- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-581-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutės Valiulienės
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- UAB „Derus“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-581-227/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2385-755/2009 pagal ieškovo UAB „Derus“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Derus“ 2009-11-05 kreipėsi į teismą, prašydamas teismo priimti teismo įsakymą dėl 2000 Lt skolos, 46 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovas 2010-02-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 27), prašydamas priteisti iš atsakovės 2000 Lt skolos, 60,40 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-04-17 sudarė su atsakove paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas atliko paslaugas – įstatė plastikinius langus. Už atliktus darbus ieškovas išrašė atsakovei 2000 Lt sumai 2009-06-02 PVM sąskaitą faktūrą DER9 Nr. 0000019, kurios atsakovė neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. S. ieškovo naudai už atliktus darbus 1 000 Lt ir 27,50 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip priteisė iš atsakovė ir ieškovo valstybės naudai po 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2009-04-17 šalys sudarė paslaugos atlikimo sutartį Nr.PE 09030003 dėl montavimo paslaugų atlikimo, sutarties suma 3200 Lt, darbų atliko terminas - per 7 darbo dienas nuo gaminių pristatymo dienos (b.l.4-5). Pagal sutartį turėjo būti atlikti langų, balkono durų montavimo ir angokraščių sutvarkymo (apdailos) darbai, sutarties kaina nustatyta, neišskaidant jos atskiriems darbams. Šalys pripažino, kad langų (durų) montavimo darbai buvo baigti 2009 m. gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o angokraščių sutvarkymo darbų ieškovas iš viso neatliko, juos atliko pats atsakovas. Už dalį atliktų darbų ieškovas parengė atsakovui apmokėti sąskaitą 2046 Lt sumai: 2000 Lt - už darbus, 46 Lt – delspinigiai (b.l. 6-7).
Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios sąlygas apsprendžia CK 6.681- 6.699 str., be to ji laikytina vartojimo rangos sutartimi (CK 6.672-6.680 str.). Ieškovas neįrodė savo teiginių apie trukdymus iš atsakovo pusės baigti darbus, paties ieškovo pastangas baigti vykdyti sutartį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas veikė kaip profesionalus paslaugos teikėjas, atsakovas yra vartotojas, taip pat į liudytojo S. parodymus, jog ieškovo darbuotojai neatvyko atlikti apdailos darbų, ir pripažino, jog sutarties buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Dalis darbų pagal sutartį nebuvo atlikti ieškovo (rangovo) iniciatyva, todėl atsakovas gali pasinaudoti CK 6.680 str.ir atitinkamai 6.334 str. taisyklėmis. Teismo nuomone, šios bylos kontekste atsakovė gali reikalauti tik, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, be to pati atsakovė pripažįsta, jog ieškovas už jo atliktus darbus turi gauti atlyginimą, bet nežino jo dydžio. Teismas nuturėjo galimybės iš pateiktų įrodymų tiksliai nustatyti, už kokią sumą realiai atlikta darbų ir atitinkamai mažinti paslaugų suteikimo kainą. Teismas nesirėmė ieškovo pateikta sąskaitoje faktūroje skaičiuote (vieno bėginio metro kaina 15,12 Lt), nes dėl tokio dydžio įkainio šalys nesusitarė, ją ieškovas nustatė vienašališkai ir nepateikė įrodymų dėl jos atitikimo vidutinėms rinkos kainoms. Todėl teismas įvertino aplinkybes, jog buvo atlikta nemaža darbų dalis, darbai nebaigti dėl ieškovo veiksmų, atsakovė patyrė trukdymų bei nepatogumų (apdailos darbus baigė tik 2009 m .rudenį), taip pat atsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ir sumažino atliktų darbų kainą iki 1000 Lt.
Pirmos instancijos teismas nurodė, jog sutartis vienašališkai nutraukta buvo nepagrįstai, tačiau kartu konstatavo, kad atsakovas sutiko su jau įvykusiu sutarties nutraukimu, nes darbams pabaigti į ieškovą raštu nebesikreipė ir baigė juos su kitų asmenų pagalba. Pagal CK 6.221 str., sutartį nutraukus, abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo (su išlygomis). Šiuo atveju restitucijos taikymas natūra neįmanomas, todėl ji galėtų būti taikoma tik pinigais ir jos dydis sudarytų 1000 Lt (CK 6.145 str., 6.222 str.). Teismas kartu konstatavo, kad nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už nesąžiningą ieškinio pateikimą nėra, nes ieškinys iš dalies patenkintas, taip pat nėra pagrindo informuoti vartotojų teises ginančias institucijas.
Teismas, patenkinus ieškinį dalinai, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 92-98 str. taisykles. Iš atsakovo priteisė pusė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir iš šalių per pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).Teismas nurodė, kad visas sprendimas nepriimtas nė vieno šalies naudai, todėl jų patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos paliekamos šalims.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė – ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Su ieškovu sudarytoje 2009-04-17 sutartyje nenumatytas atskirų darbų ar jų etapų apmokėjimas dalimis, todėl vadovaujantis CK 6.655 str. 1 d., ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo tik už langų įstatymą į angas, nes tai laikytina atskirų darbų apmokėjimo etapu. Ieškovas įgyja teisę reikalauti sumokėti sutarties kainą, tik kai atlieka visus sutartyje numatytus darbus, tačiau jis jų neatliko. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 str. nuostatas savo iniciatyva, nors atsakovas (pirkėjas) nepareiškė prašymo dėl kainų sumažinimo pagal CK 6.334 str. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau savo iniciatyva, neturėdamas jokio kainos už sumontuotus langus skaičiavimo, priteisė iš atsakovės 1000 Lt. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, nes teisinės pagalbos išlaidas paliko šalims, nors pagal CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – atmestų reikalavimų daliai.
Rašytiniais paaiškinimais ieškovas UAB „Derus“ nurodė, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniame skundė nurodytais motyvais. Nors teismas nustatė, kad 2009-04-17 darbų atlikimo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva, tačiau ir atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, t.y. nereiškė pretenzijų dėl nekokybiškų darbų, nebendravo su ieškovu ir savarankiškai baigė langų montavimo darbus. Todėl darytina išvada, jog atsakovė sutiko su įvykusiu sutarties nutraukimu. Teismas teisingai taikė CK 6.221 str. bei 6.222 str., pagal kuriuos nutraukus sutartį, šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo. Kadangi byloje restitucijos taikyti natūra negalima, teismas teisingai priteisė 1000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p)
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Pagal sutarties esmę -susitarta atlikti statybos darbus, ir sutarties šalis- rangovas(ieškovas) verčiasi tam tikru verslu, o užsakovas- fizinis asmuo, apylinkės teismas pagrįstai šalių sudarytą 2009-04-17 paslaugos atlikimo sutartį Nr.PE 09030003 dėl montavimo darbų atlikimo bendrai 3200Lt sumai, vertino vartojimo rangos sutartimi(CK 6.672-6.680str). Nustatyta, kad ieškovas langus įstatė ir pateikė atsakovei apmokėjimui už montavimo darbus sąskaitą 2000Lt sumai. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimo 2010-05-06 d. teismo posėdyje, ji sutiko sumokėti dalį pinigų sumos už ieškovo atliktus darbus, tik nežinojo dydžio(b.l.65). Ji taip pat nurodė, kad neatliktų, 2009-04-17 sutartyje numatytų darbų- angokrasčių apdailos darbų, vertė yra didesnė nei langų įstatymas ir ieškovo neatliktus darbus atliko kitas asmuo, kuriam už darbą sumokėjo, tačiau nepamena kiek. Apklaustas liudytoju atsakovės sutuoktinis S. patvirtino, kad , nesulaukius kol apdailos darbus atliks ieškovas, šiuos darbus atliko kitas asmuo.
Pagal rangos sutarties nuostatas, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangos sutartis įvykdyta ir rangovas perdavė darbų rezultatą. Minėta, ieškovas įvykdė dalį sutarties- atliko langų montavimo darbus ir sutartį nutraukė. Įrodymų, jog atsakovė reikalavo pilnai sutartį įvykdyti, nėra. Tai reiškia, kad ji sutiko su sutarties nutraukimu. Įstatymas numato, jog kad tuo atveju, jei rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.344 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis(CPK 6.680 str). Viena iš tokių teisių - sustabdyti kainos mokėjimą. Iš esmės šia teise atsakovė pasinaudojo. Montavimo darbai buvo atlikti gegužės- birželio mėnesiais , o ginčas iškeltas teisme- lapkričio mėnesį.
Nustatyta, kad šalys nebuvo susitarę dėl apmokėjimų už darbus etapais bei nebuvo atskirai įvertintas kiekvienas darbas. Vienok, už atliktus darbus ieškovui turi būti atlyginama, nes atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog šiuos darbus reikėjo atlikti iš naujo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog šalys buvo sutarę bendrą 3200Lt sumą už sutartyje numatytų darbų atlikimą , ieškovas atliktus langų montavimo darbus įvertino 2000Lt suma ir šiai sumai išrašė PVM sąskaitą- faktūrą, o atsakovė, pripažinusi, kad reikia kažkiek sumokėti ieškovui, nenurodė, kokio dydžio sumą ji laiko esant teisinga, neįvardino pinigų sumos, sumokėtos asmeniui, atlikusiam ieškovo neatliktus sutartyje numatytus darbus. Apylinkės teismas, įvertinęs atsakovės teiginius, jog angokrasčių apdailos darbų vertė didesnė nei langų montavimas ir ieškovui jų nenuginčijus, įvertinęs šalių veiksmus vykdant sutartį ir po jos nutraukimo, bei atsakovės nepatogumus dėl neatliktų darbų, pagrįstai priteisė iš atsakovės tik 1/2 dalį ieškovo prašomos sumos, arba 1/3 dalį bendros sutarties sumos. Priimant tokį sprendimą nebuvo pažeistos CK 1.5 straipsnio nuostatos. Apeliantė įrodymais nepaneigė teismo sprendimu nustatytos ir iš jos priteistos pinigų sumos už ieškovo atliktus darbus, dydžio.
Byloje ieškovas turėjo 1000Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė -380Lt,. Atsižvelgiant į bylos esmę, į šalių ruoštus dokumentus, jų sudėtingumą, į tai, jog ieškinys buvo patenkintas ½ dalimi, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai atstovavimo išlaidas paliko šalims. Sprendžiant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išimtinai pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, t.y. nevertinant bylos sudėtingumo, ruoštų dokumentų skaičiaus, sudėtingumo ir kitų aplinkybių, priteisiant ieškovui tik proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovei- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovas privalėtų sumokėti atsakovei 190Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų, o atsakovė ieškovui - 500Lt.
Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas. Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. S., a.k(duomenys neskelbtini) 2,70Lt(du litus 70 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.