- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2-660-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00194-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- ŽEIMELIO GRŪDAI KOOPERATYVAS
- Ieškovas
- UAB "Žvalguva"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-231-440/2020 sprendžiant atsakovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kuria buvo netenkintas kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žvalguva“ ieškinį dėl negrąžinto avanso priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ UAB „Žvalguva“ 49 553,22 Eur negrąžintą avansą, 12 096,52 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (61 649,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ UAB „Žvalguva“ 1 187 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 116 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grudai“ 2020 m. vasario 7 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniame skunde nurodė prašymą atidėti 1 849,47 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki atsakovo apeliacinis skundas bus išnagrinėtas.
4. Prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė tuo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jam yra taikomas areštas, todėl šiuo metu atsakovas negali sumokėti 1 849,47 Eur žyminio mokesčio ir prašo jo sumokėjimą atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nustatė apeliantui terminą iki 2020 m. vasario 21 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, įpareigojo pateikti išsamius duomenis dėl atsakovo materialinės padėties, duomenis, įrodančius apelianto turimos turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas arba sumokėti žyminį mokestį ir pateikti šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus. Išaiškino, kad nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų iki nustatyto termino, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas pažymėjo, kad nors apeliantas nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 1 849,47 Eur žyminis mokestis, tačiau teikiant apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos, tai yra šiuo atveju sudaro 1 150 Eur. Taip pat teismas pažymėjo, kad apeliantas nėra sumokėjęs net dalies žyminio mokesčio ir prašo atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
7. Teismas, įvertinęs apelianto į bylą pateiktus duomenis (t. y. išrašus iš 3 vykdomųjų bylų dėl turto arešto) sprendė, kad iš pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, nurodė, kad jo pateikti duomenys nėra pakankami.
8. Teismas, įvertinęs apelianto pateiktus dokumentus, sprendė, kad jie nepatvirtina iš esmės, kokia yra apelianto finansinė padėtis, ar jis vykdo veiklą, dėl kokių aplinkybių materialinė padėtis galėtų pasikeisti ir apeliantui atsirastų galimybė sumokėti žyminį mokestį ateityje. Pažymėjo, kad, apeliantui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, teismui nėra galimybės įvertinti realios jo turtinės padėties, galimybės gauti piniginių lėšų ir sumokėti žyminį mokestį. Taigi, nesant išsamių duomenų, atsižvelgus į apelianto nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliacinio skundo padavimo metu apeliantas neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į apelianto argumentus, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodyta materialinė padėtis ateityje pasikeis, sprendė, kad nėra pagrindo žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad iš apelianto pateiktų duomenų nėra galimybės įsitikinti, kad, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, apeliantas turėtų galimybę sumokėti žyminį mokestį.
9. Atsižvelgiant į tai, teismas apeliantui nustatė terminą iki 2020 m. vasario 21 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumams, apeliantą įpareigojo pateikti išsamius duomenis dėl materialinės padėties arba sumokėti žyminį mokestį ir pateikti šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 vasario 13 d. nutartį ir atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo apeliacine tvarka priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta, neteisėta, turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas pateikė turto arešto aktus, iš kurių matyti jo turimo turto vertė. Atsakovas teigia, kad jis neturi pagrindo pateikti teismui duomenis, kurie patvirtintų jo gebėjimą ateityje sumokėti žyminį mokestį, nes jo turima turto vertė yra didesnė už pareikšto ieškinio reikalavimus, tai teismas turėjo matyti iš jo pateiktų arešto aktų kartu su apeliaciniu skundu.
11. Ieškovė UAB „Žvalguva“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
11.1. Atsakovas teismui pateikė išrašus iš antstolių vykdomų trijų vykdomųjų bylų, taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, su apeliaciniu skundu jis nepateikė turto arešto aktų, iš kurių matytųsi atsakovo turimas turtas ir jo vertė, taigi akivaizdu, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie atspindėtų jo galimybes ateityje, atmetus jo apeliacinį skundą, sumokėti žyminį mokestį.
11.2. Atsakovo argumentai dėl turimo turto ir negalėjimo juo disponuoti, dėl to negalint sumokėti žyminio mokesčio, ieškovės vertintini kaip deklaratyvūs niekuo nepagrįsti. Aplinkybės, kad atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms yra taikyti disponavimo ribojimai, nėra priskiriamos prie aplinkybių, savaime teikiančių pagrindą prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą
13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimai apeliacinio skundo turiniui nustatyti CPK 306 straipsnyje. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba jo sumokėjimas atidėtas.
14. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
15. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ 2020 m. vasario 7 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė prašymą atidėti 1 849,47 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinis skundas bus išnagrinėtas.
16. Pagrįsdamas savo sunkią finansinę padėtį, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš trijų vykdomųjų bylų, iš kurių matyti, kad atsakovo turtui yra taikytas areštas, tačiau atsakovo pateiktuose dokumentuose neatsispindi informacija, susijusi su atsakovo turtu ar jo verte.
17. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad atsakovas apeliacinį skundą teismui teikė elektroninio ryšio priemonėmis, pažymėjo, kad tokiu atveju yra mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir tai sudaro 1 150 Eur, o ne 1 849,47 Eur.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019 ir kt.).
19. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie įrodymai (išrašai iš vykdomųjų bylų) atsakovo sunkios finansinės padėties neatskleidžia, taip pat nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad apeliacinio skundo atmetimo atveju, apeliantas būtų pajėgus sumokėti žyminį mokestį.
21. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2010; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-464/2019). Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
22. Šiuo atveju apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės atkartojo savo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą argumentus, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo negalėjimą šiuo metu sumokėti žyminį mokestį, atitinkamai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad apeliacinio skundo netenkinimo atveju būtų pajėgus žyminį mokestį sumokėti.
23. Nurodytais motyvais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2020 vasario 13 d. nutartimi apeliantui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė dar iki atsakovo atskirojo skundo dėl šios nutarties nagrinėjimo dienos (2020 m. vasario 21 d.), apeliantui nustatytinas naujas 7 kalendorinių dienų terminas trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui kooperatyvui „Žeimelio grūdai“ (juridinio asmens kodas 301340553) terminą trūkumams pašalinti – per septynias kalendorines dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti žyminį mokestį 1 150 Eur ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.