Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-506-656/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
2A-506-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05051-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-506-656/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05051-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo pripažinti Lietuvos valstybę kalta, kad buvo pažeista ieškovo teisė į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimus, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimus, baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, LR Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos neturtinę 5000 Eur žalą; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros neturtinę – 5000 Eur žalą; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3000 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-11 ieškovo atžvilgiu buvo pradėta administracinės teisenos byla, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101 punkto pažeidimo ir administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio pažeidimo. 2015-03-02 buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir administracinė byla buvo persiusta pagal teritorinį priklausomumą į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) 1 policijos komisariatą (toliau PK). 2015-06-19 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnyje, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015-03-19 ir baigtas tiktai 2016-05-11, bendra ikiteisminio tyrimo trukmė - vieneri metai vienas mėnuo ir dvidešimt keturios dienos. Pagal BPK 176 str. l d. 2 punktą, tokios kategorijos nusikaltimai turi būti ištirti ir ikiteisminis tyrimas atliktas per šešis mėnesius, bet ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko du kartus ilgiau, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 176 str. l d. 2 punkto reikalavimai, taip pat Europos žmogaus teisių Konvencijos (toliau EŽTK) 6 str. l d. bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 str. l d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2016-06-20, nuosprendis paskelbtas 2016-11-10. Pirmos instancijos teismo nuosprendį ieškovui apskundus, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, vėliau kasacinės instancijos teisme truko iki 2017-10-24, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grąžino baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. 2017-10-27 baudžiamoji byla buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir paskirta nagrinėti 2017-11-28. Tačiau apie teismo posėdžio datą ieškovas sužinojo atsitiktinai užėjęs į Vilniaus apygardos teismą, nes teismo šaukimas jam visiškai nebuvo įteiktas, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą. Dėl teisės į gynybą pažeidimo ieškovas parašė pareiškimą ir teismo posėdis buvo atidėtas, o 2018-01-22 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į baudą. Bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme užtruko tiktai dėl teisėjų ir teismo sekretorės aplaidumo ir nerūpestingumo, nes niekas nepatikrino, ar ieškovui buvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešta apie teismo posėdžio datą.

4. Kaip neteisėtus prokuratūros veiksmus nurodė prokurorų dėmesio nekreipimą į baudžiamojoje byloje suplyšusius lapus, tinkamą ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso nekontroliavimą, taip pat dėmesio nekreipimą į ieškovo diskriminaciją, atsakymų neteikimą į surašytus atsiliepimus.

Šalies argumentai

5. Ieškovas nurodė, kad dėl visų ieškinyje išvardintų aplinkybių jis pergyveno stresą ir buvo visiškoje nežinomybėje ilgą laiką, jam buvo nukritusi nuotaika, o ilgas ikiteisminis tyrimas veikė neigiamai, dėl to jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

Atsiliepimas

6. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas ir pats savo veiksmais įtakojo bylos nagrinėjimo trukmę: teikė skundus ar prašymus, dėl kurių baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo arba atidėtas arba negalėjo būti priimtas galutinis sprendimas byloje. Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė neskirti teismo posėdžių tam tikromis mėnesio dienomis. Nurodė, kad ieškovas, deklaratyviai nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko pernelyg ilgai, šių teiginių nepagrindė konkrečiai nurodydamas, kokių pareigų neatliko teisėsaugos pareigūnai ir teismas. Dėl neturtinės žalos ieškovas savo teiginių taipogi nepagrindė.

7. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK), prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors ir buvo tiriama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių tyrimas nebuvo baigtas per šešis mėnesius, tarp kurių ir paties ieškovo procesinis elgesys (skundų teikimas, dokumentų, nesusijusių su tyrimo dalyku teikimas, nušalinimai ir kt.). Ieškovo argumentai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo grįsti subjektyviomis prielaidomis ir ieškovo asmeninėmis interpretacijomis. Ieškovas neįrodė, kad policijos pareigūnai ieškovo atžvilgiu pažeidė teisės normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti teisėjo ar teismo kaltę. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime nėra teisėjo kaltės įrodymas. Teisėjo ar teismo kaltė yra tik tada, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.

9. Nurodė, kad nors nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, peržiūrėta kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartimi grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pakartotinai išnagrinėta apeliacinio teismo, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankamai operatyvus. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso kompensuojama tuomet, kai baudžiamasis procesas trunka nepalyginamai ilgiau, nei kad šiuo atveju. Nurodė, kad nei vienas teismas nekonstatavo, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai ar baudžiamasis procesas buvo vilkinamas; ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė įvairius skundus bei prašymus, nors savo procesinėmis teisėmis reikia naudotis atsakingai ir jomis nepiktnaudžiauti. Pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi dėl savo elgesio ir kilusių neigiamų pasekmių jis taip pat turi prisiimti atsakomybę, darydamas teisės pažeidimus, turi žinoti bei suprasti, kad jo elgesys turės neigiamų pasekmių ir jam pačiam.

10. Iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio 2017-11-28 protokolo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovas, tiek jo gynėjas advokatas; be to, teismas tenkino ieškovo prašymą ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, siekiant ieškovui suteikti galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra aišku, kokių neigiamų pasekmių ieškovui sukėlė ta aplinkybė, kad jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešimas apie teismo posėdžio datą.

III Teismo sprendimo esmė

11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiška Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė – dveji metai, dešimt mėnesių ir dvi dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – vieneri metai, vienas mėnuo ir 22 dienos (nuo 2015-03-19 iki 2016-05-11, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – vieneri metai, aštuoni mėnesiai (nuo 2016-05-16 iki 2018-01-22.). Tokia baudžiamojo proceso trukmė EŽTT praktikoje nėra traktuojama kaip ilga.

12. Vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo trukmė atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumą ir paties ieškovo elgesį procese. Tai, kad ieškovas skundė 2015-08-25 teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo, šalino prokurorę dėl kreipimosi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo bei atsisakymo vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus, skundė 2015-10-30 teismo nutartį dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, atsisakė vykti atlikti ekspertizę, teikė prašymus skirti konkretų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją, o reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus kaip nepakankamai aktyvius, operatyvius, siekiant ikiteisminį tyrimą užbaigti per kiek įmanomai trumpesnį laiką, tik patvirtina, jog ir paties ieškovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę.

Šalies argumentai

13. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteisėtai buvo patalpintas į psichiatrinę įstaigą, kad visas ikiteisminis tyrimas yra susidorojimas su juo dėl jo karališkos kilmės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karališkos kilmės, vertintinos kaip subjektyvios, įrodymais nepagrįstos ieškovo prielaidos. Prokuroro prašymu ekspertizę skyrė teismas, tai teismas vertino visas aplinkybes, pagrindžiančias ekspertizės būtinumą. Pažymėtina, jog teismo nutartis buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka, S. B. pateikus skundą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti teismų priimtas nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui (BPK 220 str.) 2016-05-16, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas paskyrė teisėją, rengsiantį bylą nagrinėti teisme. Bylos nagrinėjimas teismuose baigtas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 nuosprendžiu, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis dėl bausmės rūšies buvo pakeistas, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. Ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė įvairius skundus bei prašymus.

15. Ieškovo argumentai dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškiantys nepakankamu ikiteisminio, teisminio tyrimo kontroliavimu, neatsakymu į ieškovo surašytus atsiliepimus yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais. Apibendrinant, teismas nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų, kuriais būtų pažeisti Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimai, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

Šalies argumentai

16. Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, stresą, akmenligę, prapliko, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Į bylą pateikti 2017-02-27 ir 2018-02-06 VšĮ Centro poliklinika medicinos dokumentų išrašai/siuntimai su juose nurodytomis diagnozėmis nepatvirtina, jog S. B. diagnozuotos ligos atsirado kaip ikiteisminio, teisminio tyrimo pasekmė. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimas sukelia neigiamus išgyvenimus. Tačiau ieškovo nurodomos aplinkybės, reikšmingos klausimo dėl žalos atsiradimo išsprendimui, yra neįrodytos (per ilgas ikiteisminis tyrimas) ir negali būti vertinamos kaip aplinkybės (veiksniai), sukeliančios neturtinės žalos, išreikštos pinigais, atsiradimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

17. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

18. Apeliantas nurodė, kad teismas klaidingai, aplaidžiai, paviršutiniškai bei neteisėtai nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų, kuriais būtų pažeisti Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

19. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė buvo 2 metai, 10 mėnesių ir 2 dienos, o tokia baudžiamojo proceso trukmė EŽTT praktikoje bei konkrečioje byloje traktuojama kaip ilga. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo trukmė laikytina nepagrįstai neprotinga, pažeidžianti baudžiamojo proceso dalyvių teises, neatitinkanti baudžiamosios bylos sudėtingumo ir paties ieškovo elgesio procese. Aplinkybė, jog ieškovas skundė teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, šalino prokurorę dėl kreipimosi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo bei atsisakymo vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus, atsisakė vykti atlikti ekspertizę, teikė prašymus skirti konkretų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją, o reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus kaip nepakankamai aktyvius, operatyvius, siekiant ikiteisminį tyrimą užbaigti per kiek įmanomai trumpesnį laiką, nepatvirtina, jog jo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas per LR BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo baigtas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu dirbtinai kilo būtinybė paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl jo psichinės būklės, kurie nebuvo objektyviai būtini ir svarbūs, bei dėl to trukusių specialistų išvados ir ekspertizės akto surašymo ir pateikimo.

Šalies argumentai

20. Apelianto papildomai teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteisėtai buvo patalpintas į psichiatrinę įstaigą, kad visas ikiteisminis tyrimas yra susidorojimas su juo dėl jo karališkos kilmės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karališkos kilmės, negali būti vertintinos kaip subjektyvios, įrodymais nepagrįstos prielaidos, nes tai yra faktai. Jo kilmė turėjo ir galėjo turėti įtakos baudžiamosios atsakomybės taikymui, šiuo atveju tai buvo motyvas baudžiamajai atsakomybei atsirasti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl to buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27, 28, 29 straipsnių nuostatos, LR BPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

21. Ieškovo pateikti argumentai dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškiantys nepakankamu ikiteisminio, teisminio tyrimo kontroliavimu, neatsakymu į ieškovo surašytus atsiliepimus yra konkretūs, nedeklaratyvūs ir pagrįsti rašytinais pirmosios instancijos teisme neištirtais įrodymais, todėl laikytini įrodytais. Ieškovo teiginiai išsakyti teismo posėdžio metu, susiję su suplėšytais ikiteisminio tyrimo bylos lapais, taip pat yra šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, kadangi susiję su ieškovo reikalavimu atlyginti jam žalą dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, be to, jau buvo reikšti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl teismas privalėjo išnagrinėti šias aplinkybes.

22. Į bylą pateikti VŠĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašai/siuntimai su juose nurodytomis diagnozėmis patvirtina, jog S. B. diagnozuotos ligos atsirado kaip ikiteisminio, teisminio tyrimo pasekmė, todėl jis įrodė, jog patyrė žalą, taip pat įrodė, jog žala apskritai atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu atliktų veiksmų. Šiuo atveju yra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų atlikimą, todėl ieškinys negali būti atmestas jau vien dėl šios priežasties.

Atsiliepimas

23. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

24. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui. Apeliantas šių įrodymų nepateikia ir apeliaciniame skunde, formaliai nurodydamas, kad pagal EŽTT praktiką tokios trukmės procesas yra laikytinas per ilgu.

25. Teismas įvertino visus EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. tiek konkrečios bylos sudėtingumą, tiek apelianto elgesį, tiek valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, tiek proceso reikšmę apeliantui. Teismas nenukrypo nuo vieningos teismų praktikos, pagal kurią vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Teismas aiškiai konstatavo aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti - tai yra, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro neteisėtų veiksmų.

26. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Priešingai nei nurodo apeliantas, Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovas iš viso patyrė kokią nors žalą, taip pat neįrodė, jog žala apskritai galėjo atsirasti dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų. Ieškovo teismui pateikti dokumentai, neva pagrindžiantys jo sveikatos būklės pablogėjimą, nėra pakankami konstatuoti, kad jis patyrė esminius, ilgalaikius, gyvenimą apsunkinančius pokyčius ir, kad jis juos galėjo patirti būtent dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo veiksmų, o tuo labiau pagrindžiantys ieškinyje prašomą - 13 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

27. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad proceso delsimu paprastai apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų trukmė laikytina per ilga. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme, po to grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankami operatyvus.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neturtinė žala priteisiama, kai baudžiamasis procesas trunka nepalyginamai ilgiau.

Šalies argumentai

29. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo įteiktas pranešimas apie teismo posėdžio datą, tačiau ieškovas su atstovu dalyvavo 2017-11-28 teismo posėdyje ir posėdis buvo atidėtas siekiant sudaryti galimybę papildomai susipažinti su bylą.

Atsiliepimas

30. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantis Vilniaus apskrities policijos komisariatas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas teikė daugkartinius prašymus ir skundus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų veiksmų neteisėtumo.

33. Ieškovas teigia, kad žalą suklėlė per ilgas baudžiamasis procesas, kuris užtruko 2 metus, 10 mėnesių ir 2 dienas, tačiau, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui. Apeliantas šių įrodymų nepateikia ir apeliaciniame skunde, formaliai nurodydamas, kad pagal EŽTT praktiką tokios trukmės procesas yra laikytinas per ilgu.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar nebuvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7- 375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01).

35. Teismas, spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, įvertino visus EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. tiek konkrečios bylos sudėtingumą, tiek apelianto elgesį, tiek valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, tiek proceso reikšmę apeliantui. Teismas nenukrypo nuo vieningos teismų praktikos, pagal kurią vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyręs bylos medžiagą, sprendime detaliai aptaręs tiek ikiteisminio tyrimo eigą, tiek proceso eigą bylą nagrinėjant teisme, pagrįstai konstatavo, kad 2 metus, 10 mėnesių ir 2 dienas trukęs baudžiamasis procesas atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumą bei paties ieškovo elgesį. EŽTT praktikoje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl panašios trukmės proceso nustatomi nedažnai, paprastai tais atvejais, kai procese buvo ilgų akivaizdžių delsimų, o proceso poveikis pareiškėjui - reikšmingas (pvz., jis buvo laikomas suimtas) (žr., pvz., e. g. Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011).

36. Teismas pagrįstai nustatė, kad ikiteisminis tyrimas per LR BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo baigtas dėl kilusios būtinybės paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl S. B. psichinės būklės tyrimo bei dėl to trukusių specialistų išvados ir ekspertizės akto surašymo ir pateikimo. Nors apelianto vertinimu jo psichinės būklės tyrimai nebuvo objektyviai būtini ir svarbūs, tai yra tik subjektyvi jo nuomonė, o teiginiai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo neįvertino visų reikšmingų duomenų, yra deklaratyvūs. Aplinkybė, jog tokie teismo sprendimai buvo apskųsti ir jų pagrįstumas įvertintas aukštesniojo teismo, nesuteikia pagrindo kvestionuoti minėtų ekspertizių būtinumo ar kelti klausimą dėl ekspertizių skyrimo tvarkos pažeidimų. LR BPK 176 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

37. Sutiktina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas - ieškovo psichinės būklės tyrimas, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas ir susiję kiti veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo yra pakaltinamas, yra svarbi priežastis termino tęsimui, todėl ilgesnė nei įstatyme numatyta ikiteisminio tyrimo trukmė yra pateisinama.

38. Teismas pagrįstai atsižvelgė į paties apelianto aktyvų elgesį baudžiamojo proceso eigoje teikiant įvairius skundus ir pareiškimus bei pripažino, kad paties ieškovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę. Sutiktina, kad apelianto naudojimasis procesinėmis teisėmis teikiant skundus ir pareiškimus negali būti varžomas, tačiau, kita vertus, bet kuriam procese dalyvaujančiam turėtų būti suprantama, kad kuo daugiau teikiama skundų ar pareiškimų, tuo objektyviai labiau tikėtina ilgesnė proceso trukmė. Todėl proceso trukmės pailgėjimas dėl šio aspekto negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti valstybės institucijų neteisėtą prisidėjimą prie to, nes tiek asmuo, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis teikti skundus ir pareiškimus, tiek atitinkamos valstybės institucijos, nagrinėdamos juos atitinkamą laikotarpį, veikia teisėtai.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas - procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes ir operatyviai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis, psichiatrinių ekspertizių atlikimo specifiką ir tvarką. Apelianto ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Pažymėtina, kad ilgesnis nei įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, o kitų, galimai neteisėtų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų S. B. nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nedetalizavo, todėl jo teiginiai dėl nepakankamos ikiteisminio tyrimo kontrolės, atsakymų nepateikimo į ieškovo atsiliepimus, pagrįstai įvertinti kaip deklaratyvūs ir nekonkretūs, todėl neįrodyti.

40. Pagrįstai atmesti ieškovo argumentai dėl neteisėtų teismo veiksmų, pasireiškiantys tuo, jog jam nebuvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį. 2017-11-27 S. B. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl susipažinimo su byla ir pasiruošimo gynybai. 2017-11-28 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad į teismo posėdį atvyko nuteistasis S. B., jo gynėjas ir teismas tenkino nuteistojo S. B. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, suteikė nuteistajam jo prašymu galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, paskyrė kitą posėdžio datą 2017-12-21. 2018-01-22 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis dėl bausmės rūšies buvo pakeistas, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. Taigi šaukimo į teismo posėdį neįteikimas nesutrukdė ieškovui įgyvendinti savo procesines teises.

41. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karališkos kilmės yra subjektyvios, įrodymais nepagrįstos ieškovo prielaidos. Vien faktas, kad prokurorė atsisakė vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus (dėl ko apeliantas taip pat prašė nušalinti prokurorę) netiesiogiai patvirtina, kad vykdant baudžiamąjį S. B. persekiojimą, nebuvo sureikšminama jo kilmė ir tai neturėjo jokios įtakos baudžiamosios atsakomybės jam taikymui.

42. Nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovas iš viso patyrė kokią nors žalą, taip pat neįrodė, jog žala apskritai galėjo atsirasti dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų. Teismui pateikti dokumentai, kuriais ieškovas įrodinėja jo sveikatos būklės pablogėjimą, nėra pakankami konstatuoti, kad jis patyrė esminius, ilgalaikius, gyvenimą apsunkinančius pokyčius ir, kad jis juos galėjo patirti būtent dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo veiksmų bei pagrindžiantys ieškinyje prašomą - 13 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Ieškovo S. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAlvydas BarkauskasRūta Veniulytė – Jankūnienė