Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2023 m. lapkričio 8 d., apie 23. 45 val., (duomenys neskelbtini) tyčia vairavo automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. nustatytas mažiausias 2,07 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta:

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. pasitvirtino, kadangi visiškai įrodyta, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku M. K. 2023 m. lapkričio 8 d., apie 23. 45 val., (duomenys neskelbtini) tyčia vairavo automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 2,07 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai. M. K. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismui yra pateiktas kaltinamojo sužadėtinės, su kuria gyvena devynerius metus, J. S. prašymas raštu (1t., b.l.105-139), tiek ir apklausus ją žodžiu nurodė, kad ji sutinka būti kaltinamojo M. K. laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). M. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį,1t.,b.l.53-54), administracine tvarka baustas už nešiurkštų administracinį nusižengimą kelių transporto srityje (1t., b.l.56-57, skirta bauda sumokėta), dirbantis (duomenys neskelbtini) (2t.,b. l. 2-3). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl dėl žalos atlyginimo klausimų nekyla (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamu atveju M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo gyvenimo draugė, sužadėtinė J. S. Rašytiniame prašyme J. S. nurodė, kad ji kartu su M. K. gyvena, augina jų trejų metų dukrą K. K. Ji yra charakterizuojama teigiamai, nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka. Aplinkiniai ir valdžios žmonės ją laiko pasitikėjimo vertu asmeniu, turi autoritetą M. K. akyse. Ją su sužadėtiniu M. K. sieja artimas tarpusavio ryšys, artimi santykiai, nes kartu jau gyvena apie dešimt metų, todėl mano, kad ji yra pasitikėjimo vertas asmuo bei gali daryti teigiamą įtaką sužadėtiniui M. K. Ji prašo esant galimybei laidavimą paskirti be užstato, nes jų šeimos finansinė padėtis yra sunki. Jie yra 4 asmenų šeima, nes be dukters K. K. kartu gyvena jos sūnus D. B., gyvena nuomojamame bute, turi vartojimą kreditą, be to M. K. dar išlaiko savo 14 metų dukterį L. B. iš ankstesnių santykių, todėl ir nedidelė užstato suma būtų sunki našta jų šeimai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. palaikė prašymą, sutiko būti laiduotoja, papildomai paaiškino, jog su M. sutaria gerai. Pasitiki savo sugyventiniu, pažįsta jį, kartu jau gyvena ne vieni metai, ji yra svarbus žmogus M. gyvenime. Žino, kad M. padarė klaidą, dėl jos gailisi. Čia jam buvo pirmas kartas. Anksčiau nevažiuodavo girtas. Buvo savo tėviškėje, gal atsipalaidavo. M. K. yra atsakingas, šeimos žmogus, stengiasi, dirba statybose. Jis prieš tai buvo užsienyje, visada norėjo kartu gyventi Lietuvoje. Automobilį įsigijo, kad jam būtų darbui patogu vežtis įrankius. Taupė vestuvėms, bet sutarė, kad labiau reikia automobilio, investuoti, kad būtų darbo. Nekilnojamojo turto neturi. Trūkstamai daliai- 3500 eurų, ji paėmė kreditą. Automobilis registruotas M. vardu. Paskolą moka per mėnesį 70 eurų. Likę išmokėti apie tris tūkstančius. Turi kitą M. priklausantį automobilį -Volkswagen Jetta, su kuriuo ji važinėja. Jį įsigijo gal prieš penkis metus. Draugas M. dirba (duomenys neskelbtini) savaitgalį nuveža ji į darbą, paskui parsiveža, kartais susiderina, paprašo draugų. Šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis, 700 eurų gauna ji, o M. gauna įvairiai , anksčiau apie gaudavo 1500 eurų, alga keisdavosi, priklausomai nuo darbo. Santaupų neturi. Pajamas išleidžia mokėdami buto nuomos mokestį, komunalines išlaidas, paskolai, darželiui 80 eurų, sūnui pietums 5 eurai dienai. Sūnaus biologinis tėtis moka išlaikymą 100 eurų mėnesiui. M. turi dar dukrą, jai ir moka išlaikymą, įsiskolinimų neturi išlaikymui. Prašo nuo užstato sumokėjimo atleisti. Mano, kad ji svarbus žmogus M. gyvenime, gerai sutaria, mato, kad žmogus gailisi. Kai gyveno užsienyje, M. nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus , baudų neturėjo.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų , J. S. dirba (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.124-127) . Nuo 2015-07 iki 2023-05 dirbo (duomenys neskelbtini) gerai charakterizuojama darbdavio, kuris nurodė, jog J. S. pasižymi kruopštumu, atsakingumu, pareigingumu, punktualumu, nėra turėjusi nusižengimą ar drausminių nuobaudų (1t., b.l.128). J. S. yra neteista ir nebausta administracine tvarka (1t.,b.l.136-139).

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja J. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, manytina, kad ji gali daryti M. K. teigiamą įtaką, nes nuolat su juo gyvena, sprendžia šeimos problemas, kartu dirba, kartu ieško geriausių sprendimų jų šeimai, tarp jų labai artimas ryšys (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pastarajai rūpi jos sužadėtinio, dukros tėvo gerovė, nori rūpintis tuo, kad sužadėtinis būtų pareigingas, laikytųsi įstatymų, nevartotų alkoholinių gėrimų.

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ,nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato, įvertinus M. K. šeimos sudėtį, turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą, 1t., b.l.114-123,2t., b.l.6-30).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką M. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgtina į tai, kad M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai , neteistas. Tačiau įvertintina, jog jam buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvai, dirbo pas du neįgalius žmones, po darbo užvažiavo pas draugą (duomenys neskelbtini) kaime ir truputį išgėrė, netoli buvo iki tėvų ir rizikavo važiuoti. Įvertintina tai, jog su draugu gėrė viskį ir manydamas, kad važiuoti jam yra netoli, neatsakingai rizikavo, tikėjosi, kad nebus sustabdytas policijos pareigūnų, tuo pačiu išvengdamas atsakomybės. Teismui nurodė, jog jautėsi galintis vairuoti nedidelį atstumą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2023-11-09 teigė, jog gėrė ne tik viskį, bet ir alų, buvo naktis, jis sugalvojo iš draugo vykti namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris yra maždaug už 4 kilometrų, jautėsi apsvaigęs . Jokių pateisinančių aplinkybių, jog M. K. buvo būtina išvykti iš draugo namų ir būtinai vairuoti automobilį, su kuriuo jis atvyko, teismui nebuvo pateikta. Žinodamas, kad jis yra neblaivus, nesiėmė priemonių nebevykti su automobiliu ,tačiau rizikavo vykti, nes iki jo tėvų namų atstumas buvo nedidelis, o tai neigiamai charakterizuoja asmenį , todėl nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas kiek didesnis nei minimalus, t.y. vieneri metai ir šeši mėnesiai. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023-11-09 , kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę-specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (1t.,b.l.88-91).

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir kt. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad M. K. priklausantis automobilis Renaul Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). O pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę ir šeimos padėtį, M. K. išlaiko šeimą, tris nepilnamečius vaikus. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra susijęs su automobilių vairavimu. Automobilis Renault Trafic yra skirtas vežti statybiniams įrankiams, statybinėms medžiagoms, darbas susijęs su vairavimu. Prašė teismo konfiskuoti ne patį automobilį, o dalį jo piniginės vertės. Šis automobilis pirktas iš bendrų šeimos lėšų ir imta dar 3500 eurų paskola , kuri išmokėta nepilnai 400 eurų, o paskolos likutis 3127 eurų pagal mokėjimo grafiką. Pateikė teismui transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje automobilio vertė 6050 eurų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismo vertinimu, nustatant konfiskuojamo turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydį, būtina atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, jo teigiamą charakteristiką, išlaikomų šeimos narių gerovę, kad nebūtų pažeistas ir pernelyg pablogintas nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės priklausančių asmenų gyvenimas. Pažymėtina, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, todėl jis negalės naudotis automobiliu nesuėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Atsižvelgtina į tai, kad M. K. neteistas Lietuvos Respublikoje ,nebaustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Todėl manytina, kad M. K. vairavimas, esant neblaiviam, yra atsitiktinis poelgis jo gyvenime. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. augina mažametę dukrą, dar išlaiko kitą nepilnametę dukrą, kuri gyvena atskirai .Taip pat vertintina ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės turtinė padėtis, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jis su sužadėtine J. S. gyvena nuomojamame bute (2t., b.l.6), turi mokėti nuomos mokestį-120 Eur (teigė, jog jis šiuo metu pakilęs iki 160 Eur ,tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikta), taip pat turi mokėti už patarnavimus, kurie sudaro apie 220 Eur (2t., b.l.7-30), reikalinga mokėti už dukros darželį, sumos skiriasi priklausomai nuo mėnesio, t.y. 46,92 Eur iki 79,12 Eur (1t., b.l.117-119,2t., 8-11). Automobiliui Renaul Trafic įsigyti teigė, jog panaudojo sutaupytus pinigus vestuvėms ir dar paėmė 3500 Eur paskolą, kurios likutis 2024 m. sausio mėnesiui sudaro 3127.25 Eur (1t., b.l.129-135).

Teismas, atsižvelgdamas į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pusiausvyrą, į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su M. K. asmenybe bei jos šeiminėmis aplinkybėmis, jo esama turtine padėtimi, nusprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš M. K. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasyti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų darymo ateityje.

Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Pagal byloje pateiktą transporto priemonės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2t., b.l.31-74) matyti, kad automobilio Renaul Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 6050,00 Eur su PVM. Visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų per sunki finansinė našta M. K., neproporcinga priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau nėra jokio pagrindo BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti apskritai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuspręstina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimo, tikslinga skirti dalį konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos – 2 500 Eur išieškojimą, kuris nors ir sukels kaltininkui atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Renaul Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 500 Eur.

Kaltinamasis M. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, savo poelgio neteisina, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kad taikant laidavimo institutą kaltinamajam jau yra skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės, teismo nuomone, šiuo atveju tai atitinka teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek konfiskuotina dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Renaul Trafic vertę atitinkančios pinigų sumos ,tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirtos kardomosios priemonės – 2023-11-09 rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,b.l.84-87) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1t.,b.l.88-91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“, o automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laikotarpiui laidavimo terminą ir šią baudžiamąją bylą M. K. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 str., paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams , šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo M. K. paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. lapkričio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės –automobilio Renaul Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų). Išaiškinti M. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2500 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų raštinės (Rokiškis, Respublikos g.82) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu rokiskio.rumai@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

M. K. 2023-11-09 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį voke byloje, perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“, o automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) esantį voke byloje, grąžinti M. K.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ,transporto priemonę – automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - priverstinai nuvežtą saugojimui į UAB „AUTOMERA“ aikštelę (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26, nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ,arba jo įgaliotam asmeniui .

Išaiškinti M. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. S. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.