Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „N.“ jūreiviu, neteistas, du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 31 d., apie 23:20 val., būdamas adresu Klevų g. 26, Dūseikių kaimas, Tryškių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė, dėl asmeninių paskatų, tyčia parversdamas G. T. ant žemės, sudavė jam kumščiu tris kartus į galvą, koja spyrė vieną kartą į galvą ir vieną kartą spyrė į šonkaulius, taip jam sulaužė kairės pėdos penktą pirštą, bei sumušė ir nubrozdino veidą, sumušė kairės pėdos ketvirtą pirštą, tuo G. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2020 m. balandžio 16 d. apie 00:08 val. A. R., Kuršių gatvėje, Dituvos kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių girtumas) vairavo automobilį „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Iš įtariamojo A. R. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 18:00 val., su savo žmona V. R. atvyko į svečius pas L. S., gyvenančią adresu Dūseikių kaimas, Tryškių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė. Būdamas svečiuose vartojo alkoholį, po to su V. R. dviračiais išvažiavo pažvejoti, o grįždami Dūseikių kaime stabtelėjo prie pažįstamos L. namų, užėjo pabendrauti su L. ir kitais ten buvusiais asmenimis. Kažkuriuo metu jis stovėjo ant prieangio slenksčio ties išėjimu į lauką ir pajuto, kaip ant jo kažkas užgriuvo. Buvo labai girtas, pamanė, kad jį kažkas puola mušti, todėl iškart puolė gintis: pagriebė tą asmenį už marškinėlių, parvertė jį ant žemės ir sudavė kumščiais jam kelis kartus į galvą. Nepamena, kad būtų spyręs koja, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Kad būtų tas asmuo jam sudavęs kokius smūgius, nepamena. Vėliau sužinojo, kad sumušė G. T., jo atsiprašė, su juo susitaikė. Gailisi dėl šio savo poelgio (1 t., b. l. 121–124).

Iš nukentėjusiojo G. T. parodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 23:20 val., buvo adresu Klevų g. 26, Dūseikių kaimas, Tryškių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė, kur, su kitais asmenimis, vartojo alkoholį. Jam einant į lauką, tarpduryje užkliuvo A. R., kuris, nieko nesakęs, tyčia jį parvertė ant žemės, sudavė jam į galvą kumščiu tris kartus kumščiu, po to vieną kartą spyrė koja į galvą ir vieną kartą spyrė į šonkaulius. Dėl šio įvykio A. R. atleido, su juo susitaikė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 1–7, 61–63).

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta namo kieme, esančiame adresu Klevų g. 26, Dūseikių kaimas, Tryškių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė (1 t., b. l., 52–53, 54–56).

Iš specialisto išvados Nr. G 1419/2019 (03) nustatyta, kad G. T. buvo nustatytas kairės pėdos IV-V pirštų sumušimas su pirštų minkštųjų audinių patinimu, V piršto pamatinės falangos lūžimu. Dėl pirštakaulio lūžimo G. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 96–97).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad A. R. 2019 m. rugpjūčio 1 d. 04:05:07 nustatytas 1,13 promilių girtumas (1 t., b. l. 17–23, 99).

Iš įtariamojo A. R. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. būdamas savo namuose, esančiuose adresu Birutės g. 23-28, Klaipėda, kieme su kaimynu vartojo alkoholį, po to prie jų prisijungė dar vienas asmuo. Būdami neblaivūs, nusprendė nuvažiuoti pas pažįstamus. Kieme stovėjo V. R. priklausantis automobilis, raktus jis turėjo su savimi, todėl, nors ir jautėsi apsvaigęs, kartu su abiem draugais sėdo į automobilį ir važiavo link Dituvos kaimo, Klaipėdos rajone. Apie tai, kad išvažiuoja, žmonai nieko nesakė. Dituvos kaime jie pabuvo labai trumpai ir apsisuko važiuoti atgal į Klaipėdą, o netrukus jį vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam neblaivumą. Dėl savo poelgio labai gailisi (2 t., b. l. 37–40, 51–53).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d., apie 00:08 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dituvos kaime, Kuršių gatvėje, policijos pareigūnai pastebėjo važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai vingiavo po visą eismo juostą. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad jį vairavo A. R., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, todėl buvo patikrintas jo girtumas. A. R. 00:11 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas, 00:28 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę (1 t., b.l. 26–31).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaisų panaudojimo registracijos žurnalo kopijos ir 2020 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d., 00:11 val., A. R. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, 00:28 val. A. R. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 177–178, 179).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Kuršių gatvėje, Dituvos kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, kur kelkraštyje stovi automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 169–171, 172–175).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 180). Vėliau automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), laikinai apribojus nuosavybės teises, perduotas saugoti savininkei V. R.(1 t., b. l. 191–199, 2 t., 1–14).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruota valdytoja-savininkė yra V. R. (1 t., b. l. 188–189).

Iš liudytojos V. R. parodymų nustatyta, kad ji turi ir naudojasi automobiliu „Mercedes Benz“. Automobilis yra bendras šeimos turtas, tačiau registruotas jos vardu, nes ji turi teisę vairuoti, o jos vyras A. R. tokios teisės neturi. 2020 m. balandžio 15 d. vakare vyras išėjo į kiemą pasiimti iš mašinos įrankį, todėl pasiėmė automobilio raktelius, tačiau ilgai negrįžo, buvo kieme su kaimynu. Po vidurnakčio jai paskambino vyras ir pasakė, kad buvo išvažiavęs jos automobiliu ir jį vairuojant neblaiviam sustabdė policijos pareigūnai. Kai vyras grįžo namo, matė, kad jis dėl savo poelgio gailisi, išgyvena (1 t., b. l. 185–186).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis nesunkiai sužalojo G. T. bei vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, būdamas anksčiau neteistas (2 t., b. l. 69–71). Baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 61–68). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi bei tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. yra vedęs, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB „Norvetuva“ jūreiviu, išplaukus į jūrą reisai trunka nuo vieno iki trijų mėnesių (2 t., b. l. 88). Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo A. R. asmenybę ir BK straipsnių, pagal kuriuos jis teisiamas, sankcijose numatytas bausmių parinkimo galimybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta kaltinamajam paskyrus baudos bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir laisvės apribojimo bausmę už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Kadangi kaltinamasis A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skiriamos bausmės subendrinamos. Atsižvelgiant į skirtingą padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nedidelį laiko tarpą tarp jų padarymo, taikomas visiško bausmių sudėjimo būdas (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 1 d. 03:35 val. (1 t., b. l. 125–130), paleistas 2019 m. rugpjūčio 1 d. 16:01 val. (1 t., b. l. 131–134). Laikinajame sulaikyme išbūta viena para įskaitytina į paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

2019-08-30 Telšių apylinkės teismo nutartimi, kuria A. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiuoju G. T., A. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bylos duomenimis, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neatlikta. Kadangi A. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam per vienerius metus nuo 2019-08-30 padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, buvo panaikintas, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra netekusi galios ir nebeturi būti vykdoma; įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, turės būti vykdomos tik juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų šešių mėnesių terminą.

Automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio registruota valdytoja-savininkė yra V. R. (1 t., b. l. 188–189). Kaltinamasis prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis registruotas sutuoktinės V. R. vardu ir jai reikalingas (2 t., b. l. 88). Iš V. R. parodymų nustatyta, kad automobilis yra bendras šeimos turtas, tačiau registruotas jos vardu (1 t., b. l. 185–186). Duomenų, paneigiančių, jog transporto priemonė buvo įgyta ne santuokos metu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą šešių mėnesių laisvės apribojimo ir 75 MGL (3750 Eur) baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę keturių mėnesių laisvės apribojimo ir 50 MGL (2500 Eur) baudos bausmę, nustatant sumokėti baudą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į A. R. laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 03:35 val. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. 16:01 val. ir laikyti jį atlikusiu dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2020 m. balandžio 16 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio – „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

2020 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro Dariaus Aleknos priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo ir baudos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kaltinamasis A. R. per dvylika mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.