- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- ATP-934-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. 10 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „S (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, išmokėjo bendrovės darbuotojams P. P. nuo 2011-12-13 iki 2012-01-04 neapskaitytais pinigais 226,18 Lt, S. S. nuo 2011-12-13 iki 2012-01-04 neapskaitytais pinigais 336,16 Lt, taip pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-754 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 79 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 bei 7 p. nuostatas.
Šalies argumentai
G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad jam pareikštas kaltinamas yra paremtas iš esmės tik bendrovės buvusių darbuotojų paaiškinimais. Kadangi byloje yra duomenų, kad tarp bendrovės direktoriaus G. B. ir P. P. bei S. S. darbo UAB “S“ metu būta nesutarimų, todėl egzistuoja abejonė dėl jų pateiktų paaiškinimų objektyvumo. Kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų minėtų asmenų paaiškinimus, nėra. Liudytojų V. B., A. G. ir T. L. parodymai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, nes jų nurodytos aplinkybės yra susijusios tik su jiems mokėtu darbo užmokesčiu.
Tvirtina, kad P. P. rašytinis paaiškinimas yra prieštaringas, neinformatyvus ir dviprasmiškas, todėl juo remtis konstatuojant teisės pažeidimo padarymą nėra pagrindo. Tai, kad P. P. buvo mokami pinigai, neįrodo fakto, kad tie pinigai buvo mokami ne pagal darbo sutartį, o už darbą, už kurį buvo mokama „vokeliuose“, t. y. kaip buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai. P. P., išskyrus kokio dydžio ir kada buvo mokami pinigai, nenurodė jokių kitų esminės reikšmės turinčių aplinkybių, pvz. asmens, kuris mokėjo pinigus, vietos, kur buvo mokami pinigai ir kt. Aplinkybė, kad P. P. neprisimena, ką pasirašė, rodo, jog jis prisimena ne visas su byla susijusias aplinkybes, dėl to dalį jų, tikėtina, kad prisimena netiksliai, o galimai – klaidingai. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu šis liudytojas nebedirbo, bendrovė, jo nuomone, liko skolinga, tarp jo ir bendrovės buvo kilęs konfliktas dėl darbo kokybės, darytina išvada, kad P. P. paaiškinimai yra galimai susiję su jo neigiamu požiūriu į bendrovę ir jos vadovą G. B. siekiant pastarajam pakenkti. Tokių įrodymų nepakanka konstatuoti apeliantui padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Kadangi P. P. nedalyvavo teismo posėdyje, jo nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos ir neaiškumai nėra pašalinti. Be to, teismas nutarime nepasisakė dėl minėto liudytojo paaiškinimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. S., kaip ir P. P., dirbo bendrovėje tą patį laiką (nuo 2011-12-13 iki 2012-01-14) toje pačioje vietoje (Tarandėje) tokius pačius darbus, tačiau iš jų paaiškinimų matyti, jog jiems išmokėta pinigų suma skyrėsi, nors atliekant tuos pačius vienodos vertės darbus nėra pagrindo tai daryti. Taigi, P. P. ir S. S. paaiškinimai nesutampa, dalis jų nurodytų aplinkybių yra prieštaringos. S. S. nurodyta aplinkybė, kad mokėjo G. B., nereiškia, kad toks mokėjimas yra neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Be to, S. S. teiginys, kad buvo susitarta dėl mokėjimo „juodais“ pinigais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais tokių pinigų mokėjimą patvirtinančiais faktais, todėl vertintinas kritiškai. Kaip ir P. P., S. S. neprisiminė dokumentų, kuriuos jis pasirašė, pavadinimų, patikrinimo metu nebedirbo, bendrovė, jo nuomone, liko skolinga, tarp jo ir bendrovės buvo kilęs konfliktas dėl darbo kokybės, dėl ko nėra pagrindo remtis tokio liudytojo parodymais.
Pasak G. B., S. S. teismo posėdyje davė prieštaringus parodymus iš pradžių teigdamas, kad jis tiksliai nepamena, ką jis rašė paaiškinime, o vėliau jau patvirtindamas, jog jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Be to, S. S. neprisiminė, kiek tiksliai jis yra gavęs buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, nors rašytiniame paaiškinime įvardija tikslias pinigų sumas. Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) operatyvaus UAB “S“ patikrinimo metu, išskyrus buvusių darbuotojų paaiškinimus, nėra fiksuota jokių kitų išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą patvirtinančių objektyvių faktų.
Teismas iš esmės neįvertino G. B. duotų paaiškinimų motyvuodamas vien tik tuo, kad jo paaiškinimai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pasak apelianto, jis nurodė priežastis, dėl ko buvę darbuotojai yra nepatenkinti, t. y. kad asmenys nepatenkinti oficialiu pagal įstatymą mokėjimu, nes jiems yra per mažai. Atsižvelgiant į tai prasidėjo konfliktai. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino V. B., A. G. ir T. L.. Teigia, kad buvusių darbuotojų V. B., A. G. ir T. L. paaiškinimai, kuriais rėmėsi teismas, nors ir nėra susiję su atsakomybės taikymu jam (G. B.), yra prieštaringi, neišsamūs, netikslūs, neaiškūs ir dviprasmiški, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog liudytojai tiek savo paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė vienodas neoficialių pinigų išmokėjimo aplinkybes, t. y. kad pinigus darbo vietoje jiems išmokėjo G. B. arba E. R. neprašydami pasirašyti už išmokėtus pinigus, nepatvirtina apelianto kaltės dėl inkriminuoto teisės pažeidimo. Priešingu atveju tai reikštų, kad prašymo pasirašyti už išmokėtus pinigus nebuvimas, nesant kitų neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių objektyvių aplinkybių, pats savaime reiškia neapskaityto darbo užmokesčio sąmoningą išmokėjimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog G. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nurodo, kad nepagrįstas G. B. teiginys, jog S. S. nurodytos aplinkybės rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdyje yra prieštaringos. Tai, kad S. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytinio paaiškinimo teisingumą, savaime nereiškia, jog jo rašytinis paaiškinimas prieštarauja parodymams, duotiems teisme. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B., A. G., P. P. ir S. S. buvo nepatenkinti bendrove ir jos direktoriumi, dėl ko jie norėjo pakenkti G. B.. Todėl toks apelianto teiginys vertintinas kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
G. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N444-7339/2010).
Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
G. B. nubaustas pagal minėtą straipsnį už tai, kad jis, būdamas UAB “S“ direktoriumi, atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, išmokėjo bendrovės darbuotojams P. P. nuo 2011-12-13 iki 2012-01-04 neapskaitytais pinigais 226,18 Lt, S. S. nuo 2011-12-13 iki 2012-01-04 neapskaitytais pinigais 336,16 Lt, taip pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-754 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 79 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 bei 7 p. nuostatas.
Iš skundžiamo nutarimo turinio galima daryti išvadą, jog G. B. kaltė dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų išmokėjimo P. P. yra grindžiama kitų buvusių UAB “S“ darbuotojų V. B., A. G., T. L. ir S. S. rašytiniais paaiškinimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nors pastarieji nenurodė jokių aplinkybių, susijusių būtent su buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų išmokėjimu P. P.. Todėl minėtų asmenų nurodytomis aplinkybėmis dėl G. B. pareikšto kaltinimo šioje dalyje nėra pagrindo vadovautis. Byloje yra tik paties P. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jis tarėsi dėl darbo bendrovėje su Gintaru, buvo susitarta, jog oficialus darbo užmokestis bus 800 Lt ir papildomai „vokelyje“ už grindų paruošimą bus po 3 Lt už 1 m², už papildomus darbus – po 80 Lt už dieną. Gintaras sumokėjo P. P. už darbą Tarandėje 2011-12-13 30 Lt, 2011-12-16 – 100 Lt, 2011-12-23 – 200 Lt ir 2012-01-04 – 40 Lt (b.l. 16). Kita vertus, P. P. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, kadangi jis yra išvykęs dirbti į Angliją (b.l. 67). Taigi, vadovaudamasis tiesioginio įrodymų tyrimo principu, apylinkės teismas neturėjo galimybės apklausti P. P. dėl jam žinomų aplinkybių šioje byloje. Vien tik P. P. rašytiniu paaiškinimu, kurio teisingumas nepatikrintas tiesiogiai apklausiant šį liudytoją teismo posėdžio metu, negalima remtis pripažįstant G. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime apskritai nėra pasisakoma dėl P. P. rašytinio paaiškinimo ir jame nurodytų aplinkybių. Kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas išmokėjo G. B. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, byloje nėra. Tokiais įrodymais negalima pripažinti 2012-02-29 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 4.65-390, bendrovės mokėjimų žiniaraščių ar darbo sutarties su P. P., kadangi tokie įrodymai yra tik išvestiniai.
Dėl G. B. pareikšto kaltinimo išmokėjus S. S. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų pasakytina, kad S. S., duodamas parodymus teismo posėdyje, neprisiminė, kokias aplinkybes jis nurodė savo rašytiniame paaiškinime. Tik teismui pagarsinus liudytojo rašytinį paaiškinimą, šis nurodė, kad rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, ir patvirtino jas (b. l. 82). Kita vertus, S. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu nėra informatyvūs, jis neprisiminė, kiek bent apytiksliai buvo gavęs buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, nors rašytiniame paaiškinime nurodė konkrečias pinigų sumas ir jų išmokėjimo datas (b.l. 19). Kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas išmokėjo S. S. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų, byloje nėra. Pabrėžtina, kad tiek P. P., tiek S. S. dirbo UAB “S“ trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2011-12-13 iki 2012-01-04. G. B. teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp P. P., S. S. ir bendrovės buvo konfliktas dėl darbo kokybės. Įvertinus trumpą liudytojų darbo laiką bendrovėje, negalima vienareikšmiškai atmesti G. B. iškeltos versijos. Pažymėtina, pagal teismų praktiką, vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1449/2010, N575-1196/2011).
Dėl likusios dalies G. B. pareikšto kaltinimo apylinkės teismas nepaskyrė administracinės nuobaudos suėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, dėl ko negalima teigti, kad ir šioje dalyje G. B. padarė inkriminuotus veiksmus.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. B. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti G. B. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d.
Nutarimas neskundžiamas.