- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1-2078-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06799-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį paskiriant 12 MGL dydžio baudą, kuri Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi pakeista 5 parų arešto bausme;
2) 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintai dirbti po 30 val. visuomenės labui (viso 120 valandų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2020 m. vasario 15 d., apie 20.20 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.19 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam P. D. į veidą iš kairės pusės, po ko vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam P. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje.
Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė. Parodė, kad vasario 15 d. apie 20 val. susigrūmė su P. D., bet jokių fizinių veiksmų neatliko, tik paėmė iš P. D. rankų telefoną, kad nefilmuotų. Buvo išgėręs, bet nesijautė girtas. P. D. pradėjo filmuoti, garsiai rėkti, kad jį muša, nori užmušti. Jo tikslas buvo tik paimti telefoną iš rankų, kad nefilmuotų. Prie P. D. net neprisilietė. Paėmė telefoną ir tiek, pats atidavė. Kai paėmė telefoną, P. D. pradėjo šiek tiek triukšmauti, sakė „ką jūs čia darote, pažiūrėkite kiek jūsų čia yra, o aš vienas“. Kartu su juo (V. G.) buvo daug žmonių – jo sutuoktinė, sesers vyras S. ir dar žmonės, nusileidę iš viršaus, bandė pasakyti jam, kad nesąmones daro, kam filmuoja. Jo tėvų butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, o konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte, bendro naudojimo laiptinėje. Kur nukentėjusysis gyvena, nežino, bet girdėjo, kad po tėvų butu, (duomenys neskelbtini) aukšte. Pas nukentėjusįjį po įvykio nebuvo nuėjęs, nežinojo, kur jis gyvena ir kas toks yra. Pirmą kartą jį tada matė ir P. D. jau buvo su „mėlynėmis“. Nepamena, kurioje vietoje buvo mėlynė, matė ant kaklo žymę, kaip „mėlynė“ pasirodė. Neadekvatus atrodė, gal pavartojęs ką, nes buvo psichiškai nestabilus. Jo veiksmai buvo tokie aštrūs, staigūs. Matėsi iš akių, kad pavartojęs, nes akys blizgėjo. Į veidą jam nesudavė ir į koją nespyrė, kodėl nukentėjusysis pradėjo filmuoti, nežino. Pradėjo filmuoti, kai Č. R. laiptinėje pradėjo rūkyti, tada atbėgo sesuo ir pasakė, kad vyksta kažkoks susirėmimas. Jis (V. G.) nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą pažiūrėti. Pamatė, kad nukentėjusysis su Č. R. triukšmingai bendrauja. Muštynių, susistumdymo nebuvo. Priėjęs prie Č. R. paklausė, kas vyksta. Č. R. pasakė, kad žmogus pradėjo filmuoti, nes jam trukdo dūmai. Pradėjo Č. R. raminti, gavosi žodinis konfliktas, tada nukentėjusysis vėl pradėjo filmuoti. Jis (V. G.) priėjo prie P. D. ir pasakė, kad nefilmuotų. Nukentėjusysis pokalbio metu stovėjo netoliese, priešais jį, apie pusę metro atstumu. Č. R. stovėjo tai vienoje pusėje, tai kitur pereidavo. Buvo dar atėjusi sesuo K. G., atrodo dar kaimynai buvo atbėgę. P. D. telefoną laikė rankoje, todėl jis paėmė už rankos, kad galėtų paimti telefoną, už kaklo nebuvo suėmęs. Ar galėjo P. D. suduoti kiti šalia buvę asmenys, nežino. Kai jis nusileido iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini), šalia nukentėjusiojo buvo Č. jis tiesiog stovėjo, vėliau atėjo sesuo. Paskui P. D. pradėjo skambinti policijai, ką sakė, negirdėjo. Telefoną iš nukentėjusiojo paėmė, kai jis pradėjo filmuoti, paskui atidavė. Tuomet pradėjo leistis žemyn į lauką parūkyti, o P. D. po kurio laiko, atrodo, išbėgo iš paskos ir parodė jį policijai. Jeigu būtų blaivas, nesiveltų į tokius konfliktus, nes ir išgėręs nenorėjo viso to. Gaila kad taip gavosi, nukentėjusysis buvo prigąsdintas visų žmonių, o jie liko kalti. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. 2020 m. vasario 16 d. parodė, kad P. D. jam nepažįstamas, jokių tarpusavio santykių nėra. 2020 m. vasario 15 d., dienos metu, savo namuose išgėrė vieną litrą alkoholinio alaus. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko nežino, kartu su savo žmona nuėjo į svečius pas savo motiną G. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Motinos bute buvo jo močiutė G. P., jo motina, jo sesuo K. G. su savo sugyventiniu Č. R.. Visi ramiai šnekučiavosi, išgėrė kažkiek viskio. Jis kartu su savo žmona, seserimi ir jos sugyventiniu, kelis kartus buvo išėję iš buto parūkyti į šiame name esančią priešgaisrinę laiptinę, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, nerakinama, kurioje praktiškai niekas nevaikšto. Vėliau K. G. su savo sugyventiniu kažkur iš buto išėjo, jis sėdėjo bute kartu su savo žmona, kalbėjosi su savo motina. Tuo metu į butą užėjo K. G., kuri pasakė, kad bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) namo aukšte vyksta žodinis konfliktas tarp kažkokio nepažįstamo vaikino ir Č. R.. Kartu su savo seserimi nuėjo į bendro naudojimo laiptinę. (duomenys neskelbtini) namo aukšte, tarp nepažįstamo vaikino ir Č. R. vyko žodinis ginčas, niekas nesimušė. Vaikinas aiškino, kad jam nepatinka, kad R. rūko laiptinėje, taip pat šis vaikinas savo telefonu filmavo R. Abiem pasakė, baikite ginčą, nusiraminkite. Vaikinas pradėjo priekaištauti, sakyti, kad jam nepatinka, kad laiptinėje yra rūkoma. Pasakė, kad R. meta cigaretę, ir jie eina namo. Vaikinas pradėjo sakyti, kad jis kvies policiją, pradėjo kažkam skambinti. Geranoriškai, švelniai paėmė vaikiną už jo dešinės rankos, pasakė, kad skiriamės, nereikia jokių nesąmonių. Jis patraukė jo ranką, apsisukęs pasakė, kad policija jau važiuoja. Po ko visi keturiese išėjo į kiemą, laukė atvykstančių pareigūnų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems pradėjo aiškinti įvykio aplinkybes. Po ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. P. D. jis nesmaugė, jokių smūgių nesudavė (b. l. 48-49). Pakartotinai apklaustas V. G. 2020 m. gegužės 21 d. papildomai parodė, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jokių smūgių P. D. nei rankomis nei kojomis nesudavė, jo nesmaugė ir niekaip kitaip fizinio skausmo nesukėlė. Pažymi, kad žodinį konfliktą pradėjo ne jis, o P. D., kuomet paprašė jo nefilmuoti, o jam vis tiek jį filmuojant švelniai nespausdamas, neturėdamas tyčios sukelti fizinio skausmo, paėmė P. D. už jo dešinės rankos ir ją patraukė. Jisai jam neišreiškė jokių pretenzijų dėl šio veiksmo, nei jam nei aplinkiniams jokiais veiksmais (žodžiais, veido išrašką nei kūno elgseną) neparodė, kad jo šis veiksmas jam galėjo sukelti fizinį skausmą. Todėl jis tikras, kad šis jo veiksmas jam fizinio skausmo nesukėlė. Pažymi, kad dar iki kilusio konflikto P. D. artėjant prie jo, matė, kad jis šlubuoja. Daro prielaida, kad P. D. buvo apsvaigęs, bet negali pasakyti ar nuo psichotropinių medžiagų, ar nuo alkoholio. P. D. elgėsi neadekvačiai, nuolat rėkė, dairėsi, kalbėjo nerišliais sakiniais. Savo kaltės nepripažįsta visiškai. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 62).
Nukentėjusysis P. D. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną grįžo namo apie 20 val. iš darbo, įėjo į kambarį ir jis dvokė rūkalais. Susinervino, kad vėl dūmais reikės kvėpuoti. Nuėjo pažiūrėti, ar kas nerūko, nes prie evakuacinių laiptų rūkydavo. Bandė vaikyti, bet niekas neklausydavo. Buvo net grasinimų susilaukęs dėl to. Nuėjęs patikrinti pamatė, kad ant laiptų (duomenys neskelbtini) aukšte vėl rūko. Paprašė nerūkyti, pradėjo fotografuoti ir pasakė, kad skambins policijai. Prieš tai buvo „Mano būstas“ paskambinęs ir administratorė pasakė skambinti policijai. Sakė, kad ne vienas skelbimas buvo parašytas ir iškabintas, jog negalima viešoje vietoje, laiptinėje, rūkyti, tačiau visą laiką buvo nuplėšiamas. Dėl to nusprendė paskambinti policijai. Pasakė, kad mato rūkančius žmones laiptinėje. Tie žmonės, matyt, išsigando ir pradėjo bėgti. Nėra tikras, ar tada tarp jų buvo kaltinamasis. Buvo mergina ir, kaip kaltinamasis minėjo, Č. Nustebo, kodėl jie bėga. Kadangi paskambino policijai, nežinojo, kaip elgtis, nes nežinojo, kur jie gyvena. Tų žmonių nepažinojo. Nusekė jiems iš paskos. Pažiūrėjo buto numerį ir pasakė bendrajam pagalbos centrui. Pamatė, kad jie jau nebėga, stovi. Jie buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, prasidėjo ginčas. Pasirodė daugiau kaimynų. Jis bandė paaiškinti, kad įstatymai neleidžia rūkyti viešoje vietoje. Jie pasakė, kad tokio įstatymo nėra. Kalbėjo su Č. ir jo sugyventine, o V. G. buvo toliau, prie lifto ir nieko nekalbėjo. Kai prie jo priėjo V. G., jis stovėjo prie sienos, nugarą į sieną. V. G. priėjęs atsirėmė į sieną ranka. Atrodė agresyviai. Ginčas vyko toliau. Viena iš kaimynių, ją matė pirmą kartą, paėmė ir demonstratyviai užsirūkė. Jis nufotografavo. Tada V. G. supyko ir bandė atimti telefoną. Nenorėjo atiduoti, nes bijojo, kad paskui negalės susisiekti su policija ar gali sudaužyti telefoną. Nors V. G. bandė išplėšti telefoną, jam taip ir nepavyko. Jis (P. D.) pasitraukė nuo V. G. toliau, bet kai bandė nuo jo atitraukti telefoną jis už nugaros apkabino, paskui už kaklo laikė suspaudęs glėbyje. Už kaklo buvo net pakėlęs kartą. Nors jis šaukėsi pagalbos, susirinkę žmonės nekreipė dėmesio. Išsivaduoti pavyko, bet V. G. sugebėjo trenkti į veidą ir spirti į koją. Spyrė, kai buvo už nugaros, dar apkabinęs. Spyrė į šlaunies priekinę dalį, kaip taip galėjo spirti, nežino. Kad įspyrė pajuto vėliau, pasėdėjęs Greitosios pagalbos automobilyje. Pačio spyrimo veiksmo nematė, bet vyko grumtynės ir jie nemažai sukosi. Nežino, ar galėjo užsigauti pats, mano, kad kaltinamasis grumtynių metų įspyrė, nors tokio veiksmo nematė. Kai išsisuko, V. G. kumščiu trenkė į veido pusę. Išsigandęs nusprendė bėgti. Nusileido žemyn ir laukė policijos. Pats yra pacifistas, nekonfliktiškas žmogus, niekada nesmurtauja, alkoholio nevartoja. V. G. smūgis į veidą nebuvo labai stiprus, bendradarbis paskui sakė, kad mažai matėsi, bet koja stipriau skaudėjo, negalėjo net pritūpti. Iki tol nebuvo niekur užsigavęs. Anksčiau taip pat yra buvę, kad vienas asmuo jį smaugė. Kai vaikydavo rūkančiuosius, buvo net grasinimų susilaukęs. Buvo vienas žmogus paėmęs už kapišono ir traukdamas už jo smaugė. Tačiau 2020 m. vasario 15 d. paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, neturėjo omenyje šitų žmonių. Viso konflikto metu telefonas iš jo taip ir nebuvo atimtas, antrą kartą policijai skambino po to, kai jau buvo sumuštas. Kai policininkė paklausė, ar reikia greitosios pagalbos, nusprendė, jog geriau būtų, kad apžiūrėtų, nes buvo trenkta į veidą. Greitoji atvažiavo, apžiūrėjo ir pasiūlė šaldyti sumuštas vietas. Kaltinamajam pretenzijų neturi, nes sužalotas buvo nesunkiai. Ikiteisminio tyrimo metu P. D. 2020 m. vasario 16 d. parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 20.15 val. atvyko po darbo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinėje tuo momentų nieko nematė. Maždaug po 5 minučių, būdamas bute pajuto tabako dūmų kvapą, kuris sklido iš laiptinės. Jis išėjo iš savo buto ir laiptinės gale (kur yra metaliniai baldai) pamatė kelis rūkančius asmenis (jie buvo dviese arba trise, tiksliai neatsimena). Vienas iš jų buvo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m., trumpai kirptų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs džemperiu, sportinėmis kelnėmis. Kitas asmuo buvo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, trumpai kirptų šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kaip jis buvo apsirengęs neatsimena. Su jais taip pat buvo apie (duomenys neskelbtini) m. moteris, ilgų tamsių plaukų, kurie buvo gale surišti, stambaus kūno sudėjimo, apsirengusi tamsiais drabužiais. Ar su jais dar kažkas buvo kartu neatsimena. Jis pasipiktino tokiu tų asmenų elgesiu, ištraukė iš kišenės savo telefoną „XIOMI REDMI NOTE PRO“, kuriuo pradėjo fotografuoti nurodytus asmenis. Iki to momento nei vieno iš šių asmenų anksčiau niekur nebuvo matęs ir jų nepažįsta. Jam pradėjus fotografuoti nurodytus asmenis, jie niekaip į jį nereagavo, po ko jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pradėjo aiškinti situaciją. Pokalbio metu nurodyti asmenys pasišalino metaliniais laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą. Jis kalbėdamas su bendrosios pagalbos centro operatoriumi, pradėjo eiti paskui nurodytus asmenis, kad pažiūrėti kur jie šalinsis. Praėjus (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriumi iki centrinės laiptinės, staiga iš (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės nusileido apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus stambaus kūno sudėjimo vyras, kurio požymius jis nurodė anksčiau, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo momentu jis vis dar bendravo su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, ir tuo momentu nurodytas vyras pamėgino atimti iš jo rankų telefoną, tačiau to jam padaryti nepavyko, po ko jis abiem rankomis pradėjo jį (P. D.) smaugti už kaklo, grumtynių metu jį suglėbė abiem rankomis, jis ištrūko, ir norėjo bėgti nuo jo, tačiau jis rankos kumščiu trenkė jam (P. D.) į kairės pusės veido sritį, po ko dar koja spyrė į jo dešinės kojos viršutinę dalį. Dėl nurodytų vyro veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Tuo pačiu momentu, bėgdamas į savo namo kiemą nuo nurodyto vyro telefonu operatorei paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ir kieme liko laukti Policijos pareigūnų, kur netrukus juos pasitiko, kuriems paaiškino savo situaciją. Iš karto po to, anksčiau nurodyta kompanija nusileido į apačią ir atėjo į lauką, kur buvo jis ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paprašė nurodyti asmenį, naudojusį prieš jį fizinį smurtą, jis atpažino jį sumušusį vyrą ir į jį parodė pirštu, po ko policijos pareigūnai sulaikė nurodytą vyrą. Po to atvyko GMP brigada, kuri jį apžiūrėjo vietoje ir nustatė sumušimus. Policijos pareigūnams ranka supildė pareiškimą, kuriame trumpai nurodė įvykio aplinkybes, po ko jie palydėjo jį iki namų ir išvažiavo (b. l. 14-16). Papildomai apklaustas P. D. 2020 m. gegužės 22 d. parodė, kad iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2020 m. vasario pabaigoje. Po to laiko jokių konfliktų daugiau nebebuvo su V. G. (b. l. 43).
Liudytoja M. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), per kelis butus nuo V. G. mamos. Kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai nuo vaikystės. Buvo svečiuose (duomenys neskelbtini) bute, visi išgėrinėjo, eidavo parūkyti. Ten yra gaisrinis išėjimas ir buvo padaryta parūkymo vieta. Būnant namuose, atėjo ar K., ar V. G. ir pasakė, kad vyksta žodinis konfliktas, kad nukentėjusysis telefoną iš kišenės pradėjo traukti, filmuoti. Buvo garsiai kalbėta, šūkaujama, ko jūs čia rūkote, negalima ir panašiai. Konfliktavo nukentėjusysis su V. G.. Paskui ji buvo į butą užėjusi, nusileido, kai lauke viskas buvo ir policija atvažiavo. V. G. ramiai stovėjo, aiškino, o tas nukentėjusysis kažkoks keistas buvo, neadekvatus, garsiai rėkavo, labai keistai elgėsi. Ji nematė, kaip V. G. spyrė nukentėjusiajam. Žino, kad nespyrė, nes buvo tik kalbėta. Jokio fizinio konflikto nematė. Girdėjo, kad kaltinamasis, lyg tai, telefoną iš nukentėjusiojo norėjo paimti, bet nematė šito. Jai atrodo, kad prie jos nukentėjusysis neskambino niekam. Viskas buvo prie pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) aukšte. Nukentėjusysis vaikščiojo pirmyn ir atgal. Nematė, kad jis šlubuotų. Anksčiau jo nebuvo mačiusi. Kai ji atėjo, konfliktas buvo įsibėgėjęs, pabuvo porą minučių ir išėjo. Buvo žodinis konfliktas, abipusis apsižodžiavimas ir viskas. Nematė, kaip V. G. bandė iš nukentėjusiojo atimti telefoną. Nukentėjusysis buvo telefoną išsitraukęs, po kelių minučių paaiškėjo, kad jau ir policiją išsikvietęs. Jokių sužalojimų nei ant nukentėjusiojo, nei ant V. G. nematė. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. 2020 m. vasario 28 d. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. G. pažįsta nuo vaikystės laikų, o antro asmens ji nepažįsta, tik žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo aukšte. 2020 m. vasario 15 d., apie 19 val., ji buvo pakviesta į svečius pas V. mamą pasisėdėti, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jie išgėrinėjo ir retkarčiais išeidavo parūkyti ir vėl grįždavo pas V. mamą į butą prie stalo, kur ir visi kiti. Ji eilinį kartą išėjo parūkyti ir tada išgirdo, kad vienu aukštu žemiau yra konfliktas, balsų ji neatpažino ir konkrečių žodžių negirdėjo. Parūkiusi grįžo atgal į butą, kuris priklauso V. mamai. Po kurio laiko į butą grįžo Č. ir pasakė, kad atvyksta policija ir jie kartu su juo nusileido į kiemą ir pamatė jau stovinčius pareigūnus. Tik po policijos atvykimo suprato, kad konfliktas įvyko tarp V. ir jai nepažįstamo vaikino. Pačio konflikto ji nematė ir negirdėjo (b. l. 40).
Liudytojas Č. R. teismo posėdyje parodė, kad V. G. pažįsta. Sėdėjo pas uošvienę, išgėrinėjo, paskui išėjo parūkyti. Iš pradžių išėjo su sugyventine, paskui atėjo V. G. parūkyti. Pas kaltinamojo mamą buvo ir daugiau svečių – jis, K., V. G. su žmona, M. Rūkydami iš (duomenys neskelbtini) aukšto išgirdo komentarą, kad kažkam nepatinka dūmai. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jie paklausė, kas nepatinka, pasakė, kad rūkyti nesveika, prašė nerūkyti, nes čia koridorius, vieša vieta. Matė, kad nukentėjusysis norėjo kažką daryti su telefonu, gal filmavo. Jis (Č. R.) pasiūlė nusileisti ir pasišnekėti. Nukentėjusysis pradėjo isterikuoti, sakydamas „čia mane užmušti nori“ ir panašiai. Jis nusileido su nukentėjusiuoju pasišnekėti, po to vienas grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) aukštą. V. G. tuo metu turėjo likti rūkymo vietoje su sugyventine. Kai vėl išėjo parūkyti, maždaug po 10 min., ten jau vyko rimtas konfliktas, visi garsiai rėkavo, bent jau nukentėjusysis tikrai. Nusileidęs smurtinių veiksmų nematė, jie vienas prieš vieną stovėjo ir viskas. V. G. stovėjo prie durų, kur gyvena nukentėjusysis. Tarp jų buvo apie metro atstumas. Jis (Č. R.) stovėjo gal 3 metrų atstumu, link išėjimo į koridorių. Jeigu K. jau buvo spėjusi išeiti, tai ji stovėjo šalia. V. G. nukentėjusiajam už rankos tik patempė, norėjo telefoną paimti, kad nefilmuotų. Tada atvažiavo policija. Kaip nukentėjusysis kvietė policiją, negirdėjo, tik girdėjo, kad sakė „mane muša“ ir panašiai. V. G. buvo paėmęs nukentėjusiajam už riešo, bet grynai dėl telefono, kad nefilmuotų. Telefono nebuvo atėmęs. Norėjo, bet neišėjo. Kažkokių smurto žymių ant nukentėjusiojo nematė. Jis pasirodė neadekvatus iš išvaizdos, kalbos manieros. Kai leidosi į kiemą, matė, kad nukentėjusysis šlubavo, bet tai galėjo būti imitacija. Prieš tai nematė jį šlubuojant. Nepamena, ar policija tuo metu jau buvo atvažiavusi. Patvirtino, kad matė ant nukentėjusiojo veido po akimi mėlynę. Ikiteisminio tyrimo metu Č. R. 2020 m. vasario 20 d. parodė, kad 2020 m. vasario 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val., jis atvyko su savo sugyventine K. G. pas jos mama. Jie tuo metu visi sėdėjo prie stalo (tai K. G., V. G. ir G. G. ir jis) išgėrinėjo. Po kurio laiko jis išėjo parūkyti į priešgaisrine laiptine, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Po kelių minučių atėjo ir jo sugyventinė K. G. su savo broliu V. G.. Berūkant visi trys išgirdo P. balsą iš (duomenys neskelbtini) aukšto (iš ankščiau jis to vaikino nepažinojo ir pirma kartą matė tą vakarą) jis pasakė „man eina dūmai baikit rūkyti, nes iškviesiu policiją ir jus visus nufilmuosiu“. Jis jam atsakė, „palauk, neskubėk, nusileisiu į (duomenys neskelbtini) aukšta ir ramiai pašnekėsime“. Jis vienas nusileido pas ji į (duomenys neskelbtini) aukštą. Jis stovėjo koridoriuje. Kai nusileido pašnekėti, P. pradėjo šaukti „nelyskite prie manęs, aš kviesiu policiją“, pradėjo isterikuoti. Pasirodė neadekvatus. Po kelių minučių nusileido jo sugyventinė su broliu V. Tuo metu vaikinas pradėjo juos visus filmuoti, o V. paėmė P. už rankos ir pasakė „nedurniuok, baik čia filmuoti“, o P. pradėjo šaukti „Nelyskite prie manęs aš kviesiu policiją“, ko pasėkoje V. paleido jo ranką ir pasakė „kviesk policiją“. V. G. pasakė, kad jam neįdomu, „einu į (duomenys neskelbtini) aukštą su tuo durniumi nenoriu konfliktuoti“, o jo sugyventinė su broliu išėjo į lauką laukti atvykstančios policijos. Jis nuėjo į savo sugyventinės mamos butą ir po 15 min. išėjo vėl į lauka, nes pastebėjo, kad K. su broliu V. negrįžta. Išėjęs į lauka pamatė greitosios pagalbos automobilį ir atvykusius pareigūnus. Pastebėjo, kad P. pradėjo šlubuoti, nors kai vyko konfliktas (duomenys neskelbtini) namo aukšte, jis vaikščiojo normaliai. Policija pradėjo klausinėti juos apie aplinkybes ir po kurio laiko pareigūnai išsivežė V. V. tikrai netrenkė P. į veidą jokio smurto nenaudojo prieš jį, o tik paėmė už rankos, kad jis nieko nefilmuotų (b. l. 36-37).
Liudytoja B. G. teismo posėdyje parodė, kad ji, V. G., jo mama, senelė, M. ir Č. buvo svečiuose pas V. G. mamą. Gražiai sėdėjo, vartojo alkoholį, bet tikrai nedaug, eidavo parūkyti. Kai ji stovėjo ir rūkė su vyru, kažkas pasakė, kad vyksta konfliktas. Nuėjo pažiūrėti. P. D. iš kur atsirado, negali pasakyti, jis šūkavo, kad jį žudo. Kas žudė, nežino, buvo akivaizdu, kad jis kažko pavartojęs. Su kuo nukentėjusysis pradžioje pykosi, nematė. Kai atėjo, nukentėjusysis stovėjo iš kairės pusės, o jie priekyje. Ji atėjo kartu su sutuoktiniu, jis gal pirmesnis buvo, net negali nurodyti. M. irgi buvo atėjusi, bet greitai išėjo. Negali pasakyti, ar dar kas buvo. Nepamena, ar Č. buvo. Nukentėjusįjį tą vakarą pirmą kartą pamatė. Jis stovėjo ir rėkė prie pašto dėžučių. Jos sutuoktinis paprašė nefilmuoti ir atiduoti telefoną, sakydamas kokią teisę turi filmuoti ir nukentėjusysis tada pradėjo rėkti, sakyti, kad jį žudo. Ji pabėgo namo. Kas liko su nukentėjusiuoju, nežino. Girdėjo, kad nukentėjusysis kažkam skambino, sakė „greičiau važiuokite, mane žudo“. Jie nuėjo laukti policijos, nes žinojo, kad nieko nedarė. Vyras neatiminėjo telefono iš jo, bet buvo arti priėjęs ir griežtai pasakęs, kad nefilmuotų. Gali užtikrinti, kad jokių grumtynių nebuvo. Nukentėjusysis provokavo tuo, kad rėkė, gal ir norėjo, kad jam kas suduotų. Nes jau buvo su mėlyne ir šlubavo. Jis ėjo šlubuodamas ir su mėlyne po akimi, paskui atsistojo prie sienos ir pradėjo rėkti „žmonės, mane žudo, gelbėkite“. Ji išsigando ir pabėgo. Ji matė nukentėjusiajam po akimi gelsvai-mėlyną „mėlynę“, bet ji jau buvo iki susitikimo. Koridoriuje degė šviesa, todėl ir pamatė.
Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posėdyje parodė, kad nelabai atsimena įvykį. Pamena, kad kai atvažiavo į įvykio vietą, nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą. Kaip konkrečiai fizinis skausmas buvo sukeltas, neprisimena. Patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Teigė, kad nukentėjusysis buvo blaivas, tačiau susijaudinęs ir išsigandęs. Rankų žymės ant kaklo matėsi, buvo toks paraudonavimas. Koks buvo sumušimas, negali pasakyti. Neatsimena kaip ir dėl ko nukentėjusysis šlubavo.
2020 m. vasario 15 d. P. D. pareiškime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 15 d., apie 20.20 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė rūkančius žmones ir prašė mesti rūkyti, nes toje vietoje yra draudžiama. Jie atsisakė. Jis pasakė, kad kvies policiją. Nufotografavo ir iškvietė policiją. Tada jie pabėgo ir jis nusekė paskui. Po to laiptinėje prie jo priėjo mergina ir du vyriškiai. Jie daug kalbėjo, o po to stambesnis, trumpai skustas vyras pradėjo jį smaugti, trenkė į veidą ir pradėjo vaikytis, nes bandė bėgti nuo jo (b. l. 3).
P. D. 2020 m. vasario 16 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 15 d., apie 20.20 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo abiem rankomis griebė jį už kaklo, smaugė jį, po ko rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairės pusės veido sritį ir koja spyrė jam į dešinės kojos blauzdą ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 6).
2020 m. vasario 16 d. įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 27-28, 24-26).
2020 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo apžiūra (b. l. 29-31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio Vyriausiojo patrulio E. K. 2020 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 20.23 val. dirbant kartu su vyriaus. patrule R. V., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje gyventojai iš (duomenys neskelbtini) buto, 2 asmenys (vyras ir mergina), apsirengę tamsiais rūbais, rūkė laiptinėje ir dabar grasina pranešėjui už jo pastabas. Pranešėjas bijo, kad jį gali sumušti. Atvykus minėtu adresu pasitiko P. D., gyv. (duomenys neskelbtini), ant vaikino kairės pusės skuosto po akimi matėsi sumušimas, ant kaklo buvo rankų žymės. Pranešėjas paaiškino, kad išėjo į laiptinę ir norėjo paprašyti, kad asmenys nerūkytų, nes negalima, tuo metu pranešėjas išsiėmė telefoną ir pradėjo fotografuoti rūkančius asmenis. Kadangi asmenys į pastabas nereagavo, jis paskambino į policiją, kai baigė kalbėti telefonu, vienas iš asmenų nurodė požymius (stambaus sudėjimo, plikas) pagriebė jį per kaklą ir pradėjo mušti, jis pajuto fizinį skausmą. Trenkė į veido sritį, įspyrė į koją. Po ko pranešėjas paskambino policijai. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo kompanija asmenų t. y. M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Č. R.. Iš kurių pranešėjas P. D. nurodė asmenį, kuris jį ir sumušė. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. G.. Į įvykio vietą atvyko GMP0827, kuri pranešėją P. apžiūrėjo, pagalbą suteikė vietoje. Jie (pareigūnai) pabendravo su M. S., Č. R., kurie paaiškino, kad rūkė laiptinėje su draugais ir kaimynas pradėjo juos fotografuoti, teigė, kad jokio konflikto jie nematė, tiesiog kaimynas prisigalvojo. Akivaizdžiai matėsi, kad asmenys, kurie bendravo, buvo neblaivūs (b. l. 32).
2020 m. vasario 15 d. alkotesterio „ALCOTEST 6810“ tikrinimo rezultato kvite užfiksuota, kad 2020 m. vasario 15 d., 21.40 val. V. G. nustatytas 1,19 promilių girtumas (b. l. 65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės J. Bytautaitės 2020 m. vasario 19 d. išvadoje Nr. G551/2020(01) nurodyta, kad P. D. kūno apžiūros metu veide ir kakle išoriškai matomų sužalojimų nėra. Dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniajame trečdalyje yra 5x4 cm dydžio gelsva, nevienalytė, nespecifinė poodinė kraujosruva. Kitose kūno vietose tiriamasis sužalojimų nenurodė. Nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas 3-7 paros iki apžiūros, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 22-23).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad P. D. apžiūrėtas 2020 m. vasario 15 d. 20.35 val. Kvietimo priežastis – vyrą sumušė, skauda galvą, laukia prie laiptinės. Fiksuoti sužalojimai – skausmas ir sutinimas veido srityje. Trauminiai sužalojimai. Papildoma informacija: paciento žodžiais – sumušė kaimynai; suduota į kairį skruostą, paraudonavo, sutino. Didelio skausmo nėra. Preliminari diagnozė – skruosto žaizda (b. l. 127).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis V. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad P. D. į veidą nesudavė ir į koją nespyrė, kartu su sutuoktine B. G. parodė, kad susitikimo metu nukentėjusysis jau buvo su kraujosruva po akimi ir šlubavo. Nežiūrint į tai, tokius kaltinamojo ir B. G. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai ir kita byloje surinkta įrodomoji medžiaga.
V. G. pripažino, kad 2020 m. vasario 15 d. vakare buvo susitikęs su nukentėjusiuoju namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir konfliktavo dėl rūkymo. Liudytojais apklausti M. S., Č. R. ir B. G. parodė, kad nematė, kaip V. G. smurtavo prieš P. D., tačiau visi šie asmenys yra tampriai susiję su kaltinamuoju – B. G. yra jo sutuoktinė, o Č. R. susituokęs su B. G. seserimi. Liudytoja M. S. pažįsta V. G. nuo vaikystės, konflikto metu svečiavosi pas jo motiną, visi kartu išgėrinėjo. Taigi, nurodyti liudytojai turi pagrindą duoti V. G. naudingus parodymus, nutylint reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, iš B. G., M. S. ir Č. R. parodymų akivaizdu, kad jie nebuvo nuolat su kaltinamuoju. Č. R. parodė, kad iš pradžių jie trise – jis su sugyventine ir V. G. išėjo parūkyti, tuomet sukonfliktavo su P. D. ir jis, pakalbėjęs su nukentėjusiuoju, nuėjo namo, o V. G. su Č. R. sugyventine liko rūkyti. Kas toliau vyko – nežino. Vėl išėjęs parūkyti išgirdo laiptinėje triukšmą ir pamatė V. G. su nukentėjusiuoju. Nors teigė, kad smurtinių veiksmų nebuvo, tačiau konfliktą įvardijo „rimtu“. Liudytoja B. S. parodė, kad kaltinamojo sesuo (K. G.) atėjusi namo pranešė apie laiptinėje vykstantį konfliktą. Ji taip pat girdėjo triukšmą, kuomet konfliktavo V. G. su nukentėjusiuoju. Kai ji atėjo į laiptinę, konfliktas jau buvo įsibėgėjęs ir policija iškviesta, taigi policijos kvietimo priežasties taip pat nematė. B. G. patvirtino, kad kaltinamasis laiptinėje konfliktavo su P. D. dėl rūkymo ir filmavimo telefonu, tačiau ji konflikto nestebėjo ir pabėgo namo. Iš nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad tam tikru metu V. G. ir P. D. buvo vieni, todėl liudytojai galėjo nematyti kaltinamojo smurtavimo. Tai, kad V. G. prieš P. D. naudojo fizinę jėgą, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir į įvykio vietą atvykusiems medikams bei jį apklaususiems pareigūnams. Tai užfiksuota nukentėjusiojo parodymuose, pareiškimuose, pareigūno tarnybiniame pranešime ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti P. D. parodymais.
Č. R. parodė, jog susitikimo su P. D. metu jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, nukentėjusysis tuo metu nešlubavo, šlubuoti pradėjo vėliau, leidžiantis laukti policijos. Liudytoja M. S. paliudijo, kad matė, kaip P. D. vaikščiojo, tačiau nematė, kad būtų šlubavęs. Taigi, minėti liudytojai, nebūdami visą laiką šalia nukentėjusiojo, galėjo nematyti, kaip pastarasis buvo sužalotas, tačiau abu patvirtino pasikeitusią jo eiseną po konflikto su V. G.. P. D. teisme parodė, kad nematė, kuriuo metu kaltinamasis jam įspyrė, tačiau tvirtino, kad V. G. stovėdamas už nugaros abiem rankomis buvo suėmęs jam už kaklo ir jis bandė išsivaduoti nemažai sukdamasis, tad kontaktas koja galėjo įvykti tuo metu. Spyris į koją užfiksuotas ir P. D. 2020 m. vasario 16 d. pareiškime. Nors jame nurodyta, kad smūgis suduotas ne į šlaunį, kur specialistas konstatavo sužalojimą, o į blauzdą, specialisto išvadoje pažymėta, kad asmuo apžiūros metu skundėsi skausmu dešinėje šlaunyje. Sužalojimas nustatytas dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyta, kad kaltinamasis jam spyrė į dešinės kojos viršutinę dalį, teisme P. D. paantrino, kad spyrė į šlaunies priekinę dalį, todėl teismui nekyla abejonių, jog sužalojimas buvo padarytas šlaunyje, o ne blauzdoje, kaip nurodyta pirminiame P. D. pareiškime. Būdamas stresinėje situacijoje asmuo galėjo supainioti kūno dalių pavadinimus. Įvertinus nurodytus įrodymus, teismui taip pat nekyla abejonių, kad kojos sužalojimas buvo padarytas 2020 m. vasario 15 d. Specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį 2020 m. vasario 19 d., konstatavo, kad kojos sužalojimas galėjo būti padarytas 3–7 paras iki apžiūros, vadinasi 2020 m. vasario 12 d.–2020 m. vasario 16 d. laikotarpiu, į kurį patenka nusikalstamos veikos padarymo laikas. Spyris į koją fiksuotas ir įvykio dieną surašytame pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime.
Tiek 2020 m. vasario 15 d., tiek 2020 m. vasario 16 d. P. D. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d., apie 20.20 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis jam kumščiu sudavė į veidą. Nors specialisto išvadoje pažymėta, kad apžiūros metu veide išoriškai matomų sužalojimų nebuvo, smūgį į veidą nukentėjusysis patvirtino duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. P. D. parodymus atitinka 2020 m. vasario 15 d. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, kur jis operatoriui praneša apie suduotą smūgį į galvą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad P. D. apžiūros metu nustatytas kairio skruosto patinimas, paraudonavimas, preliminari diagnozė – skruosto žaizda. Skruosto paraudonavimas ir patinimas rodo, jog nuo smūgio sudavimo praėjo neilgas laikas. Tai taip pat paneigia V. G. ir B. G. parodymus, kad nukentėjusiajam kraujosruva po akimi buvo dar iki jiems susitinkant laiptinėje. Šiuos parodymus paneigia ir pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas, kur nurodyta, kad pasak nukentėjusiojo V. G. jam ne tik spyrė į koją, bet ir sudavė į veido sritį. Taip pat Č. R. parodymai, jog susitikimo su P. D. metu jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, taigi, nematė ir kraujosruvos po akimi. Esant išdėstytiems įrodymams, teismas neturi pagrindo abejoti, jog V. G. tarpusavio konflikto su P. D. metu sudavė pastarajam kumščiu į kairės pusės veido sritį.
Nukentėjusysis patvirtino, kad aukščiau aptarti kaltinamojo veiksmai (smūgis kumščiu į veidą ir spyris į koją) sukėlė jam fizinį skausmą, tai užfiksuota ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje bei specialisto išvadoje, kur papildomai P. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kvalifikuoti teisingai.
Atsižvelgiant į specialisto išvadą, jog P. D. nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė kraujosruva ne dešinės kojos blauzdoje, o šlaunyje, todėl ši kaltinimo faktinė aplinkybė tikslintina, nurodant, kad V. G. spyrė P. D. vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Kaltinamajam apskritai neigiant kaltinimą šioje dalyje, toks kaltinimo patikslinimas savaime įtakos jo atsakomybei neturi.
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, asmuo savo kaltę neigė. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. G. teisiamas 3 kartą, paskutinį kartą 2014 m., teistumas išnykęs. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelniausios sankcijose numatytos bausmės – bauda ir viešieji darbai, tačiau vėliau baudos bausmė buvo pakeista į areštą. Už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas (b. l. 66-68), baustas administracine tvarka, skirtos baudos sumokėtos (b. l. 73-76), nedirba, kurį laiką registravosi Darbo biržoje (b. l. 71-72), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismui nurodė, jog ketina artimiausiu metu įsidarbinti (duomenys neskelbtini), švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, V. G. gali būti sunkiai įgyvendinama, be to, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ja sukeltas pasekmes, atsakomybės vengimą bei tai, jog teisiamas nebe pirmą kartą, šiuo atveju viešųjų darbų bausmė V. G. būtų per švelni ir nepakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Esant nurodytoms aplinkybėms, V. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėn. iki 2 m.). Siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, jam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) numatyti įpareigojimai – nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. vasario 15 d. 21 val. iki 2020 m. vasario 16 d. 11.40 val., t. y. vieną dieną (b. l. 55-56), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas 98 bylos lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu V. G. įpareigoti:
1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;
2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 15 d. 21 val. iki 2020 m. vasario 16 d. 11.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą 98 bylos lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.