- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-879-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00047-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. priimtą nutarimą Nr. 95-157 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. Š. nuteistas 2015 m. gruodžio 2 d. Norvegijos Karalystės Agder apygardos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės 1902 m. Baudžiamojo kodekso § 257, § 258, § 60 (18 atvejų), ir § 257, § 258, § 60, § 49 (2 atvejai), Norvegijos Karalystės 2005 m. Baudžiamojo kodekso § 321, taip pat už veikas, kurios buvo galutinai išnagrinėtos apylinkės teisme (19 ir 20 veikos) galutine 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendis, kuriuo paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsnio 3 dalimi (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalimi. Galutinė subendrinta bausmė nustatyta 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga 2019 m. rugpjūčio 3 d.Komisija 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 95-157 nutarė taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, padariusi išvadą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę, todėl yra pagrindas manyti, kad M. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-157 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bausmę nuteistasis atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, padarytą veikiant bendrininkų grupėje, kas apibūdina nusikalsti linkusią M. Š. asmenybę.Skunde aukštesnės instancijos teismui M. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi kategoriškai nesutinka, nes ji nepagrįsta ir formali. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą iš esmės motyvuojamas tik padarytų nusikaltimų kiekiu bei sunkumu, kas negali būti lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas. Bausmės atlikimo metu jis paskatintas tris kartus. Jo elgesio pozityvius pokyčius įvertino ir Komisija, sudaryta iš nešališkų visuomenės atstovų bei jį prižiūrinčių pareigūnų. Komisija jau antrą kartą siūlo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, spręsdamas probacijos klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę bei reikšmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi, supranta, jog pasielgė blogai, padarė reikiamas išvadas, ateityje žada gyventi pagal visuomenėje priimtinas gyvenimo vertybes ir nebekartoti ankstesnių klaidų. M. Š. pažymi, kad po lygtinio paleidimo turi galimybę dirbti AB „Montuotojas“ pagalbiniu darbuotoju. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti. Todėl teismo nerimas dėl jo tolesnio nusikalstamumo yra visiškai nepagrįstas. Be to, anksčiau jis nėra teistas. Jo motyvacija gyventi dorą gyvenimą yra stipri, jis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti taikant intensyvią priežiūrą.Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad M. Š. po truputį koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos, kurias atlieka labai gerai, už tai yra ir paskatintas. Be to, nuteistasis nuosekliai laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir nebuvo baustas drausmine tvarka. Po galimo lygtinio paleidimo M. Š. sieks pozityvaus užimtumo – žada įsidarbinti AB „M.“ pagalbiniu darbininku, yra gauta pažyma dėl įdarbinimo. Be to, nuteistasis teigia, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra stiprūs. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis nustatyto režimo reikalavimų, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Pažymėtina, jog įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas M. Š. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra sumažėjusi nuo 42 iki 24 balų pagal OASys metodiką ir yra vertintina kaip žema, tačiau tai automatiškai nelemia akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamumo riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog nusikaltimų Norvegijos Karalystėje darymo priežastis buvo finansinė, t. y. lėšų pragyvenimui trūkumas, noras greitai ir lengvai praturtėti. Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti, ar M. Š. padarė pažangą finansų valdymo srityje, ar paleistas lygtinai turės stabilias legalias pajamas, kurių užtektų pragyvenimui ir pan. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistojo išsilavinimas yra vienuolika klasių (vidurinio išsilavinimo nėra įgijęs) be jokios specialybės. Pataisos namuose jis nesimokė ir nesiekė išmokti konkretaus amato. Taigi, nuteistasis nesiekia įgyti žinių bei įgūdžių, kurie būtų naudingi laisvėje ir padėtų greičiau integruotis į darbo rinką bei gauti didesnį darbo užmokestį. M. Š. oficialaus darbo patirtis yra menka, todėl galimybė įsidarbinti AB „Montuotojas“ pagalbiniu darbuotoju dar nereiškia, jog gaunamas atlyginimas nevers ieškoti neteisėtų bei nelegalių papildomų pajamų šaltinių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, nuteistojo teigimu, jis yra palaikomas artimųjų, su kuriais santykiai yra stiprūs, tačiau pateiktoji bylos medžiaga to nepatvirtina. M. Š. nėra vedęs, santykius su sugyventine palaiko retai, jo artimieji yra išvykę iš Lietuvos Respublikos į užsienį, taigi, tiek psichologinės paramos, tiek materialinės pagalbos M. Š. stinga. Tai, jog nuteistasis turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, t. y. pastovią gyvenamąją vietą, nelemia sėkmingos probacijos, kadangi gyvenamąjį būstą reikia ir išlaikyti, mokėti mokesčius ir pan. Skunde M. Š. nesutinka, jog apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kiekį. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, todėl negali būti analizuojamos pakartotinai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje minėtų aplinkybių visiškai neakcentavo ir joms nesuteikė jokios išskirtinės reikšmės. Tačiau nusikaltimo pobūdis charakterizuoja patį nuteistąjį, parodo jo vertybių skalę bei tai, kokius aspektus jam reikėtų koreguoti. Analizuojamu atveju nustatyta, kad svetimą turtą M. Š. grobė veikdamas bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Duomenų, jog M. Š. būtų pasiryžęs nutraukti ryšius su netinkamais draugais bei pažįstamais ir atsakingiau rinktis savo kompanijos draugus, bylos medžiagoje nėra. Be to, nors nuteistasis teigia besigailintis dėl priešingų teisei veiksmų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad M. Š. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis supranta, kaip pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Teisės pažeidėjas apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jam trūksta konkretumo, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šie teiginiai liudija, kad mąstymo bei elgesio koregavimui vis dar turi būti skiriamas didelis dėmesys.Ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisija M. Š. buvo nustačiusi šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pirmųjų dviejų rekomendacijų įvykdymas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau trečioji rekomendacija vykdyta nevisiškai tinkamai. M. Š. pateiktos medžiagos duomenimis dalyvavo tik Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, kuri yra privaloma. Jokiose kitose elgesio pataisos programose jis nedalyvavo. Tai, jog nuteistasis dalyvavo Laisvės gynimo dienos minėjime, biliardo, futbolo, CROSS Fit turnyruose, laikytina pozityviomis užimtumo priemonėmis, tačiau ne dalyvavimu elgesio pataisos programose. Asmuo, skiriantis daugiau dėmesio maloniam laisvalaikio praleidimui nei asmenybės ugdymui, nustatytų kriminogeninių veiksnių (gyvenimo stilius ir draugai) mažinimui, negali tikėtis švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.