- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-387-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- V. U., R. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams V. U. ir R. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Cates“, dėl akcijų pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. Š. 2008-02-22 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti tarp atsakovų sudarytą 50 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo sutartį negaliojančia; 2) perkelti pirkėjo teises pagal minėtą (pripažintiną negaliojančia) sutartį ieškovui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti atsakovui V. U. balsuoti UAB „Cates“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala bendrovei ir jos finansinei būklei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-17 nutartimi (b.l.16) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu: ieškiniu neginčijami galimi bendrovės sprendimai, sandoriai. Be to, ieškovas nenurodė ir neįrodė konkrečių faktų, iš kurių matytųsi galinti kilti grėsmė įmonės interesams.
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. atskiruoju skundu (b.l.18-20) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės prašymą patenkinant. Atskirąjį skundą motyvavo LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 3 d. nuostata, pagal kurią teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti uždrausta ar apribota [...], kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją. Atsakovas V. U., kaip vienintelis bendrovę atstovaujantis asmuo, neteikia UAB „Audita“ duomenų, kurių reikia tvarkant įprastinę bendrovės buhalterinę apskaitą, ir kalba apie jos likvidavimą (b.l.21).
Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundas grąžintas Vilniaus apygardos teismo 2008-04-24 nutartimi (b.l.25), kaip paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines ir procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas visa apimtimi, realų įvykdymą, išvengti galimų neigiamų padarinių, kurie galėtų kilti asmeniui, jei jo reikalavimai teismo būtų patenkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 str., bet pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nebaigtinis (CPK 145 str. 1 d. 13 p.), nes kituose teisės aktuose (pvz., CK 3.65 str., LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymas) gali būti nustatyta ir kitokių laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, atsižvelgiant į teisinių santykių specifiką. Teisinių santykių ypatumai gali lemti platesnį rizikos, jog teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymas pasunkės ir/ ar pasidarys neįmanomas, vertinimą. Žemesnės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kreipė dėmesį į nereikšmingas šiuo atveju aplinkybes, kaip antai, jog ieškovas neginčija galimų bendrovės sprendimų, sandorių. Tačiau ieškovas gali kvestionuoti tik priimtus, nors dar neįsigaliojusius sprendimus (sandorius), o ne tai, kas objektyviai neegzistuoja.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien CPK nuostatomis ir netaikė LR Akcinių bendrovių įstatymo. Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 3 d. sako, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta arba apribota [...], kai yra ginčijama nuosavybės teisė į akciją. Tai paaiškinama tuo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip aukščiausias bendrovės valdymo organas, kompetentingas priimti sprendimus dėl juridinio asmens teisinės padėties ir/ ar statuso pakeitimų; įtakoti finansinę jo padėtį kvalifikuota balsų dauguma (Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 5-6 p., 8-19 p., 28 str. 1 d.) (b.l.7), o paprastos balsų daugumos užtenka norint išrinkti įmonės vadovą (Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 2 p.). Paprastos balsų daugumos taisyklė tampa ypač aktuali esant mažam akcininkų skaičiui. UAB „Cates“ tėra vos du akcininkai (bylos šalys), turintys po lygiai bendrovės akcijų (b.l.14). Tokiu atveju sprendimų – tiek palankių ieškovių, tiek atsakovui - priėmimas visuotiniame susirinkime gali komplikuotis, nes sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį bus gauta daugiau balsų „už“ nei „prieš“ (Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 8 d.). Susidariusi situacija, kai neįmanoma priimti esminio su įmone susijusio sprendimo, gali tęstis iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl akcijų įsigijimo sutarties, todėl galėtų pakenkti normaliam bendrovės valdymui. Maža to, pakartotinai sušauktame visuotiniame akcininkų susirinkime paprastos balsų daugumos taisyklė apskritai netaikoma (LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 1 d.), todėl būtų galima įteisinti bet kokius sprendimus ir taip destabilizuoti padėtį įmonėje, iki jie bus nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Būtent dėl šios priežasties, jog asmuo (ieškovas) galėtų įsigyti tokios bendrovės, kokia ji buvo iki ginčo akcijų perleidimo, akcijas, įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę apriboti akcininko teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu jo nuosavybės teisė į akcijas tapo ginčo objektu. Antraip iš esmės pasikeitus bendrovės teisinei padėčiai, statusui ir/ ar finansinei būklei (pvz., privedus iki bankroto), ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų prarasti aktualumą, jei priverstinai parduotos akcijos liktų bevertės ir pastarasis nuspręstų atsisakyti pretenzijų į jas.
Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas ( CPK 144 str., 145 str.1 d. 13 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Siekiant apsaugoti ieškovo V. Š. turtinius interesus taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti atsakovo V. U. balsavimo visuotiniame UAB „Cates“, į/k 300600076, kurios buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), akcininkų susirinkime teises, kurias jam suteikia turimos 50 UAB „Cates“ paprastųjų vardinių akcijų.