. Už šių dokumentų pasirašymą J. R. Ž. įteikė 100 eurų. Kitą kartą 2015 metų rugsėjo pabaigoje J. pas jį atvyko į tą pačią vietą pilkos spalvos automobiliu 5 klasės „BMW“, vadinama „Slyva“, tikslesnių duomenų nepamena. J. automobilyje R. Ž. pateikė panašų kiekį kaip praeitą kartą analogiškų dokumentų pasirašymui ir tai R. Ž. atliko. Už šių dokumentų pasirašymą J. jam įteikė irgi 100 eurų. Šio susitikimo metu J. pasakė, kad daugiau nereikės pasirašinėti ant jokių dokumentų, nes jis įmonę uždarinės ir R. Ž. bus išregistruotas iš įmonės kaip direktorius. Jis J. paprašė, kad J. išduotų pažymą apie R. Ž. darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią pristatytų socialiniams darbuotojams. J. pažadėjo išduoti pažymą, bet jos taip ir nepateikė. 2015 metų pabaigoje R. Ž. skambino J. dėl minėtos pažymos, bet J. telefonai buvo išjungti. Daugiau jis J. neskambino ir su juo susitikęs nebuvo. R. Ž. daugiau nėra nieko žinoma apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tik šios apklausos metu sužinojo, kad jis pats, kaip įmonės direktorius, turėjo pats organizuoti įmonės apskaitą, o tuo R. Ž., kaip direktorius, visiškai nesirūpino ir dėl to jam apie įmonės apskaitą nėra nieko žinoma ir jos jis negali pateikti ikiteisminiam tyrimui. Dėl šių aplinkybių pagal jam įteiktą įtarimą jis visiškai pripažįsta savo kaltę, kad nuo 2015 m. birželio 22 d. iki šiol jis aplaidžiai tvarkė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra dėl savo neatsargumo neorganizavo ir netvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. R. Ž. prašo jo atžvilgiu taikyti supaprastintą baudžiamąjį procesą (2 t., b. l. 99-100). 2018 m. liepos 12 d. įtariamasis R. Ž. apklausos metu parodė, kad laikosi anksčiau apklausos metu duotų parodymų ir nori juos papildyti tuo, kad jokiose psichiatrinėse ir narkologinėse įskaitose įrašytas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, narkotikus vartojo labai seniai, už ką buvo nuteistas bei atliko jam paskirtą bausmę. Narkotikų nevartoja jau apie 6 metus. Nori parodyti, kad J., apie kurį davė parodymus ankstesnės apklausos metu, buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tiksliau apibūdinti jo negali, bet pamatęs jį galėtų atpažinti pagal bendrus veido bruožus. R. Ž. parodė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą niekam jokių pinigų nemokėjo, iš ko nupirko šią įmonę jis nežino ir nematė, kaip suprato, pirkimas – pradavimas buvo sutvarkytas VĮ Registrų centre, Lvovo g., Vilniuje. J. jį buvo nuvežęs į banką, kurioje vietoje jis buvo, neatsimena, į kurį, atrodo, jis užėjo vienas. J. buvo paaiškinęs, kad reikės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidaryti sąskaitą, ką R. Ž. ir padarė. R. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė ant 2015 m. liepos 7 d. Prašymo atidaryti ir valdyti sąskaitą, Juridinio asmens anketos, 2015 m. liepos 7 d. Banko sąskaitos ir jos valdymo sutarčių, 2015 m. liepos 7 d. Prašymo išduoti verslo mokėjimo kortelę, 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo vitaminai startui, 2015 m. liepos 7 d. Susitarime dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL-5-6909920-0-1, po ko banko darbuotoja viską sudėjo į voką, ir jis tą voką iš karto perdavė J., sau jokių dokumentų ir prisijungimų prie el. bankininkystės nepasiliko. R. Ž., kaip bendrovės direktorius, taip pat pasirašė VĮ Registrų centre ant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų, t. y. 2015 m. birželio 22 d. Prašyme Nr. 9086686, 2015 m. birželio 22 d. Kontaktinių duomenų pažymoje, 2015 m. birželio 22 d. Prašyme išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą, 2015 m. birželio 22 d. Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, 2015 m. birželio 22 d. Vienintelio akcininko sprendime. R. Ž. niekada nebuvo prisijungęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Jis niekada jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė ir kaip tai padaryti, net neįsivaizduoja. Ar buvo teiktos deklaracijos VMI, jis nežino, kas tai galėjo padaryti, nežino. Taip pat R. Ž. nurodė, kad pats „SODRAI“ jokių duomenų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, kas tai galėjo padaryti, nežino. Kur buvo ar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, jis tiksliai nežino, matė, kad dokumentuose buvo nurodytas adresas, dabar jo neatsimena, bet pamena, kad bendrovės adresas buvo nurodytas kažkokiame bute. Ten jis niekada nuvažiavęs nebuvo. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, jis nežino. Kokia veikla vertėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Visus pasirašytus dokumentus, apie kuriuos jis minėjo ankstesnėje apklausoje, paliko pas J.. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, jis sužinojo šios apklausos metu. Po to, kai R. Ž. bandė prisiskambinti J. dar 2015 metais, jo telefonas buvo išjungtas ir R. Ž. jo daugiau nematė. J. R. Ž. vieną kartą per mėnesį susitikimų metu grynais sumokėdavo po 150 litų. R. Ž. labai gailisi dėl šios padarytos veikos, iš to pasimokė, ir nuo to laiko jokių nusikaltimų nedaro, yra vedęs, augina 3 mažamečius vaikus. Prašo, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, jis galėtų sumokėti jam paskirtą baudą dalimis (2 t., b. l. 107-108).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Jūsų servisas“, yra šios įmonės direktorė. Pagrindinė įmonės veikla buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas, papildomai – naujų įmonių steigimas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „Gaudas“ ir „Gaunita“ buvo įsteigtos per laikotarpį nuo 2015 metų birželio mėnesio iki tų pačių metų rugsėjo mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2015 m. birželio mėn. 15 d., ji, kaip steigėja buvo įforminta šios įmonės akcininke ir direktore 2015 m. birželio mėnesį. UAB „Gaudas“ direktore ir akcininke buvo laikotarpyje nuo 2015 m. liepos mėn. 30 dienos iki tų pačių metų rugsėjo 24 dienos. UAB „Gaunita“ akcininke ir direktore buvo laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 2 dienos iki 2015 metų rugsėjo 30 dienos. Visais trim atvejais užsakovas buvo vienas ir tas pats asmuo – E. B. (E. B.). Tolimesne įmonių veikla nesidomėjo. J. Š. nepažįsta G. L., A. V. ar D. V. ir todėl tikrai gali užtikrinti, kad nei vienas iš jų į ją nesikreipė ir ji nežino, kiek jie gali būti susiję su E. B.. (1 t., b. l. 95-112).
2018 m. sausio 25 d. Specialisto atlikusio daiktų, dokumentų ir kitų objektų tyrimą išvadoje (apžiūros protokole) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai nepateikus ir neišsaugojus tiriamojo laikotarpio nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų apskaitos registrų, negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 116-120).
2016 m. balandžio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2015 m. birželio 15 d. yra I. R., asmuo, įgaliotas teikti VMI dokumentus elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą yra R. Ž. (2 t., b. l. 18-35).
2017 m. spalio 27 d. iš Luminor bank AB gauti buvusio AB DNB bankas dokumentai: 2015 m. liepos 7 d. Prašymo atidaryti ir valdyti sąskaitą kopija, Juridinio asmens anketos kopija, 2015 m. liepos 7 d. Banko sąskaitos ir jos valdymo sutarčių kopijos, 2015 m. liepos 7 d. Prašymo išduoti verslo mokėjimo kortelę kopija, 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Vitaminai startui paraiškos kopija, 2015 m. liepos 7 d. Susitarimo dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL-5-6909920-0-1 kopija, kuriose R. Ž. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (2 t., b. l. 2-8).
2016 m. birželio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas FR0600 už mokestinius laikotarpius nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 30 d., nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., užpildytos „online“ išoriniuose portaluose yra pateiktos R. Ž. vardu (2 t., b. l. 38-39).
2017 m. spalio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. pranešimų apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (2 t., b. l. 151).
Iš 2018 m. sausio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VIES (informacijos mainų sistema) duomenis apie prekių ir (ar) paslaugų pardavimus teikė už 2015 m. 3,4 ketvirčius bei kad 2015 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) įregistruotas PVM mokėtoju, 2015 m. gruodžio 31 d. išregistruota iš PVM mokėtojų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu išregistruoti iš PVM mokėtojų Nr. (17.26-40) RES-231453 kaip nevykdanti PVM apmokestinamos veiklos (2 t., b. l. 41-48).
2016 m. gegužės 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte nurodoma, kad į Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pranešimai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 25 d. buvo teikti J. Š. vardu, nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. spalio 22 d. buvo teikti R. Ž. vardu (2 t., b. l. 51-52).
2018 m. liepos 10 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – bankroto administratorius UAB „Gudara“ įgaliotas asmuo D. R. gautame rašte nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad nei iki 2015 m. birželio 22 d., buvusi vadovė J. Š., nei nuo 2015 m. birželio 22 d. paskirtas vadovas R. Ž. bankroto administratoriui jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto neperdavė (2 t., b. l. 54).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. Ž. atpažino J. G. kaip asmenį, apie kurį davė 2016 m. kovo 8 d. parodymus įtariamojo apklausos metu, t. y. tas pats asmuo J., kuris pasiūlė ir padėjo tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, už tai sumokėjo pinigus, vežiojo į Registrų centrą, banką, pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Atpažįsta jį pagal bendrus veido bruožus – akis, lūpas (2 t., b. l. 109-111).
Motyvuojamoji dalis
R. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2015 m. birželio 22 d. iki šiol jis aplaidžiai tvarkė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra dėl savo neatsargumo neorganizavo ir nevykdė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuose R. Ž. atpažino J. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu, bei kuris pasiūlė ir padėjo tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, už tai sumokėjo pinigus, vežiojo į Registrų centrą, banką, pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai nepateikus ir neišsaugojus tiriamojo laikotarpio nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų apskaitos registrų, negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. patvirtina byloje esanti 2018 m. sausio 25 d. Specialisto atlikusio daiktų, dokumentų ir kitų objektų tyrimą išvada (apžiūros protokolas).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. Ž. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Ž. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis, išdėstant ją per pusės metų laikotarpį (2 t., b. l. 112-115).
Dėl R. Ž. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo nustatyti šioje veikoje dalyvavusį asmenį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. Ž. – administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 68), teistas (2 t., b. l. 69-93), šiuo metu augina vaiką iki trijų metų (2 t., b. l. 66), psichiatrinis gydymas – negydytas (2 t., b. l. 65), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – negydytas, į įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 64).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 15 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė iki 2018 m sausio 1 d. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006). Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, teismas taiko būtent šį, iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį skiriant kaltinamajam bausmę. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 94-95).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti R. Ž. 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Įspėjame, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Paaiškiname, kad savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.