Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-696-806/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1-696-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35784-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-696-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35784-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.1; 1.2.29.3.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta Vilniaus m. sav., Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas:

2011-04-13 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį bauda 10 MGL.2013-10-14 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 285 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėn., sumažinta 1/3. 2017-09-29 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., 2017-07-15 laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, paėmė nukentėjusiajam A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG J7 su dėklu, 200 Eur vertės, su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčia materialinės vertės, bei pasišalino iš buto. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį 200 Eur vertės, turtą.

D. V. 2017-07-15 laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG J7 su dėklu, nežinodamas, kad dėkle yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti A. P. vardu, bei 2017-07-15 apie 21.00 val., Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, pateikė minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išduotą jo vardu, lošimo automatų salono administratorei O. M., parduodamas minėtą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei panaudojo svetimą dokumentą.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-07-15 dienos metu į svečius, (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstamas asmuo vardu A.. Prieš tai matėsi gal pora kartų. Su savimi jis atsinešė alaus ir vyno. Jie išgėrė ir norėjo pratęsti, bet nebuvo pinigų. Tuomet A. nuėjo į IKI-Minskas parduotuvę ir ten TELE 2 salone pasiėmė savo vardu naują mobiliojo ryšio telefoną, kurį iš karto užstatė lombarde. Kartu su juo nebuvo, viską žino iš jo žodžių. Kiek lombarde gavo už telefoną taip pat nežino. A. grįžo su alkoholiniais gėrimais ir maistu. Jie toliau gėrė jo bute. Kartu su juo dar buvo iš matymo pažįstama vardu J., kur ji gyvena, nežino. Bet ji nieko nematė ir apie vagystę nežino. A. savo mobiliojo ryšio telefoną padėjo krauti. D. V. jam davė savo įkroviklį. Vakare, išgertuvių metu, jam kilo mintis pavogti jo telefoną. A. nematant jis pasiėmė jo telefoną, išjungė ir įsidėjo jį sau į kišenę. Po kiek laiko A. pasigedo telefono. Jis pamelavo, kad jokio telefono neėmė. A. paieškojo telefono ir išėjo. Jis, D. V., nuėjo į kazino, esantį Turgaus gatvėje, pasiūlyti kam nupirkti pavogtą telefoną. Ten pastebėjo, kad dėkle yra A. vardu asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas. Vilniečio kortelės tikrai nebuvo. Jis neturėjo jokio tikslo pavogti A. asmens dokumentus, net nepagalvojo, kad telefone šis gali laikyti savo asmens dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą. D. V. pasiūlė kazino darbuotojai telefoną. Ir tik tuo metu jam kilo mintis, pasinaudoti svetimu dokumentu, tokiu būdu įtikinti, kad tai jo telefonas. Tuomet ir parodė jai A. dokumentą ir google.com paskyrą, kad ji yra A. P. vardu. Jai nekilo jokie įtarimai, kad telefonas yra vogtas. Už telefoną sumokėjo 45 Eur. Už gautus pinigus dar pripirko alkoholinių gėrimų. A. dokumentus pasiėmė sau, nes ketino jam juos grąžinti. Po kelių dienų paskambino A. ir pasakė, kad rado savo namuose jo dokumentus. Jis atsakė, kad jam jau dokumentai nereikalingi. Apie telefoną nekalbėjo. A. dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos. Taip pasielgė spontaniškai, nes buvo nemažai išgėręs ir neturėjo pinigų alkoholiniams gėrimams. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir būtų paskirta bauda. Nors jis šiuo metu oficialiai nedirba, bet jau šią savaitę turi įsidarbinti. Turi santaupų, iš kurių galės dalimis sumokėti baudą. (b.l.62)

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2017-07-17 apie 10.30 val. atėjo pas savo pažįstamą vardu D. namo į (duomenys neskelbtini). Jie visą dieną su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Pas jį namie buvo jo draugė, kurią pažįsta iš matymo. Jis jai paskolino vilniečio kortelę ir ji išvažiavo. Jis pasiliko pas D. namie. Jiems reikėjo pinigų todėl jis kartu su D. nuėjo į IKI parduotuvė Žirmūnų 2, Vilniuje ir kartu su juo iš mobiliojo salono TELIA savo vardu išsimokėtinai nusipirko telefoną HUAWEI, kurį pardavė lombarde už 55 eurus. Nusipirko dar du alaus ir nuėjo toliau gerti pas pražįstamą vardu D. namo (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 valandą sugrįžo D. draugė ir grąžino jam vilniečio kortelę, kurią įsidėjo kartu su asmeniniais dokumentais į telefono dėklą. Telefoną su dėklu padėjo buto koridoriuje. Jam bendraujant su D. drauge, į jo telefoną atėjo SMS, bet jis toliau bendravo nekreipdamas dėmesio. Netrukus užėjo D. ir pasakė, kad jis su savo drauge išvažiuoja. Jis, A. P., nuėjo pasiimti telefono, bet telefono koridoriuje jau nebuvo. Jis paklausė D., kur jo telefonas. Šis pasakė, kad pats pametė ir nežino kur. Jis, A. P., pradėjo sakyti, kad girdėjo savo telefono atėjusio SMS garsą, kadangi jis išskirtinis, jį iškart atpažino. D. pradėjo viską neigti. Tada jis atsistojo prieš D. ant kelių maldaudamas, kad gražintų jam telefoną. D. draugė jį pradėjo filmuoti. D. jį išvarė iš namų ir telefono negrąžino. Apie 19.00 val. A. P. išėjo į lauką ir nepažįstamo žmogaus paprašė iškviesti policiją. Tuo metu D. su drauge išėjo. Atvažiavo policijos ekipažas ir pasakė, kad jis kreiptųsi į policiją po išblaivinimo. Iš jo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG J7 IMEI, (duomenys neskelbtini) su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo kartu su dėklu, kurio viduje buvo įdėta asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir vilniečio kortelė. Pagrobto telefono vertė 180 eurų, dėklo vertė 20 eurų. Pagrobto turto vertė 200 eurų. Prašo paskelbti pagrobto telefono bei dokumentų paiešką. (b. l. 15).

Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad 2017-07-19 apie 20.45 val. į jo MRT kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D., kuris iš jo 2017-07-15 pavogė MRT SAMSUNG J7 ir pranešė, kad jis ateitų pas jį (duomenys neskelbtini), ir pasiimtų savo dokumentus, kuriuos jis atseit rado už lovos. Šie dokumentai niekaip iškristi negalėjo, nes jie su MRT SAMSUNG J7 buvo įdėti į dėklo kišenėlę. Jo MRT su dokumentais niekas, išskyrus D., paimti negalėjo, nes jis tuo metu bendravo su jo drauge, kurios duomenų nežino. Į namus niekas pašalinis įėjęs nebuvo. Tai jis ir pasakė D. telefonu. Jis atsakė, kad MRT neturi. Jis, A. P., jam pasakė, kad dokumentai jam nereikalingi, nes jie yra užblokuoti, daugiau su juo nebendravo (b. l. 19)

2017-07-16 gautas A. P. pareiškimas dėl įvykio (b. l. 7)

2017-07-16 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-35784-17 pagal LR BK 178 str. 1 d., kad 2017-07-15 nuo 16.00 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) iš A. P., buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG J7 IMEI, (duomenys neskelbtini) su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su telefonu buvo asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, vilniečio kortelė. Pagrobto turto vertė 200 Eur. (b.l. 4).

A. P. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė MRT SAMSUNGJ7 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją (b. l. 17).

Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2017-07-15 apie 21 val. jai bedirbant Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, lošimų automatų salone TET-a-TET administratore, prie kasos langelio priėjo vyras ir jai pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG J7 auksinės spalvos su auksinės spalvos originaliu dėkliuku. Sakė, kad šis telefonas jo ir šiuo metu labai reikia pinigų, parodė asmens tapatybės kortelę, išduotą lygtai P. vardu, ir parodė parduodamame MRT google paskyrą su šia pavarde. Į pačią nuotrauką dokumento neįsižiūrėjo. Jai net mintis nekilo, kad šis telefonas galėjo būti vogtas. Ji šį telefoną įsigijo už 45 Eur, ištrynė visą atmintį ir davė juo naudotis savo vyrui S. M.. Paėmęs pinigus, vyras iš salono pasišalino. Jis jai ankščiau nematytas. Matė tik per langelį, atpažinti galėtų (b. l. 35).

O. M. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė MRT SAMSUNGJ7 su dėklu (b. l. 36-37).

O. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. V., kaip asmenį, kuris pardavė jai mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG J7 ir parodė P. vardu asmens tapatybės kortelę (b. l. 38-40 ).

Telefonas su dėklu apžiūrėtas ir apžiūros rezultatai fiksuoti daiktų apžiūros protokole (b. l. 41-42).

D. V. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, išduotus A. P. vardu (b. l. 43).

2017-08-16 A. P. pagal pakvitavimą grąžintas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNGJ7 su dėklu, asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas išduoti jo vardu. (b. l. 48)

2017-08-16 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmajame policijos komisariate gautas A. P. pareiškimas, kad kadangi pavogti dokumentai ir telefonas jam yra grąžinti, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, turtinių pretenzijų D. V. neturi ir ateityje neturės. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. (b.l.50)

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tuo tarpu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėtos veikos objektyvieji požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka realizavus bent vieną iš jų.

Pirmiau išdėstyti, byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, nukentėjusiojo pareiškimas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu užfiksuoti duomenys, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokoluose išdėstytos aplinkybės, daiktų apžiūros protokolas ir kt., sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir detalizuoja, o jų visuma neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis D. V. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną bei dėklą – 200 Eur vertės. Nustatyta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL. Pažymėtina, kad veika vertintina santykyje su tokiu MGL dydžiu, koks jis buvo jos padarymo metu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-519/2006). Teismas taip pat laiko įrodyta, kad D. V., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei panaudojo A. P. vardu išduotą dokumentą. Ši jo veika atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Abi veikos padarytos veikiant tyčine kaltės forma.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašo sumažinti prokuroro siūlomą baudos dydį ir leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 103-104).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei ir vienas apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu dokumento disponavimu, veikos baigtos, žala nepadaryta – pagrobtas turtas nukentėjusiajam grąžintas, veikos tyčinės, baigtos). Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. V. – nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencija su delyru, priklausomybės sindromas vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias m-gas, mišrus asmenybės sutrikimas; konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, alkoholį, priklausomybės sindromas; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas 14 kartų, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencija su delyru, priklausomybės sindromas vartojant alkoholį; specialisto išvada nustatyta, jog skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abi padarytas nusikaltimas veikas paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės (skirtinos tiek už nesunkų, tiek už apysunkį nusikaltimus) vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju tokios bausmės bus adekvačios.

Už atskiras veikas paskirtosios bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2017-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kaltinamasis tyrimo metu sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL – 1694,70 eurų dydžio baudą.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL – 2259,60 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL – 2824,5 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL – 1883 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, bausme ir D. V. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir 50 MGL – 1883 eurų dydžio baudą.

Bausmės pradžią dalyje dėl laisvės apribojimo skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmę įskaityti pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.

Išaiškinti D. V., kad:

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė