Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Jaroslavo Los skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundas bei atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. naujas pataisos įstaigos pavadinimas – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį dešimties parų arešto bausme, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. M. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. kovo 28 d., pabaiga – 2024 m. kovo 28 d.

4. Komisijos nutarimas taikyti Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pateiktas apylinkės teismui spręsti jo patvirtinimo klausimą. Taip pat apylinkės teisme buvo gautas ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundas dėl Komisijos nutarimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas, Komisijos nutarimą taikyti Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors teismas pripažino, jog Ž. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau konstatavo, jog ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas Jaroslavas Los skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo priimtoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Anot gynėjo, Ž. M. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. jis įvykdė (vykdo) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik, kad laikosi, bet ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik, kad žema, bet viena žemiausių. Pagal OASys metodiką metu nustatyta mažėjanti jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Apylinkės teismo deklaratyvūs teiginiai, jog nusikalstamo elgesio rizika ir toliau gali būti mažinama, yra niekiniai ir rodo, jog jis visiškai neįsigilino į esamą situaciją. Teismas nevertino to, kad Ž. M. buvo skirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta sankcijoje, kas leidžia teigti, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai tiek nuosprendį priėmusio teismo, tiek Komisijos, t. y. visos aplinkybės yra jam palankios. Nuteistasis užsiima prasminga veikla, tokiu būdu savo elgesį nukreipdamas tinkama linkme.

5.2. Toliau skunde kvestionuojamas skundžiamos nutarties teiginys, jog teigiamai Ž. M. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Gynėjo įsitikinimu, toks teiginys iš esmės parodo angažuotumą nuteistojo atžvilgiu ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams, paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo. Vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neįmanomas net ir nuteistajam atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas. Atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą Ž. M., apylinkės teismas pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus.

5.3. Šiuo atveju taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, pagal kurias lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai reiškia, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Nepaisant to, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Jo nurodyti motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.

5.4. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju būtent Komisija išnagrinėjo visus nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančius duomenis, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma Ž. M. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Ž. M. sutinka, kad jam būtų taikomas laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu. Jo nurodomoje (planuojamoje) gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos taikyti priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Anot skundo autoriaus, Ž. M. įkalinimo įstaigoje praleistas laikas yra daugiau nei pakankamas norint tęsti nuteistojo resocializaciją neizoliuotą nuo visuomenės. Gynėjo nuomone, laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų darbą, dirbtų. Taip pat turėtų gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai.

7. 2023 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teisme taip pat buvo gautas nuteistojo Ž. M. pasirašytas dokumentas, kuris įvardijamas kaip „prašymas“. Jame nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant jam ir jo gynėjui. Toliau šiame „prašyme“ ginčijami Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartyje nurodyti atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą argumentai ir motyvai, dėstomos aplinkybės, kurios, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kad jis visiškai atitinka BVK nustatytus kriterijus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Įvertinus paminėtą, yra akivaizdu, jog šis nuteistojo pasirašytas dokumentas pagal savo turinį turi būti vertinamas ne kaip prašymas, o kaip skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutarties. Kadangi nuteistasis teise apskųsti jam nepalankų apylinkės teismo sprendimą jau pasinaudojo per savo gynėją bei aptariamą prašymu įvardijamą, bet faktiškai skundą atitinkantį dokumentą pateikė praleidęs BPK 364 straipsnio 3 dalyje numatytą apskundimo terminą, teisėjų kolegija nuteistojo 2023 m. vasario 8 d. pateikto „prašymo“ argumentų ir motyvų nenagrinėja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Jaroslavo Los skundas atmestinas.

8. Kadangi nuteistojo gynėjas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą 2023 m. vasario 8 d. teisme gautame skunde suformavo ir nuteistasis Ž. M., prieš pateikdamas argumentus bei motyvus, kuriais remiantis atmetamas nuteistojo gynėjo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutarties, apygardos teismas visų pirma pasisako šiuo klausimu. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 360 straipsnį (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistojo gynėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos, jų nenurodė ir pats skundo autorius. Advokatas savo skunde apygardos teismui pakankamai plačiai pasisakė, kodėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui pateiktos medžiagos pakako skundo išnagrinėjimui, teisėjų neturėjo pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos iki nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimo apygardos teisme dienos, įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Naujoje BVK redakcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas 82-87 straipsniuose. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, ir jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Kadangi Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai, aukštesnysis teismas tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų kontekste.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

11. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalyje) nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, Ž. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti Ž. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos lėmė šios aplinkybės: 1) jo padarytų pažeidimų atliekant laisvės atėmimo bausmę skaičius bei jų padarymo laikas – apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą dar 2021 m. rugsėjo 28 d., už ką buvo net šešis kartus baustas drausmine tvarka; 2) duomenys, gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – nors nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau jam priskirti dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai (t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys) veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai; būdingas rizikingas elgesys; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; 3) nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekis ir sunkumas – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, o už labai sunkaus bei sunkaus nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą; 4) socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kad 2019 m. sausio mėn. nuteistasis buvo kategoriškai atsisakęs siūlomo darbo, jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir kritiškumo savo paties atžvilgiu, nors jis turi ateities planų, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam asmeniui žinojimo, kokiu būdu jis sieks jų įgyvendinimo; 5) nuteistojo polinkis teisinti savo neteisėtą elgesį; 6) likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimas– teismas sprendė, kad neatlikta bausmės dalis, vertinant ją kartu su kitomis paminėtomis aplinkybėmis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

14. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog Ž. M. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardama šiems argumentams, taip pat įvertindama aukštesnės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

15. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo gynėju, jog šiuo atveju, apylinkės teismas priėmė nutartį, iš kurios nėra aišku, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas netaikyti Ž. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kaip matyti iš aukščiau aptarto, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius, išsamius bei įtikinamus būtent su Ž. M. asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu susijusius tokio sprendimo motyvus, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė Ž. M. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir apylinkės teismo paminėtų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde nuteistojo gynėjas, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

16. Teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, taip pat nenustatė BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo, kaip ir teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principų pažeidimų. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad jame paminėtų tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu įtvirtintų principų pažeidimas nėra grindžiamas jokiais konkrečiais faktais ir aplinkybėmis. Tokie skundo teiginiai susiję išimtinai tik su tuo, kad buvo priimtas nuteistojo ir jo gynėjo netenkinantis sprendimas netaikyti Ž. M. lygtinio paleidimo instituto.

17. Nesutiktina ir su gynėjo nuomone, jog apylinkės teismo padaryta išvada, kad „teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti“, yra prieštaraujanti pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams, paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, kad, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neįmanomas net ir nuteistiesiems, kurie atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus lygtiniam paleidimui. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo gi atveju apylinkės teismas nustatė visą eilę nagrinėjamo klausimo kontekste Ž. M. nenaudai vertinamų aplinkybių, kurios patvirtina, kad nuteistasis vis dar neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus. Todėl nors ir yra nustatytos aplinkybės, suponuojančios teigiamus Ž. M. pokyčius, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad jos nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

18. Nuteistojo gynėjas yra įsitikinęs, jog Ž. M. visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, kadangi jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatyta mažėjanti jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, nuteistasis užsiima prasminga veikla. Gynėjo nurodyti motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginį dėl nuteistojo atitikimo materialiajam lygtinio paleidimo pagrindui, yra teisingi. Tačiau pažymėtina, jog vien individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, o vertinti, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, kita pozityvi jo veikla (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis ir pan.) turėjo jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme. O šiuo gi atveju, remiantis socialinio tyrimo išvada, nustatyta, jog Ž. M. vis dar nustatomi net keturi tokio pobūdžio veiksniai, kurie visi yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti/valdyti. Šie kriminogeniniai veiksniai patenka į „gyvenimo stilius ir draugai“, „mąstymas ir elgesys“ sritis. Taip pat, tam tikri neigiamai nuteistąjį apibūdinantys aspektai išskirti ir „emocinės gerovės“ (nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei kritiškumo savo paties atžvilgiu) bei „nuostatų“ (dabartinį savo nusikaltimą nuteistasis vertina neigiamai, tačiau mano, jog toje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo, atsakomybę perkeldamas kitam asmeniui – nusikaltimo organizatoriui) srityse. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, o būtent 7.1 jos papunkčio, teigiamas pokytis, atliekant Ž. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, buvo fiksuotas tik „mąstymo ir elgesio srityse“. Įvertinus tai, kas nurodyta, yra visiškai akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė konkrečiais faktais, o ne, kaip teigiama skunde, niekiniais ir deklaratyviais argumentais grįstą išvadą, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, kad šiuo metu jo daroma pažanga dar nėra pakankama paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai.

19. Apygardos teismui pateikta bylos medžiaga taip pat paneigia skundo argumentą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai. Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. Ž. M. nėra baustas drausmine tvarka ar svarstytas Drausmės komisijoje dėl padarytų kokių nors pažeidimų. Tačiau, kaip ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, iki tol vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis pažeidė net devynis kartus, tuo tarpu skatintas buvo vos tris kartus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus Ž. M. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2018-2019 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2020-2021 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2019 m. nuteistasis pradėtas skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė keturi pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu. Po paskutinio pažeidimo padarymo Ž. M. skatintas vos vieną kartą.

20. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių skundo teiginių teisėjų kolegija neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių Ž. M. pilnai neatitinka.

21. Dar skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Kauno apygardos teismas priimdamas nuosprendį, pagal kurį paskirtą bausmę Ž. M. ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas, anot gynėjo, patvirtina, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Ši aplinkybė priimti priešingą apylinkės teismui sprendimą pagrindo nesudaro, kadangi ji niekaip nesusijusi su nuteistojo pastangomis mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėtomis bausmės atlikimo metu. Ji taip pat nesudaro pagrindo, sprendžiant Ž. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikyti jam mažesnius reikalavimus, t. y. reikalauti ne tokių žymių jo pokyčių stengiantis suvaldyti kriminogeninius veiksnius, mažiau disciplinuoto elgesio ir pan.

22. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas. Nors ir stebimi teigiami Ž. M. pokyčiai (nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu dirbo, pagal galimybes dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse), taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (oficialiai patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje, gyvenamoji vieta, ryšių su artimaisiais palaikymas, motyvacija darbinei veiklai), tačiau egzistuoja ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis jau šiuo metu pasiekti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Jaroslavo Los skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.