Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Liaučienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko V. S. gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. M., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo V. S. sūnaus V. S. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; išlaikymą mokėti į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko V. S. bendravimo tvarką, pagal kurią V. S. su nepilnamečiu sūnumi V. S. turi teisę bendrauti neporinėmis savaitėmis V. S. gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar A. M. tėvų (V. M. ir S. M.), susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. grąžinant vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienio 19.00 val. V. S., negalint pasiimti sūnų pačiam arba negalint grąžinti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas vaiko mamos tėvų, jeigu A. M. dirbtų, tai gali padaryti V. S. tėvai; V. S. su nepilnamečiu sūnumi V. S. bendrauja porinėmis savaitėmis V. S. gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo trečiadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar A. M. tėvų, susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. kitą dieną sūnų pagal vaiko tvarkaraštį nuveža į ugdymo įstaigą. V. S. pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar A. M. tėvų, ar ugdymo įstaigos pats arba per savo tėvus; poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) V. S. bendrauja su vaiku per vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini), neporiniais metais V. S. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) praleidžia su mama A. M., nebent V. S. ir A. M. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) atsakovas bendrauja su V. S. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d.), su nakvynėmis, poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) nurodytas abi šventines dienas (gruodžio 24–25 d.) vaikas praleidžia su mama A. M., nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) atsakovas V. S. bendrauja su vaiku V. S. Šv. Kalėdų antrąją šventinę dieną (gruodžio 26 d.) ir po jos einančias tris kalendorines dienas iš eilės (gruodžio 27–29 d.), su nakvynėmis, neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) nurodytas visas 4 (keturias) dienas (gruodžio 26–29 d.) vaikas praleidžia su mama A. M., nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) A. M. bendrauja su vaiku V. S. per Naujųjų Metų šventes, nuo porinių metų gruodžio 31 d. iki ateinančių neporinių metų sausio 3 d., viso – 4 (keturias) dienas iš eilės, neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) nurodytas 4 (keturias) dienas (gruodžio 31 d.–sausio 3 d.) vaikas bendrauja su tėvu V. S. su nakvynėmis, nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) atsakovas V. S. bendrauja su vaiku V. S. vieną dieną prieš Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, su nakvynėmis, neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) nurodytas abi dienas vaikas praleidžia su ieškove A. M., nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) tėvas V. S. bendrauja su vaiku V. S. Šv. Velykų antrąją dieną ir tris dienas, einančias po Šv. Velykų antrosios dienos, viso – 4 (keturias) dienas iš eilės su nakvynėmis, poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) nurodytas visas 4 (keturias) dienas iš eilės vaikas praleidžia su mama A. M., nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; kiekvienais metais tėvas V. S. su vaiku V. S. praleidžia savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų; kiekvienais metais vaikas V. S. su motina A. M. praleidžia jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nebent A. M. ir V. S. susitartų kitaip; vasaros atostogų metu V. S. bendrauja su sūnumi V. S. kiekvienų metų birželio, liepos, rugpjūčio antrą mėnesio savaitę V. S. bendrauja su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis, paimdamas vaiką V. S. iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį, A. M. ir V. S. susitariant dėl pasiėmimo laiko, ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų, jeigu A. M. dirbtų, sekmadienį 19.00 val., nebent V. S. ir A. M. susitartų kitaip. V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas A. M. tėvų. Kitomis neaptartomis vasaros savaitėmis, taip pat rudens ir pavasario atostogų metu V. S. bendrauja su vaiku bendrai nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad ieškinio 6.3-6.10 punktuose apibrėžta bendravimo tvarka turi pirmumą prieš 6.1, 6.2 punktus. V. S., pasiimant vaiką, iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, ar ugdymo įstaigos, ar A. M. tėvų, informuoja A. M. apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Taip pat ieškovė prašė nustatyti, kad iki V. S. sukaks 6 metų amžiaus, porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais V. S. su sūnumi bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis nuo 10.00 val. iki 10.20 val., paskambindamas į A. M. telefono numerį, o A. M. perduoda pokalbį sūnui, nebent A. M. ir V. S. susitartų dėl kitokio bendravimo. V. S. sulaukus 6 metų amžiaus, V. S. su sūnumi bendrauja telekomunikacinėmis priemonėmis neribotai, jei tai nekenks V. S. poilsiui ir mokymuisi. Ieškovė prašė nustatyti, kad ji nėra įpareigojama užtikrinti šios tvarkos įgyvendinimą, tačiau įsipareigoja pranešti atsakovui V. S., jeigu V. S. susirgo ūmia ar sunkia liga. Taip pat ieškovė prašė patenkinus ieškinį priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 261 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl vaikui skirtų lėšų išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad iki sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) su atsakovu gyveno tris metus. Dar iki vaiko gimimo atsakovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą – žemindavo, jei norėdavo nutraukti su juo santykius – grasindavo, kad viena neišgyvens, kad iš jos atims vaiką. Tam tikrą laiką su atsakovu gyveno dėl vaiko, kad jis turėtų tėtį. Nusprendė skirtis po to, kai atsakovas prieš ją girtas fiziškai smurtavo. Atsakovo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Su vaiku persikėlė gyventi į išsinuomotą dviejų kambarių butą. Po išsiskyrimo atsakovas išlaikymą sūnui teikia nereguliariai. Atsakovas neatsakingai vertina vaiko poreikius, nepakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo. Ji geriau žino vaiko poreikius, vaiko ryšys su ja stipresnis, atsakovas daug laiko praleidžia dirbdamas užsienyje, todėl negali kasdien rūpintis vaiku, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Sūnus yra trijų metų amžiaus, lanko darželį. Kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga 700 Eur suma, kurią sudaro komunaliniai mokesčiai, būsto nuomos mokestis, mokestis už darželį, rūbus, laisvalaikiui, lankomam futbolo būreliui, maistui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, kambario baldams, patalynei, antklodėms, pagalvėms, rankšluosčiams, kelionių išlaidos, žaislams, lavinimo priemonėms, knygelėms, spalvotiems pieštukams. Dirba pamaininį darbą, šiuo metu nuo 8 val. iki 17 val., bet darbo grafikas gali keistis. Jos gaunamas atlyginimas į rankas yra apie 800 Eur. Atlyginimo dydis yra nepastovus, priklauso nuo mokamų priedų, kartais siekia tik minimumą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl lygia dalimi privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymo. Jai tenka didesnė atsakomybė už kasdieninę sūnaus priežiūrą ir auklėjimą. Atsakovo darbo užmokestis yra žymiai didesnis negu minimalus, kitų išlaikytinių ar negalios jis neturi, todėl gali savo sūnui mokėti po 350 Eur kas mėnesį periodinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Sūnų prižiūrėti padeda jos tėvai. Ji nuosavybės teise priklauso sodyba, tačiau ji yra prastos būklės, todėl negyvenama ir niekaip šis turtas negali prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Po išsiskyrimo atsakovas su vaiku bendrauja, informaciją apie sūnaus ugdymą gali sekti FACEBOOK tėvų darželio grupėje. Kadangi jos darbo grafikas kinta, nustatyti bendravimo tvarką su vaiku tiksliomis valandomis nėra tikslinga. Vaikas yra dar mažas, judrus, jis negebėtų ilgai išlaikyti dėmesio ir kasdien su atsakovu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis nesugebėtų. Be to, ieškovė sūnui leidžia naudotis telefonu tik ypatingais atvejais, o ne kasdien. Atsakovo reikalavimas, jį informuoti apie vaiko lankomus būrelius ir tvarkaraštį, sūnaus ugdymą, daiktus, kuriuos pirks vaikui, yra perteklinis ir neprotingas. Tai yra atsakovo psichologinio spaudimo priemonė.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnametis vaikas gyventų su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Būdamas su vaiku juo rūpinasi, auklėja, sudaro tinkamas sąlygas jaustis saugiam ir užtikrintam, žino vaiko poreikius ir juos stengiasi patenkinti. Tikrai turi ne mažiau stiprų ryšį su vaiku nei ieškovė. Be to, kai vaikas būna su juo, yra pavalgęs, tvarkingai ir švariai aprengtas ir svarbiausia - laimingas. Ieškovė nenori geranoriškai jo informuoti apie vaiko užimtumą, laisvalaikį, būrelius, poreikius, ligas, kas jam, kaip vaiko tėvui yra svarbu, aktualu, reikšminga. Be to, jis turi teisę ir netgi pareigą šią informaciją žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra 3 metų amžiaus, lanko ugdymo įstaigą - darželį, jo poreikiams patenkinti nereikalinga 700 Eur suma. Ieškovės nurodyti daiktai: lovytė, stalas, kambario baldai, patalynė, pagalvės, rankšluosčiai, ir pan. buvo įgyti jam su ieškove gyvenant kartu, ir jų keisti kasmet nėra būtinybės ir netgi nelogiška. Ieškovės nurodytos sumos maistui, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms nėra adekvačios, kadangi vaikui žaislus, knygeles, rūbus ir kitus panašius daiktus nuperka ir jis, ir seneliai. Atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, skiriama periodinė išmoka vaikui yra 96,25 Eur, sutinka mokėti 250 Eur sūnaus išlaikymui. Prie sūnaus išlaikymo lygia dalimi turi prisidėti ir ieškovė. Sūnaus išlaikymo atsakomybe gali dalintis, ir ja bus dalijamasi pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, sūnumi pasirūpinti gali ir jo tėvai, todėl ieškovės prašoma priteisti 350 Eur suma vaiko išlaikymui yra per didelė. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti sodyba yra pritaikyta gyventi. Jei ieškovė nenori joje gyventi, sodybą gali nuomoti ir gauti papildomų pajamų, kurios būtų skiriamos vaiko poreikių patenkinti. Prašo įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas bendrauti su mažamečiu vaiku kasdien telekomunikacijos priemonėmis (vaizdo skambučiais) 5-10 minučių, kad nebūtų pažeista vaiko teisė į poilsį ir ugdymąsi, ir jis galėtų kasdien pasidomėti vaiko emocijomis, kasdiene veikla, užimtumu, nuotaikomis, bei pagrindinio įgūdžio - kalbėjimo, lavinimu, taip užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu, mano kaip vaiko tėvo teisę palaikyti santykį su vaiku, dalyvauti jo auklėjimo procese. Kai vaikas sulauks 6 metų amžiaus įpareigoti ieškovę užtikrinti vaiko bendravimą telekomunikacijos priemonėmis su juo neribotai, jei tai nekenks vaiko poilsiui ir mokymuisi, taip išsaugant jo ir vaiko ryšį, padedant jį išlaikyti, neribojant, nenuteikinėjant vaiko, ir užtikrinant jo ir vaiko teises bendrauti. Įpareigoti ieškovę, informuoti, kad sūnus serga ir sudaryti sąlygas jį aplankyti. Taip pat įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaiko lankomus būrelius ir kitus užsiėmimus bei jų grafikus, pateikti faktinius duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą (jei kiltų abejonių, ar vaikui skirti pinigai panaudojami vaiko poreikių tenkinimui). Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: su nepilnamečiu sūnumi V. S. atsakovas turi teisę bendrauti neporinėmis savaitėmis jo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar ieškovės tėvų, susitariant tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko (jei tuo metu jis yra Lietuvoje), o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą - pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir grąžinant vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienio 19 val., o jam negalint pasiimti sūnaus ar negalint grąžinti sūnaus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pas ieškovės tėvus, jei ieškovė dirbtų, tai gali padaryti jo tėvai (jei jie pagal darbo grafiką galėtų tai padaryti, kadangi yra dirbantys). Mano, kad esant galimybei jo mama - vaiko močiutė - R. S., gali pasiimti vaiką neporinėmis savaitėmis savaitgaliais, t. y. nuo penktadienio, pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui, iki sekmadienio 19.00 val., vaikui pas močiutę ar/ir atsakovą pasiliekant su nakvynėmis, kuomet ieškovė dirbs. Nebent ieškovė ir atsakovas bei vaiko močiutė R. S. susitartų kitaip arba R. S. dėl asmeninių priežasčių negalėtų pasiimti anūko. Prašo neapibrėžti bendravimo tik neporinėmis savaitėmis, kadangi jo darbo grafikas ir buvimas užsienyje gali nesutapti su tuo, todėl nori, kad vaiką, tokiais atvejais, galėtų pasiimti, grįžęs iš užsienio ir praleisti su juo nemažiau kaip 3 dienas iš eilės, netrukdant vaiko ugdymo proceso, jei tuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą. Su nepilnamečiu sūnumi V. S. bendrauja porinėmis savaitėmis jo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo trečiadienio (jei tuo metu yra Lietuvoje), pasiimdamas vaiką pats ar per savo tėvus (jei jie tai gali padaryti, atsižvelgiant į jų darbo grafiką), iš vaiko gyvenamosios vietos ar ieškovės tėvų, dėl to susitariant tarpusavyje, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą - pasiimant iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir kitą dieną pagal vaiko tvarkaraštį nuveždamas vaiką į ugdymo įstaigą. Prašo atsižvelgti į tai, kad gali būti išvykęs dirbti į užsienį ir galimybės pats asmeniškai bendrauti su vaiku gali neturėti. Su kita ieškovės prašoma nustatyti tvarka atsakovas sutiko.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie bylos laiką ir vietą informuotas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. M. ir atsakovo V. S. sūnus. Šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2023 m. birželio 25 d. gyvena atskirai, šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove.

Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio jam priteisimo. Šalys sutarė visiškai tik dėl vieno iš pareikštų reikalavimų, kad V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama ieškove A. M.. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė negali tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, todėl pritarė nepilnamečio V. S. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi ar prižiūrėtų vaiką, teismas nustato, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove A. M.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 700 Eur suma per mėnesį. Šią sumą sudaro maždaug 20 Eur mokestis priešmokyklinio ugdymo įstaigai, 60 Eur rūbams, 200 Eur už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur mokestis už futbolo būrelį, 130 Eur maistui, užkandžiams, 30 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vaistams ir vitaminams, baldams, patalynei, antklodėms, pagalvėms, rankšluosčiams; 60 Eur kelionių išlaidos, 50 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, knygelėms, spalvotiems pieštukams. Nors ieškovė nepateikė visų mokėjimo kvitų, patvirtinančių vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nenustatyta, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad minimalus atlyginimas šiuo metu siekia 708,40 Eur bei įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę, vadovaujantis visuotinai žinomomis maisto, aprangos, higienos priemonių ir kitų prekių kainomis, darytina išvada, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis suma, kuri mažintina valstybės mokamos universalios išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį suma, t. y. 96,25 Eur ir sudaro 306,07 Eur.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jos gaunamos pajamas sudaro apie 900 Eur. Atlyginimo dydis yra nestabilus, priklauso nuo mokamų priedų už darbą. Ieškovė taip pat gauna vaiko pinigus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad sodyba nėra pritaikyta gyventi su mažamečiu vaiku, jai reikalingas remontas. Ieškovė kito nekilnojamojo ar privalomai registruotino turto neturi. Su vaiku gyvena išsinuomotame bute, už kurį moka 250 Eur mėnesinį nuomos mokestį, taip pat komunalinius mokesčius. Be to, ieškovei tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku, priežiūros, auklėjimo našta, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas.

Atsakovo pajamas sudaro atlyginimas, gaunamas už darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui už 2023 m. lapkričio mėnesį buvo išmokėta 1720,33 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 562,99 Eur, o už 2024 m. sausį – 1697,71 Eur. Atsakovas nekilnojamasis ir kilnojamojo turto neturi, gyvena su savo tėvais. Įvertinus šalių turtinę padėtį, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Jis gauna didesnį atlyginimą nei ieškovė. Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismo vertinimu, yra pagrindas iš atsakovo priteisti daugiau nei pusę vaiko poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos. Dėl to iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko V. S. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi ir CK 3.186 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 149 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei atsisakius reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 261 Eur įsiskolinimą, šis atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė taip pat prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakovu. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka tik tuo atveju, jeigu jis yra Lietuvoje, tačiau iš esmės prašė neapibrėžti bendravimo tik neporinėmis savaitėmis, kadangi jo darbo grafikas ir buvimas užsienyje gali nesutapti su tais savaitgaliais, kuriais jis turi teisę bendrauti su vaiku.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti ir auklėti vaiką kaip įmanoma daugiau praleisdamas laiko su juo. Dėl to teismas pripažįsta, kad nustačius konkrečias savaitės dienas ir atsakovui dėl darbo negalint bendrauti su vaiku būtų apribota jo teisė maksimaliai kaip įmanoma bendrauti su vaiku. Įvertinus atsakovo darbo pobūdį ir jo nulemtas galimybes bendrauti su vaiku, tikslinga apibrėžti vaiko bendravimą su tėvu ne lyginėmis ar nelyginėmis savaitėmis, o skaičiumi per mėnesį.

Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šalys prašydamos nustatyti bendravimo tvarką sukūrė teises ir pareigas tretiesiems asmenims neįtrauktiems į procesą ir nesusijusiems su nagrinėjamu ginču, t. y. savo tėvams. Tiek ieškovė prašydama nustatyti bendravimo tvarką sukūrė pareigą savo tėvams perduoti ir priimti vaiką, tiek ir atsakovas negalėdamas pasiimti savo vaiko sukūrė pareigą savo tėvams sūnų paimti iš ieškovės. Tokia bendravimo tvarka yra iš esmės ydinga, nes sukuria pareigas tretiesiems asmenims, kurie į procesą nebuvo įtraukti kaip tretieji asmenys ir nėra visiškai susiję su nagrinėjamu ginču. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad vaikas turi būti paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos arba kitos faktinės jo buvimo vietos ir vaiką gali pasiimti tik pats atsakovas nebent šalys susitartų kitaip ir jį privalo grąžinti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą arba kitą saugią vaikui ieškovės nurodytą vietą. Teismo vertinimu, tiesioginis vaiko pristatymas į ugdymo įstaigą po nakvynės kitą dieną atitinka vaiko interesus ir jų nepažeidžia.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad atsakovas V. S. turi teisę bendrauti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su nepilnamečiu sūnumi V. S. atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos faktinės vaiko buvimo vietos, susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. grąžinant vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą saugią vaikui ieškovės nurodytą vietą sekmadienį 19.00 val.

Taip pat atsakovas turi teisę bendrauti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su nepilnamečiu sūnumi V. S. atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo trečiadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos faktinės vaiko buvimo vietos, susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. kitą dieną sūnų pagal vaiko tvarkaraštį nuveža į ugdymo įstaigą.

Taip pat šalių pozicijos nesutapo dėl bendravimo tvarkos su vaiku iki jam sueis 6 metai telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė prašė nustatyti, kad iki V. S. sukaks 6 metų amžiaus, porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais V. S. su sūnumi bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis nuo 10.00 val. iki 10.20 val., paskambindamas į A. M. telefono numerį, o A. M. perduoda pokalbį sūnui, nebent A. M. ir V. S. susitartų dėl kitokio bendravimo. Atsakovas su tokia bendravimo tvarka telekomunikacijų priemonėmis nesutiko ir prašė įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas bendrauti su mažamečiu vaiku kasdien telekomunikacijos priemonėmis (vaizdo skambučiais) 5-10 minučių, kad nebūtų pažeista vaiko teisė į poilsį ir ugdymąsi, ir jis galėtų kasdien pasidomėti vaiko emocijomis, kasdiene veikla, užimtumu, nuotaikomis, bei pagrindinio įgūdžio - kalbėjimo, lavinimu, taip užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu.

Nagrinėjamu aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju susiduria ir konkuruoja dvi vertybės viena iš jų tėvo teisė neribotai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, kita ieškovės privataus gyvenimo, nes šalių mažametis sūnus dėl amžiaus negali disponuoti savarankiškai ryšio priemonėmis, todėl atsakovas su sūnumi gali bendrauti per ieškovės įrenginį su tiesioginiu ieškovės įsikišimu suponuojančiu poreikį jai planuoti savo laiką. Dėl to teismas nagrinėjamų aplinkybių kontekste turi surasti protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantį balansą. Teismas negali patenkinti visiškai maksimalaus tėvo poreikio bendrauti su vaiku telelekominikacijų priemonėmis, nes tai nepagrįstai varžytų ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Tokiu atveju, ieškovė būtų įpareigota visą dieną atsiliepti į atsakovo skambučius derinant bendravimo laiką, atsižadėti savo interesų ir planuoti dienotvarkę subordinuojant ją į sąlygų sudarymą vaikui bendrauti su tėvu kiekvieną dieną telekomunikacijų priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas turi teisę pagal bendravimo tvarką iš esmės kiekvieną savaitę pasiimti vaiką atitinkamais laikotarpiais vienas skambutis per savaitę telekomunikacijų priemonėmis iki vaikui sueis 6 metai neapibrėžiant bendravimo trukmės ir subordinuojant ją į vaiko interesus yra pakankamas, kad būtų užtikrintas balansas tarp ieškovės teisės į privatų gyvenimą ir atsakovo teisės nevaržomai bendrauti su sūnumi.

Taip pat ieškovė prašydama nustatyti bendravimo tvarką nurodė, kad ji galioja tokia kokią prašomą nustatyti nebent šalys susitartų kitaip. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimas yra perteklinis, nes šalims net ir nustačius bendravimo tvarką visada išlieka galimybė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, kurią gali nulemti faktinės gyvenimo aplinkybės. Dėl to papildomai numatyti šalių susitarimo teisę nėra pagrindo kai ji ir taip egzistuoja.

Atsakovas teigdamas atsiliepimą į ieškinį taip pat prašė įpareigoti ieškovę, informuoti, kad sūnus serga ir sudaryti sąlygas jį aplankyti. Taip pat įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaiko lankomus būrelius ir kitus užsiėmimus bei jų grafikus, pateikti faktinius duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą (jei kiltų abejonių, ar vaikui skirti pinigai panaudojami vaiko poreikių tenkinimui). Teismo vertinumu, šie atsakovo reikalavimai nepagrįsti, nes atsakovas neapteikė įrodymų, kad ieškovė nevykdytų jai iš įstatymo kylančių pareigų informuoti atsakovą apie vaiko gyvenimo turinį sudarančias aplinkybes. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal CK 3.170 straipsnio 5 dalį pats atsakovas turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Dėl to šios institucinės pareigos perkėlimas ieškovei yra nepagrįstas. Taip pat, teismas konstatuoja, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę pateikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų naudojimą, yra nepagrįstas. Toks atsakovo reikalavimas neturint jokių įrodymais pagrįstu abejonių dėl netinkamo lėtų panaudojimo vaiko interesams turi ekonominio smurto požymių, todėl negali būti pripažintas pagrįstu.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 21 d. sprendimas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 109 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Vis dėlto ginčo dėl gyvenamosios vietos tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti 109 Eur žyminį mokestį iš atsakovo. Žyminis mokestis už periodines išmokas sudaro 95 Eur (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė patyrė 397,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinas iš atsakovo, nes ieškovės pareikštų reikalavimų dalis dėl išlaikymų priteisimo, kuri ir sudaro esminę reikalavimo dalį, buvo tenkinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur), nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priimti ieškovės A. M. atsisakymą dėl 1261 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. S. ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. S. bendravimo tvarką su atsakovu V. S. tokia tvarka:

atsakovas V. S. turi teisę bendrauti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su nepilnamečiu sūnumi V. S. atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos faktinės vaiko buvimo vietos, susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. grąžinant vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą saugią vaikui ieškovės nurodytą vietą sekmadienį 19.00 val.

Atsakovas turi teisę bendrauti ne mažiau kaip du kartus per mėnesį su nepilnamečiu sūnumi V. S. atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis nuo trečiadienio, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos faktinės vaiko buvimo vietos, susitariant V. S. ir A. M. tarpusavyje dėl pasiėmimo laiko, o jei tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą – pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir V. S. kitą dieną sūnų pagal vaiko tvarkaraštį nuveža į ugdymo įstaigą.

Iki V. S. sueis 6 metais, ne mažiau kaip vieną kartą savaitėje V. S. su sūnumi bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis pagal vaiko interesus, paskambindamas į A. M. telefono numerį, o A. M. perduoda pokalbį sūnui.

V. S. sulaukus 6 metų amžiaus, V. S. su sūnumi bendrauja telekomunikacinėmis priemonėmis neribotai, jei tai nekenks V. S. poilsiui ir mokymuisi.

Poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) V. S. bendrauja su vaiku per vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini), neporiniais metais V. S. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) praleidžia su mama A. M..

Neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) atsakovas bendrauja su V. S. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d.), su nakvynėmis, poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) nurodytas abi šventines dienas (gruodžio 24–25 d.) vaikas praleidžia su mama A. M..

Poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) atsakovas V. S. bendrauja su vaiku V. S. Šv. Kalėdų antrąją šventinę dieną (gruodžio 26 d.) ir po jos einančias tris kalendorines dienas iš eilės (gruodžio 27–29 d.), su nakvynėmis, neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) nurodytas visas 4 (keturias) dienas (gruodžio 26–29 d.) vaikas praleidžia su mama A. M.

Poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) A. M. bendrauja su vaiku V. S. per Naujųjų Metų šventes, nuo porinių metų gruodžio 31 d. iki ateinančių neporinių metų sausio 3 d., viso – 4 (keturias) dienas iš eilės, neporiniais metais (2023, 2025 ir kt.) nurodytas 4 (keturias) dienas (gruodžio 31 d.–sausio 3 d.) vaikas bendrauja su tėvu V. S. su nakvynėmis.

Poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) atsakovas V. S. bendrauja su vaiku V. S. vieną dieną prieš Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, su nakvynėmis, neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) nurodytas abi dienas vaikas praleidžia su ieškove A. M..

Neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) tėvas V. S. bendrauja su vaiku V. S. Šv. Velykų antrąją dieną ir tris dienas, einančias po Šv. Velykų antrosios dienos, viso – 4 (keturias) dienas iš eilės su nakvynėmis, poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) nurodytas visas 4 (keturias) dienas iš eilės vaikas praleidžia su mama A. M..

Kiekvienais metais tėvas V. S. su vaiku V. S. praleidžia savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį).

Kiekvienais metais vaikas V. S. su motina A. M. praleidžia jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).

Vasaros atostogų metu V. S. bendrauja su sūnumi V. S. kiekvienų metų birželio, liepos, rugpjūčio antrą mėnesio savaitę V. S. bendrauja su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis, paimdamas vaiką V. S. iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį, A. M. ir V. S. susitariant dėl pasiėmimo laiko, ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą saugią vaikui ieškovės nurodytą vietą sekmadienį 19.00 val.

Kitomis neaptartomis vasaros savaitėmis, taip pat rudens ir pavasario atostogų metu V. S. bendrauja su vaiku bendrai nustatyta tvarka.

Poriniais ir neporiniais metais apibrėžta bendravimo tvarka numatant metų šventės, atostogas ir pan. turi pirmumą prieš bendrai nustatytą bendravimo tvarką.

Visais atvejais V. S. pasirūpina vaiko grąžinimu į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą saugią vaikui ieškovės nurodytą vietą.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkių Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 397,56 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis Eur 56 ct) teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo.

Kitą ieškininio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.