- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-21-654/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- S. Z.
- Advokatai
- Girius Ivoška
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. Z. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-202 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. Z. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas. 2016 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2010 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. Z. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia, nurodant, kad bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 30 d. Bausmės vykdymo pradžia 2016 m. sausio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. sausio 30 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2018 m. sausio 31 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. lapkričio 23 dienai – 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-37 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 59-202 taikyti S. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad S. Z. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatavo, kad pozityviai vertinamas S. Z. elgesys laisvės atėmimo metu vertintinas teigimai, bet pažymėjo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šios charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Nurodė, kad nors S. Z. savo kaltę pripažįsta, tačiau proceso metu kaltės nepripažino ir buvo apskundęs priimtą nuosprendį apeliacine tvarka, prašydamas priimti išteisinamąjį nuosprendį. S. Z. priteista ženkli suma, kurios jis neatlygina. S. Z. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis sulaikytas tik 2016 m., nes buvo pasislėpęs ir vengė atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis S. Z. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistojo S. Z. gynėjas advokatas G. Ivoška (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo prašymą patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad teismas pasisakęs, jog vien formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, nurodė ir ne formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus. Įvardijo adaptacijos programas, kuriose nuteistasis dalyvavo, gerbūvio darbus, tinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, teigiamą nuteistojo psichologinę būseną ir charakterio savybes, tačiau visgi atsisakė patvirtinti nuteistojo lygtinį paleidimą. Kaip pagrindą teismas nurodė, kad bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami.
Pareiškėjas vertina, kad teismo argumentai „nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis“, „nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals“, „sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas“ yra šabloniniai ir tinka apibūdinti bet kokį nuteistąjį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartyje nurodyta, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tačiau teismas ignoruoja aplinkybę, kad atsisakymas tvirtinti Komisijos siūlymą taikyti lygtinį paleidimą gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl teismo objektyvumo ir menkinti nuteistojo pasitikėjimą teismu.
Nors teismas atsižvelgė į tai, kad S. Z. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, apskundė sprendimą ir buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, tačiau neįvertino, kad per daugiau nei septynerius metus nuo nuosprendžio priėmimo nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas pasikeitė. Tai patvirtina Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą nurodytos aplinkybės.
Nuteistasis nėra gavęs iš antstolių jokių vykdomųjų dokumentų dėl nuosprendžiu priteistos sumos išieškojimo. S. Z. atlikdamas bausmę neturi galimybės išsiaiškinti, ar nukentėjusieji yra kreipęsi į antstolius dėl priteistos sumos išieškojimo, ar reikalavimus yra perleidę tretiesiems asmenims, nežino dabartinių banko sąskaitų, į kurias galėtų pervesti pinigus, nukentėjusiųjų kontaktų, kuriais galėtų susisiekti ir tartis dėl priteistų sumų atlyginimo šaltinių ir tvarkos. Tolimesnis nuteistojo izoliavimas laikytinas kliūtimi imtis žalos atlyginimo veiksmų. Atliekant laisvės atėmimo bausmę imtis veiksmų ar pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš nuteistojo ieškinių sumos yra itin sudėtinga, nesant fizinių galimybių palaikyti ryšį su nukentėjusiaisiais ir galimybių gauti nuolatines ir pakankamas pajamas, todėl teismo išvada, kad nuteistasis turėjo realią galimybę pradėti atlyginti priteistą žalą vertintina, kaip neatitinkanti tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Z. gynėjo advokato G. Ivaškos skundas tenkintinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pagrindas S. Z. taikyti lygtinį paleidimą.
Sąlygos, kurioms esant galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra nurodytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis turi:
vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones;pateikti Lygtinio paleidimo komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos;nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip matyti iš S. Z. bylos jis yra pateikęs Lygtinio paleidimo komisijai prašymą ir komisija jį svarstė. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad S. Z. pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: konsultavosi su įstaigos psichologu, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kokiose elgesio pataisos programose nuteistasis dalyvavo ir kad dalyvavimo šiose programose rezultatai yra teigiami.
Įstatymas nurodo, kad lygtinio paleidimo sąlyga yra žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvada S. Z. nustatyta 20 balų nusikalstamo elgesio rizika ir pagal esamą skirstymą tai yra maža rizika. Jau tai yra pagrindas S. Z. taikyti lygtinį paleidimą.
Vertinant, ar S. Z. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbios teismų praktikos nustatytos aplinkybės, rodančios šio požymio buvimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija S. Z. lygtinio paleidimo klausimą sprendė antrą kartą. Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką – 20 balų, akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos dydį – S. Z. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 balų iki 20 balų, kai 10 balų yra statiniai veiksniai, kurių jis negali panaikinti. Komisija paminėjo, kad S. Z. atlieka gerbūvio darbus, tinkamai elgiasi bausmės atlikimo metu, pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puoselėja laisvėje išlikusius socialinius ryšius. Nuteistasis turi realius planus dirbti, paleistas lygtinai turės kur gyventi, jo psichologinė būsena yra gera. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Kolegijos vertinimu, Komisijos išvada taikyti S. Z. lygtinį paleidimą yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Komisija įvertino visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymo aplinkybes rodančias, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį, o bausmės tikslai bus pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 59-202 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Šį apylinkės teismo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip formalų ir nepagrįstą. S. Z. 2018 m. sausio 31 d. bus atlikęs pusę nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tai yra pakankamas laikotarpis, nuo kurio galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Šis laikotarpis yra nustatytas įstatyme. Lygtinio paleidimo institutas nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. Nuteistasis ir toliau atliks bausmę bei patirs atitinkamus suvaržymus, tačiau jau nebebus izoliuotas nuo visuomenės.
Teismo motyvai, jog S. Z. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis ir jo pozityvus elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals yra pernelyg formalūs. Tokie teismo argumentai prieštarauja lygtinio paleidimo instituto paskirčiai, kuria siekiama motyvuoti nuteistuosius laikytis įkalinimo įstaigoje numatytos tvarkos, bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, vykdyti reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas ir koreguoti savo elgesį bei vykdant šiuos kriterijus turėti galimybę išeiti iš laisvės atėmimo vietos ir bausmę atlikti neatskirtam nuo visuomenės. Lygtinis paleidimas yra viena iš sąlygų, galinti skatinti pozityvų nuteistųjų asmenų elgesį įkalinimo įstaigoje. Tikėtina galimybė būti paleistam lygtinai ir likusią dalį bausmės atlikti laisvėje skatina nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekti šio tikslo. Taikant lygtinį paleidimą įgyvendinamas įkalinto asmens resocializacijos siekis. Galimybė būti paleistam lygtinai ir prižiūrimam gyventi laisvėje gali labiau padėti susidoroti su kylančia rizika ir pagerinti ateities perspektyvas, tačiau šios galimybės atėmimas gali neigiamai paveikti nuteistojo motyvaciją taisytis. Taigi teismo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas asmenį paleisti lygtinai turi būti tinkamai motyvuoti ir negali būti paremti bendro pobūdžio teiginiais.
Savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad bylos nagrinėjimo metu S. Z. nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, skundė nuosprendį apeliacine tvarka. Kolegija konstatuoja, kad kaltės nepripažinimas ir pasinaudojimas teise apskųsti nuosprendį nepriskiriami prie kriminogeninių veiksnių ir jais negalima motyvuoti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo.
Nutartyje motyvuodamas lygtinio paleidimo netaikymą teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir jų pavojingumą. Aplinkybės svarbios skiriant bausmę negali būti vertinamos analogiškai jomis grindžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Veikos pavojingumas, padariniai ir veikų aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę S. Z., todėl apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas ir perteklinis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, skatinantys asmenis pasitaisyti. Lygtinio paleidimo netaikymas dėl aplinkybės, kad padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį jau yra paskirta adekvačiai griežta bausmė, prieštarauja baudžiamosios teisės principams bei tikslams, kadangi S. Z. atlikdamas bausmę elgėsi tinkamai (turėjo vieną nuobaudą, kuri nebegalioja, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo reabilitacijos programose, dirbo, įgyvendino visas rekomendacijas), jo nusikalstamo elgesio rizika žema, o pažanga ją mažinant akivaizdi (vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika – 20 balų. 10 balų sudaro statiniai, o kitus 10 balų sudaro dinaminiai veiksniai. Nuo bausmės atlikimo pradžios nusikalstamo elgesio riziką sumažinta trečdaliu, nuteistasis motyvuotas paleistas lygtinai įsidarbinti, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo atžvilgiu, teisingumo principas įgyvendintas, o bausmės tikslai pasiekti.
Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.
2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam lygtinio paleidimo atveju nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo nustatyti įpareigojimo – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taikymą iki 2020 m. sausio 30 d. Teismas mano, kad papildomai nuteistajam skirtinas įpareigojimas dirbti nuolatinį darbą ir baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą žalą. Iš 2010 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad iš S. Z. nukentėjusiesiems buvo priteistos didelės turtinės žalos sumos. Per likusį bausmės vykdymo laiką S. Z. nesugebėtų atlyginti visos iš jo priteistos žalos, todėl teismas mano, kad bent dalies iš jo priteistos žalos atlyginimas būtų naudingas nukentėjusiesiems ir atitiktų jų interesus. Teismas nustato 20 procentų žalos atlyginimą kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Šios probacijos sąlygos yra tinkamos priemonės nuteistajam, kurios padės mažinti nusikalstamo elgesio riziką, greičiau integruotis į visuomenę bei atitiks nukentėjusiųjų interesus.
BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.
Patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-202 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi bei BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, pasibaigus intensyvios priežiūros laikui, įpareigoti S. Z. neišeiti iš namų nuo 6.00 iki 22.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti ir tęsti darbą, arba būti užsiregistravus darbo biržoje; iki 2019 m. gruodžio 1 d. atlyginti kiekvienam 2010 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodytam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 procentų iš S. Z. jiems priteistos žalos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.