- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-348-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23595-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Martos Matiukevič apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mitsubishi Grandis, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 2 mėnesius, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d.
A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Dokumentas ? vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas VĮ „Regitra“.
Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 27 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, tai yra atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį. 19.58 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėja advokatė Marta Matiukevič prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. L. išteisinti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Skundžiamuoju nuosprendžiu, A. L. pripažintas kaltu pažeidęs KET 221 punkte įtvirtintą imperatyvą, kuris numato, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas ar atsisakyta tai atlikti. Tuo tarpu privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymo transporto priemone.
4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino subjektyviųjų nusikaltimo požymių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. L. nuosekliai tvirtino, kad parkuodamas automobilį negirdėjo jokių garsų ir nejuto jokio jo vairuojamo automobilio sąlyčio su kitais automobiliais ar daiktais. Šias aplinkybes patvirtina menkavertis automobilio įbrėžimas, kurio nuteistasis galėjo ir nejausti. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis objektyviai negalėjo žinoti, kad atsitrenkė į kitą aikštelėje stovintį automobilį. Nesutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, jog A. L. turėjo ir galėjo išgirsti garsą, nes jį girdėjo liudytoja A. P., kadangi teismas priimtame nuosprendyje pats akcentuoja, jog šios liudytojos duoti parodymai yra nenuoseklūs ir neatitinka kitos byloje surinktos medžiagos. Tiesioginės tyčios konstatavimas remiantis vien šiais liudytojos parodymais prieštarauja baudžiamojo proceso tikslams.
5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nėra įrodymų patvirtinančių nusikaltimą, o esami įrodymai yra pagrįsti prielaidomis, kurių visuma nėra logiškai susietina. Niekas nematė A. L. vairuojančio neblaivaus. Liudytoja A. P., teigė, jog girdėjo garsą bei matė šviesų automobilį, tačiau šie parodymai yra vertinami kritiškai, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei matymo kampą ir atstumą iki galimos įvykio vietos. Pabrėžiama, kad A. P. sūnus E. P. patvirtino, kad prašomas mamos apžiūrėjo aikštelę ir joje rado vienintelį šviesų automobilį kuriame miegojo nuteistasis, todėl ir pamanė, kad būtent šis asmuo galėjo sukelti įvykį, kurį girdėjo jo mama. Kadangi šis liudytojas įvykį vertino tik pagal prielaidas, tai negali būti pripažinta įrodymu.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiek ikiteisminio tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikti visi procesiniai veiksmai. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes byloje buvo prašyta paskirti kompleksinę autotechninę ir trasologinę ekspertizę, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė tokią ekspertizę atlikti. Be to, pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos techninės ekspertizės. Šioje ekspertizėje nustatyta, kad sugadinimai ant automobilių Mitsubishi ir Subaru priekinių bamperių dešiniųjų pusių susidarė dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, tačiau, ekspertizes akte, taip pat pasisakyta, kad iš tyrimui pateiktų nuotraukų nenustatyta požymių sutapimo tarp automobilio Subaru priekinio dešiniojo sparno ir priekinių dešiniųjų durelių bei automobilio Mitsubishi, tai yra požymių sutapimas dėl kitų sugadinimų nenustatytas. Šis faktas paneigia liudytojų parodymus, kad Subaru automobilis iki nagrinėjimo įvykio neturėjo jokių kitų įvykių. Automobilio Subaru savininkė tvirtino, kad A. L. to paties įvykio metu padarė automobiliui nubrozdinimus trijose skirtingose vietose, o ekspertizė šį teiginį paneigia, kas patvirtina, jog nuteistasis nėra kaltas dėl visų nubrozdinimų. Taigi, iš trijų sugadinimų, kontakto tikimybė yra tik dėl vieno, be to ekspertas motyvacinėje ekspertizės dalyje pasisakė, kad tokia techninė tikimybė yra tik „tikėtina“. Taip pat, grindinys, ant kurio darytos nuotraukos ekspertizei lygus, o grindinys ant kurio galėjo susidurti automobiliai – duobėtas. Iš nuotraukų matyti aukščio vieta, bet nėra matyti, kad ta vieta yra matuojama nuo grindinio. Šių aplinkybių, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nevertino.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Gynėjos advokatės Martos Matiukevič apeliacinis skundas atmestinas
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.
9. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje surinktais duomenimis yra patvirtina, kad 2022 m. birželio 27 d., apie 19.30 val., kaltinime nurodytoje vietoje A. L., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru. 2022 m. birželio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio dieną apžiūrėjus automobilį Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog yra apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis bamperis. Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. Transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrint automobilius Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog abiejų automobilių apgadinimai yra padaryti tame pačiame aukštyje (b. t. 2, b. l. 105 ? 110). 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados patvirtina, kad sugadinimai ant automobilio Mitsubishi Grand ir Subaru priekinių bamperių dešiniųjų pusių susidarė dėl šių automobilių tarpusavio kontakto. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje pažymima, kad programos „PC Crash 12.0“ aplinkoje nuotraukas (kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai) užkėlus vieną ant kitos, viršutinę nuotrauką padarius permatomą, palyginus nuotraukose užsifiksavusių pėdsakų požymius, matyti, kad vieno automobilio pėdsakai pagal išsidėstymą persidengia ir atitinka ant kito automobilio paviršiaus užsifiksavusius pėdsakus. Nustatytas daugumos matomų sugadinimų požymių sutapimas pagal aukščius, tarpusavio išsidėstymą, padarymo būdą ir kryptis. Pagal šių pėdsakų kryptis tikėtina, kad automobilis Mitsubishi Grandis, važiuodamas atbulas, į kairę pasuktais ratais, priekinio bamperio dešine puse kliudė automobilio Subaru priekinio bamperio dešinę pusę. Pasisakydamas dėl šio įrodymų šaltinio išvadų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės akte pateiktame automobilių sugadinimų požymių palyginime (b. t. 2, b. l. 78) yra aiškiai matyti, jog tarpusavyje sutampa ne vienetinis apgadinimas, tačiau visi, tarp jų ir itin smulkūs, automobilių Subaru ir Mitsubishi dešiniųjų pusių priekinių bamperių apgadinimai. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį, įvykio dieną atsitrenkė į kitą transporto priemonę, iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. K., be kita ko, nurodė, kad įvykio dieną prie jo buvo priėjusi liudytoja A. P., kuri teigė, kad automobilis galu važiuodamas, parkuodamasis atsitrenkė į kitą automobilį, o po to persiparkavo (būtent tokį galimą abiejų automobilių priekinių bamperių apgadinimų atsiradimo mechanizmą ekspertizės akte nurodė ir ekspertas, t. y. nurodė, kad galimai eismo įvykio metu automobilis Mitsubishi važiavo atgal į kairę pasuktais ratais).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad nuteistasis padarė eismo įvykį iš dalies patvirtina ir liudytojų A. P., E. P., A. B. parodymai, A. B. pateiktame jo ir liudytojo E. P. tarpusavio susirašinėjime nurodyta informacija. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną 19.38 val. E. P. išsiuntė A. B. nuteistojo automobilio nuotrauką, nurodydamas: „Mama pasakė, kad šita įvažiavo. Tegu išeina patikrina“ (b. t. 2, b. l. 35?40). Liudytoja A. P. teigė, kad išgirdusi garsą iš kiemo, lyg kažkas bamperiu kažką užkliudė, pažiūrėjo pro langą ir pamatė raudonos spalvos ir šviesios spalvos automobilį, pasakė apie tai sūnui E. P.. Liudytojos teigimu, minėtą garsą išgirdo 19.30 val. Liudytojas E. P. teisme nurodė, kad tuo metu, kai sulaukė mamos skambučio jau buvo prie pat namų, kieme, mama pasakė, kad į kaimynų automobilį įvažiavo šviesios spalvos automobilis, liudytojas padarė prielaidą, kad tai A. L. automobilis (sprendė, kad tai buvo būtent šis automobilis, nes tai buvo vienintelis šviesios spalvos automobilis kieme), jį nufotografavo ir nusiuntė nuotrauką A. B.. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl A. P. ir E. P. parodymų (duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu) prieštaravimų, kiek tai susiję su liudytojos skambučio E. P. ir jo grįžimo į namus laiku, taip pat pastebėjimu, kad 2022 m. birželio 27 d., 19.45 val., policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug šviesios spalvos automobilių. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama šias aplinkybes, minėtų liudytojų parodymus, taip pat tai, kad liudytojai A. P., E. P. yra nuteistojo kaimynai, o iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. P. nenorėjo duoti parodymų, galimai nenorėdama pyktis su kaimynais (b. t. 2, b. l. 38), pažymi, jog A. P. žinojo, koks yra nuteistojo automobilis (taip pat, kaip E. P. žinojo su kuo konkrečiai susisiekti dėl automobilio Subaru apgadinimo), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog įvykio dieną būtent nuteistojo automobilis buvo nufotografuotas ir būtent jo automobilio nuotrauka buvo nusiųsta A. B. neatsitiktinai.
11. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su tuo, kad 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos techninės ekspertizės akte nurodyta, jog iš tyrimui pateiktų nuotraukų tarp automobilio Subaru priekinio dešiniojo sparno ir priekinių dešiniųjų durelių bei automobilio Mitsubishi apgadinimų sutapimo požymių nenustatyta (kas paneigia liudytojų parodymus, kad Subaru automobilis iki nagrinėjimo įvykio neturėjo jokių kitų įvykių), pažymi, jog sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, kad įvyko eismo įvykis, šiuo atveju, automobilių tarpusavio kontaktas. Byloje yra nustatyta, kad A. L., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru. Tai, jog ekspertizės metu buvo nustatyti atitikimai ne tarp visų ant automobilių Subaru ir Mitsubishi buvusių apgadinimų, nuteistojo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
12. Atsakant į skundo argumentą, jog 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos techninės ekspertizės akto motyvacinėje dalyje yra pasisakyta dėl automobilių kontakto techninės galimybės tikėtinumo, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėto ekspertizės akto tiriamojoje dalyje žodis „tikėtina“ yra panaudotas kalbant apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nurodant, kad byloje nustatyti ir eksperto ištirti automobilių priekinių bamperių dešiniųjų pusių apgadinimai tikėtina galėjo atsirasti, kai automobilis Mitsubishi Grandis, važiuodamas atbulas, į kairę pasuktais ratais, priekinio bamperio dešine puse kliudė automobilio Subaru priekinio bamperio dešinę pusę. Tačiau eksperto argumentai dėl konstatuotų automobilių apgadinimų tarpusavio sutapimų, taip pat kaip ir išvada dėl automobilių tarpusavio kontakto nėra tikėtino pobūdžio.
13. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog grindinys, ant kurio darytos nuotraukos ekspertizei lygus, o grindinys ant kurio galėjo susidurti automobiliai – duobėtas. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad vaizdo įrašų peržiūros metu nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės paviršius, vertinant jį vizualiai, yra lygus. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, be to, tai, kad stovėjimo aikštelės paviršius buvo lygus patvirtina ir įvykio dieną darytos fotonuotraukos (b. t. 1, b. l. 94 – 98), Eismo įvykio ataskaitoje nurodyti duomenys (b. t. 1, b. l. 99 – 102).
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad statydamas automobilį, negirdėjo jokių garsų ir nejuto jokio jo vairuojamo automobilio sąlyčio su kitais automobiliais ir daiktais, be to automobilio įbrėžimas yra menkavertis, todėl nuteistasis objektyviai negalėjo žinoti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kiti byloje surinkti duomenys, vienu ar kitu aspektu patvirtinantys asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti nuteistojo A. L. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma.
15. Iš liudytojos A. P. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną ji, būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini) aukšte, išgirdo iš kiemo sklindantį garsą lyg automobilio bamperiu kažkas kažką kliudė, būtent dėl šio garso ji pasižiūrėjo pro langą ir apie tai telefonu pasakė savo sūnui E. P.. Nors sutiktina su apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentu dėl tam tikro A. P. parodymų nenuoseklumo, tačiau jos parodymai dėl išgirsto garso viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, be to iš dalies patvirtinti liudytojo E. P., todėl nesivadovauti jais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog automobilių susidūrimo garsas buvo garsus ir negirdėti jo, būdamas įvykio vietoje, nuteistasis negalėjo. Be to, 2023 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kaip minėta, patvirtinančios, kad sugadinimai ant automobilio Mitsubishi Grand ir Subaru priekinių bamperių dešiniųjų pusių susidarė dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad automobilio Subaru priekiniame bamperyje dešinėje pusėje, virš priekinio dešinio rūko žibinto įspaustas bamperio plastikas, šio įspaudo zonoje yra daugybiniai smulkūs horizontalūs trumpi lako-dažų įbrėžimai, po šia bamperio sugadinimų zona išsidėstę horizontalūs įbrėžimai ant bamperio briaunų, kurių viena suformuota kaip dekoratyvinis bamperio elementas, o kita briauna yra viršutinis rūko žibino montavimo ertmės kraštas, šis kraštas nubrėžtas giliai, lako-dažų danga kontakto zonoje pašalinta, susidarė atplaišos, atsiverčiančios link dešiniojo automobilio gabarito. Šie duomenys, nepaisant apeliaciniame skunde akcentuojamo automobilio Mitsubishi Grand apgadinimų menkavertiškumo, leidžia spręsti, kad automobilių susidūrimas buvo pakankamai stiprus. Atsižvelgiant į tai, taip pat aplinkybę, jog automobilio Subaru apgadinimai buvo padaryti būtent priekine nuteistojo vairuojamo automobilio dalimi, leidžia spręsti, kad A. L., turėdamas daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, galėjo ir turėjo ne tik išgirsti, bet ir pajusti susidūrimą su kitu automobiliu. Įvertinus šiuos byloje surinktus duomenis, akivaizdu, kad nuteistasis neabejotinai suvokė, kad padarė eismo įvykį.
16. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis 2022 m. birželio 27 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvokdamas kliudęs kitą transporto priemonę vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 19.58 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pat pagrįstai konstatavo, jog jo veiksmai atitinka visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. L. išteisinti, nėra pagrindo.
17. Apeliaciniu skundu A. L. gynėja prašė priteisti nuteistojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis yra paliekamas galioti, todėl pagrindo A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Martos Matiukevič apeliacinį skundą atmesti.
A. L. išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.