Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 94–104), prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. ATK2-03/18 (toliau – Nutarimas) bei panaikinti pareiškėjai paskirtą piniginę baudą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjai skirta 360 Eur bauda, ginčą išspręsti iš esmės ir skirti pareiškėjai minimalią 144 Eur baudą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja teigia, kad Departamento 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimu ir Departamento protokolu pareiškėja buvo informuota, kad galimai pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, numatančias pareigą vykdant prekybą alkoholiniais gėrimais po 22.00 val., juos parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje. Departamento 2018 m. sausio 4 d. Nutarimu konstatuota, kad pareiškėja, prekiaudama alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 iki 8.00 val., neužtikrino, kad šie gėrimai būtų vartojami vietoje ir pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, todėl pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda.Pareiškėja nurodo, kad Departamento protokolas ir pretenzijos dėl Įstatymo nuostatų nesilaikymo prieštarauja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktui, kuriame konstatuota, kad tikrinant pareiškėjos barą pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjos vertinimu, Komisariatas nustatė, kad ji tinkamai laikosi Įstatymo nuostatų, teisėtai vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais, užtikrina, kad alkoholiniai gėrimai po 22.00 val. būtų parduodami atidarytuose buteliuose ir tik vartojimui vietoje.Pareiškėja teigia, kad nepažeidė Įstatymo nuostatų, draudžiančių nustatytu laiku parduoti alkoholį išsinešimui. Atsakovo pranešime užfiksuota, kad pareiškėjo darbuotoja L. G. tiek 22.35 val. aptarnaudama klientą M. V., tiek ir 22.55 val. aptarnaudama klientą R. P. atidarė (atsuko) kiekvieną parduoto alkoholinio gėrimo butelį ir nuėmė kamštelius. Įstatyme nėra reglamentuota, kaip alkoholinių gėrimų pardavėjas turi elgtis su atidaryto butelio kamšteliu, todėl, pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad darbuotojas atidaryto butelio kamštelį laikinai pasideda ant baro, kad galėtų klientui patiekti gėrimą, stiklinę ar atlikti kitus panašius veiksmus, ir tik vėliau išmeta kamštelį, nelaikytina pažeidimu. Pareiškėjos įsitikinimu, teisiškai reikšminga aplinkybe yra tai, kad alkoholiniai gėrimai yra parduodami ir patiekiami klientui tik atidaryti, savo ruožtu aplinkybė, kada ir kokiu būdu yra išmetamas kamštelis, neturi reikšmės. Pareiškėjai kyla abejonių dėl asmenų, kuriems tariamai nesilaikant Įstatymo nuostatų buvo parduotas alkoholis, M. V. ir R. P., rašytinių paaiškinimų patikimumo. Minėti asmenys buvo pareiškėjos valdomame bare ir pirko alkoholinius gėrimus ne tuo pačiu metu, tačiau jų paaiškinimai yra beveik analogiški. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja abejoja, ar minėti asmenys turėjo faktinę galimybę policijos pareigūnams laisvai pateikti ir surašyti visą situacijos atskleidimui įtakos galėjusią turėti informaciją, ar, patirdami policijos pareigūnų spaudimą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos diktavo ir formulavo patys pareigūnai.Pareiškėja pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytos pareigos yra adresuojamos 2 subjektams – pardavėjams ir klientams. Šioje nuostatoje įtvirtinta pareiga alkoholinius gėrimus po 22.00 val. parduoti tik atidarytoje pakuotėje yra skirta prekybą alkoholiniais gėrimais vykdančiam subjektui, tuo tarpu reikalavimas alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje skirtas klientui – alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įstaigoje perkančiam asmeniui, o ne jais prekiaujančiam subjektui, ir dėl šios pareigos nesilaikymo pirkėjams yra taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.Pareiškėja teigia, kad Departamentas netinkamai surinko ir įvertino įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas. Departamento 2017 m. gruodžio 15 d. protokolas surašytas dėl to, kad pareiškėjos darbuotoja, pardavusi alkoholinį gėrimą, neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietoje. Tačiau nei protokole, nei skundžiamame Nutarime nėra nurodyti konkretūs neteisėti veiksmai, kuriuos atlikusi pareiškėja pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėja neužtikrino, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietose, taip pat nenustatyta, kokį kiekį alkoholio pirkėjas išsinešė – pilną butelį ar tik jo dalį (šios aplinkybės atsakovas net nesiaiškino). Taigi, protokole ir Nutarime nėra nurodomi pardavėjo (pareiškėjos) neteisėti veiksmai, tačiau įvardijami tik pirkėjų veiksmai ir situacijos pasekmės.Pareiškėjos įsitikinimu, paskirta bauda mažintina iki minimalios Įstatyme numatytos sumos (144 Eur). Nutarime nėra nurodyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja nenuslėpė aplinkybių, susijusių su tariamai padarytu pažeidimu, neneigė, kad Nutarime minimi asmenys alkoholinius gėrimus įgijo jos bare, nekliudė atsakovui atlikti tyrimą, bet, priešingai, operatyviai pateikė labai išsamius paaiškinimus dėl atsakovo atlikto patikrinimo, tokiu būdu padedama atsakovui surinkti visus duomenis, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, ir tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti paskirtą baudą. Kartu pareiškėja pažymi, kad pažeidimas pagal savo pobūdį nėra laikomas pavojingu, darančiu žalą visuomenei.

II.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 110–116), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas, vadovaudamasis Komisariato pateikta medžiaga, nustatė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą prekiaudama alkoholiniais gėrimais išsinešimui nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir neužtikrindama, kad parduodami gėrimai būtų vartojami vietoje. 2017 m. lapkričio 24 d. apie 22.35 val. pareiškėjos baro vedėja L. G., veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui M. V. už 21 Eur pardavė vieną butelį brendžio, apie 22.55 val. pirkėjui R. P. už 3 Eur pardavė du butelius alaus. Kiekvieną parduoto alkoholinio gėrimo butelį darbuotoją atsuko ir butelių kamštelius padėjo ant stalo. Pirkėjai alkoholinius gėrimus netrukdomi išsinešė iš baro. Už Įstatymo reikalavimų pažeidimą Nutarimu atsakovas skyrė pareiškėjai 360 Eur baudą.Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisariato patikrinimo akte užfiksuota, jog ji tinkamai vykdė Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad Komisariato atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų arba pažeidimai nebuvo tinkamai kvalifikuoti, nepaneigia kitų patikrinimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių ir neužkerta kelio jų pagrindu nustatyti, kad egzistuoja pažeidimo sudėtis, juo labiau kad pareiškėjos padarytą pažeidimą patvirtina byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma (pirkėjų paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nuotraukos).Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas numato 2 kumuliatyvias sąlygas, kurioms esant yra taikoma šiame punkte nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu paros metu išimtis, t. y. parduodami gėrimai yra pilstomi ar parduodami atidarytoje pakuotėje ir yra skirti vartoti vietoje. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos darbuotoja atidarė parduodamų gėrimų butelius ir tokiu būdu įvykdė vieną iš Įstatyme numatytų sąlygų, todėl dėl šių aplinkybių atsakovas nenustatė Įstatymo pažeidimo. Tačiau pareiškėjai inkriminuojamas kaltinimas dėl to, kad ji prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui ir neužtikrina, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, kadangi sudarydama sąlygas pirkėjams pasiimti butelių kamštelius, pareiškėja sudaro palankias sąlygas šiuos alkoholinius gėrimus išsinešti. Šios išvados nepanaikina pareiškėjos teiginiai, kad pirkėjai, paimdami kamštelius, elgėsi savavališkai ir nepaisė bare iškabintų įspėjimų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo tvarkos. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyti reikalavimai saisto ne pirkėją, bet ūkio subjektą, turintį licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl pareiškėja nepagrįstai atsakomybę už Įstatymo reikalavimų laikymąsi perkelia pirkėjams.Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad kavinėje buvo sudarytos sąlygos vartoti gėrimus vietoje. Pareiškėja nutylėjo, kad teismui pateiktose nuotraukose pavaizduota patalpa pažeidimo padarymo metu buvo uždaryta grotomis ir pirkėjai nebuvo į ją įleidžiami. Patikrinimo metu darytose nuotraukose matyti, kad prie baro esančios grotos yra iki pusės nuleistos, prie baro yra tik 2 kėdės. Tokie pareiškėjos veiksmai, kai alkoholio vartojimui skirtoje vietoje esančios pagrindinės patalpos yra uždaromos nuo klientų, patvirtina, kad pareiškėja nesiekė užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje.Atsakovas teigia, kad skyrė pareiškėjai baudos vidurkiui artimą, tačiau jo neviršijančią ekonominę sankciją (360 Eur), nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji pažeidimo neslėpė, nekliudė tyrimui ir operatyviai pateikė paaiškinimus, nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakovas pažymi, kad nustačius, jog pareiškėja pažeidimą slėpė ar kliudė tyrimui, šios aplinkybės būtų pripažintos sunkinančiomis pareiškėjos atsakomybę, o kliudymas tyrimui yra Administracinių nusižengimų kodekso uždrausta veika. Pareiškėjos pateiktus paaiškinimus atsakovas vertina ne kaip pagalbą tyrimui, tačiau kaip Įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės įgyvendinimą. Atsakovo vertinimu, padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nes yra susijęs su vienu iš pagrindinių gėrių – žmogaus sveikata.

III.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, kad M. V. ir R. P. alkoholinius gėrimus įgijo pareiškėjos valdomame bare. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, vadovaudamasis atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Vykdydama valstybinę alkoholio kontrolės politiką, valstybė, be kita ko, siekia riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, taip pat skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (Įstatymo 3 straipsnio 4 ir 6 punktai).Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Įstatymo 18 straipsnyje. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-156 redakcija), Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais prekiauti yra draudžiama nuo 22.00 val. iki 8.00 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Iš aptariamos normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, kad ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22.00 val. iki 8.00 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje, kurie yra suvartojami vietoje. Kitaip tariant, išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir yra skirti vartojimui vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-351/2013). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.Departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. surašė protokolą Nr. ATK2-171 (1 t., b. l. 15–16), kuriame užfiksavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, kai 2017 m. lapkričio 24 d. apie 22.35 val. pareiškėjos darbuotoja, veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui M. V. už 21 Eur pardavė vieną butelį brendžio „Grand Cavalier“, 22.55 val. pirkėjui R. P. už 3 Eur pardavė du butelius alaus „Stiprusis 10 balų“. Darbuotoja atsuko kiekvieno parduoto alkoholinio gėrimo butelio kamštelį, padėjo jį ant stalo ir neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje. Pirkėjai nupirktų alkoholinių gėrimų bare nevartojo ir išsinešė juos iš patalpų. 2018 m. sausio 4 d., išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą, Departamentas priėmė Nutarimą (1 t. b. l. 149–153), kuriame nustatė, kad pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame Lyros g. 13, Šiauliuose, nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinant, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, ir tokiu būdu yra pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Už Nutarime nurodytą pažeidimą pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda.Pareiškėja nesutinka su Nutarimu, nurodydama, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą paskirti ekonominę sankciją dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, tačiau, priešingai, ėmėsi visų būtinų priemonių tam, kad Įstatymo nuostatos būtų tinkamai vykdomos, be kita ko, užtikrino, kad gėrimus parduodanti darbuotoja atsuktų kiekvieno parduodamo alkoholinio gėrimo butelio kamštelį, todėl, pareiškėjos vertinimu, ji neturėtų būti laikoma atsakinga už neteisėtą pirkėjų, savavališkai išnešančių atidarytus alkoholinių gėrimų butelius iš baro patalpų, elgesį.Kaip minėta, Įstatyme nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nurodytomis valandomis nėra taikomas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčiose viešojo maitinimo vietose, kai yra tenkinamos dvi viena kitą papildančios sąlygos – gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir yra skirti vartoti vietoje (gėrimai nėra išnešami iš patalpų). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholiniai gėrimai nustatytomis valandomis buvo parduodami atidarytose pakuotėse. Tačiau Nutarime konstatuota, kad pareiškėja neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Šią išvadą Departamentas grindžia aplinkybe, kad pareiškėjos darbuotoja atsuktus butelių kamštelius padėjo ant stalo, klientams pasiekiamoje vietoje, ir sudarė galimybę kamšteliais užsukus alkoholinių gėrimų butelius, išsinešti juos iš baro patalpų.Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatydamas alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, siekė, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių Įstatymo reikalavimų ir prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešimui visą parą, taip paneigdami alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatyme nėra atskleidžiamas konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas prekybos alkoholiu išsinešimui draudimas, turinys, pobūdis ir apimtis. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014).Taigi, alkoholiniais gėrimais prekiaujančiam ūkio subjektui nustatyta pareiga imtis efektyvių ir pagrįstų priemonių, iš tikrųjų apribojančių pirkėjui galimybę nustatytu laiku nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš pardavimo vietos, todėl formalus pardavėjos veiksmas – butelio atidarymas, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo uždaryti butelį tuo pačiu kamšteliu, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam butelį alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nuo 22.00 val., todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014. Teismo padarytos išvados nepaneigia nei aplinkybė, kad pareiškėja baro patalpose iškabino pranešimus, kuriuose yra nurodyta prekybos alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. tvarka (1 t. b. l. 46, 51), ir pareiškėjos darbuotoja galimai žodžiu įspėja pirkėjus apie būtinybę alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, nei aplinkybė, kad bare yra įrengtos sėdimos vietos ir staliukai (1 t., b. l. 66–68). Teismo vertinimu, paminėtos priemonės, kurias pasitelkė pareiškėja, nėra tiek efektyvios, kad sudarytų pagrindą pirkėjui, kuriam konkliudentiniais veiksmais (kamštelio padėjimu) buvo sukurtas lūkestis, kad gėrimai gali būti vartojami ne vietoje, abejoti dėl galimybės nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš prekybos patalpų.Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Departamentas neįrodė, kad pirkėjai R. P. ir M. V. alkoholinius gėrimus įgijo pareiškėjos bare, o pareiškėjos darbuotoja sudarė galimybę minėtiems pirkėjams pasiimti atsuktus butelių kamštelius. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nutarime nustatytas aplinkybes patvirtina Komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo G. S. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 18), kuriame nurodoma, kad pirkėjai kamšteliais užsuktus alkoholinių gėrimų butelius išsinešė būtent iš pareiškėjos baro, taip pat analogiškas aplinkybes patvirtinantys M. V. ir R. P. paaiškinimai (1 t. b. l. 23–24). Iš Komisariato pateiktų fotolentelių (1 t. b. l. 42–51) matyti, kad R. P. ir M. V. įgyti alkoholiniai gėrimai atitinka pareiškėjos siūlomų pirkti gėrimų asortimentą, buteliai užsukti gamykliniais kamšteliais, o brendžio banderolės dalys, esančios ant kamštelio ir butelio, yra tos pačios banderolės dalimis (1 t., b. l. 52). Taigi, byloje surinktų faktinių įrodymų visuma patvirtina Nutarime nustatytas aplinkybes, o pareiškėja, nors ir kelia abejones dėl to, kad atsakovas neįrodė gėrimų pirkimo pareiškėjos parduotuvėje fakto, nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pvz., kasos dokumentų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu minėti gėrimai nebuvo parduoti. Kita vertus, pati pareiškėja skunde nurodo, kad ji nenuslėpė aplinkybių, susijusių su pažeidimu ir neneigė, kad Nutarime minimi asmenys alkoholinius gėrimus įsigijo jos bare (žr. šio teismo sprendimo 8 punktą). Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko, kad Departamentas tinkamai nustatė ir pagrindė byloje surinktais įrodymais pažeidimo faktines aplinkybes.Kartu pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrįstai kvestionuoja R. P. ir M. V. rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 23, 24), kuriais rėmėsi atsakovas, patikimumą, nurodydama, kad abiejų asmenų paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos, o tai, anot pareiškėjos, leidžia daryti prielaidą, kad minėti asmenys surašė paaiškinimus ne patys, tačiau veikiami patikrinimą atlikusių pareigūnų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. V. ir R. P. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinys nėra analogiškas, kiekvieno iš šių asmenų paaiškinimuose nurodytos individualios aplinkybės, apibūdinančios su konkrečiu pirkėju susijusią situaciją. Be to, minėtų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be kita ko, Komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 18) išdėstytoms aplinkybėms. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti M. V. ir R. P. pateiktų rašytinių paaiškinimų patikimumu.Atmestinas pareiškėjos teiginys, kad pažeidimo egzistavimo faktą eliminuoja Komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte (1 t., b. l 21–22) pateikta išvada, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Komisariato tyrėjams buvo pavesta 2017 m. lapkričio 24 d. atlikti netikėtą pareiškėjos baro patikrinimą, siekiant nustatyti galimus Įstatymo pažeidimus (1 t., b l. 125). 2017 m. lapkričio 24 d. 23.20 val.–23.42 val. atlikus patikrinimą, surašytas patikrinimą aktas (1 t. b. l. 126–127), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta. Tačiau, kaip matyti iš Komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 123), pareigūnai nustatė galimą prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimą atvykę prie pareiškėjos baro, dar prieš pradedami atlikti pavedime numatytą netikėtą patikrinimą baro patalpose, ir dėl šio pažeidimo ištyrimo 2017 m. lapkričio 29 d. raštu (1 t., b. l. 122) kreipėsi į Departamentą.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas Nutarime tinkamai įvertino su pažeidimu susijusias faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama prekybą alkoholiniais gėrimais ir palikdama gėrimų kamštelius pirkėjams prieinamoje vietoje, neužtikrino, kad nupirkti gėrimai būtų suvartoti vietoje, tokiu būdu pažeisdama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (Įstatymo 34 straipsnio 7 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).Nutarimu pareiškėjai skirta 360 Eur dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir jo neviršija. Be to, nors pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja realiai teikė pagalbą atsakovui atliekant Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji pateikė išsamius paaiškinimus, pati savaime nevertintina kaip pagalba tyrimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. siekiama mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėja tą patį vakarą, per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindama jų vartojimo vietoje, todėl, teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo Nutarimo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Masada“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.