Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-04-15 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2013-04-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis Artūras Freitikas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-2469431-13 už tai, kad jis 2013-04-05, 21.59 val. Pilies g. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienu metu padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: antroje eismo juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, staiga pasuko į pirmą eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų ir kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, didindamas greitį, apvažiavo kelias transporto priemones iš dešinės pusės, kai pirmąja eismo juosta kelio ženklais nurodyta sukti į dešinę, taip išreikšdamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė pavojų jų turtui ir sveikatai, iš chuliganiškų paskatų savo veiksmais aiškiai parodė nepagarbą visuomenei. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 8, 88 punktų reikalavimus, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį (2 teisės pažeidimai), 124² straipsnio 2 dalį.

2013-04-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialisto G. P. nutarimu M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 150,00 Lt bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį –150,00 Lt bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį – 1100,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1100,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. įgaliotas atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašė tenkinti M. K. skundą ir panaikinti skundžiamą 2013-04-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2494551-13, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę, o visos abejonės turi būti vertintinos M. K. naudai. Teismui nusprendus netenkinti M. K. skundo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais – sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad 2013-04-05, 21.59 val. M. K. vežė jį iš futbolo rungtynių. Jiems bevažiuojant pamatė, kad sankryžoje priešais jų automobilį, sustojo sidabrinės spalvos automobilis “Opel”, todėl M. K., norėdamas išvengti avarinės situacijos, aplenkė šį automobilį iš dešinės pusės. Netrukus jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Nuo sankryžos iki vietos, kurioje buvo sustabdyti policijos pareigūnų, buvo apie 130 metrų. Jis matė, kad M. K. bendravo su policijos pareigūnu, tai užtruko apie pusvalandį.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2013-04-05, 21.59 val., jis kartu su M. K. ir G. M. važiavo per sankryžą. Privažiavus prie sankryžos, priešais jų automobilį, sustojo sidabrinės spalvos automobilis “Opel”, kuris užgeso, todėl jį M. K. aplenkė iš dešinės pusės. Iškart po to, jie Sausio 15-osios gatvėje, Klaipėdoje, buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Dėl įvykio schemos jis nieko negali pasakyti, kadangi nematė M. K. bendravimo proceso su policijos pareigūnais, sėdėjo ir laukė automobilyje.

2013-04-05 tarnybiniais pranešimais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatyta, kad 2013-04-05, 21.59 val. vyresnysis patrulis A. Freitikas kartu su vyresniuoju patruliu A. Martinkumi Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, pastebėjo, kaip automobilis „Audi A8“, sidabrinės spalvos, stovėjęs antroje eismo juostoje Pilies g., prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjus važiuoti pirmiesiems eilėje stovėjusiems automobiliams, chuliganiškai vairuodamas, staiga pasuko iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir juosta skirta eismui tik į dešinę apvažiavo automobilius, važiuojančius ta pačia kryptimi didindamas greitį. Persirikiuojant nerodė įspėjamųjų šviesos signalų, apvažiavo antroje ir trečioje eismo juostoje pradėjusius važiuoti automobilius iš juostos skirtos eismui tik į dešinę. Apvažinėjant gretimai važiuojančius automobilius, automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo slysti jo galinė dalis, taip sukeliant grėsmę eismo saugumui ir šalia važiuojančioms transporto priemonėms, tokiais savo veiksmais automobilio „Audi“ vairuotojas aiškiai parodė nepagarbą visuomenei. Minėtas automobilis buvo nedelsiant sustabdytas ir iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad automobilį vairavo M. K., kuriam patikrinus blaivumą, nustatytas nežymus – 0,21 promilės girtumo laipsnis. M. K. teigė, kad skuba pasveikinti brolį su pergale, prašė nefiksuoti pažeidimo. Paaiškino, kad priekyje važiavęs automobilis, staigiai stabdė ir jam teko jį apvažiuoti, nors visi automobiliai važiavo nesustodami (b. l. 21, 22).

Patikros sertifikatu Nr. 1211862 nustatyta, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARCK-0020, yra tinkamas naudoti (b. l. 23).

Įvykio schemoje pažymėtos automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų automobilių judėjimo trajektorijos, policijos pareigūnų automobilio stovėjimo vieta (b. l. 24).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

M. K. iš esmės pripažįsta jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir nutarimu jam paskirtų administracinių nuobaudų už šiuos pažeidimus neginčija, tačiau neigia padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, t.y. chuliganiškai vairavęs. Teigia, kad jo padaryti pažeidimai buvo padaryti formaliai, išimtai siekiant išvengti nuostolingų padarinių ir pavojaus sukėlimo savo paties ir/ar kitų eismo dalyvių sveikatai ir/ar gyvybei, o jo veiksmai negali būti laikomi chuliganiškomis paskatomis. Įvykio metu, Pilies ir Sausio 15-osios gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo antroje eismo juostoje, iš kurios leidžiama važiuoti tiesiai, ir tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti, staiga kita priešais jį stovėjusi ir taip pat tiesiai važiuoti pradėjusi transporto priemonė (sidabrinės spalvos „Opel“) užgeso ir sustojo. Reaguodamas į susidariusią situaciją ir suprasdamas, kad nespės sustabdyti savo transporto priemonės bei siekdamas išvengti galimo susidūrimo, kuris sukeltų neigiamų pasekmių, buvo priverstas greitai persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir taip apvažiuoti minėtą transporto priemonę. Be to, atsižvelgiant į vėlų pažeidimų padarymo laiką, kuomet transporto ir pėsčiųjų eismas yra nedidelis, jo formaliai padaryti pažeidimai negali būti laikomi sukėlę didelį pavojų eismo saugumui, be to, juos darydamas tik siekė išvengti didesnių nuostolių kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Vertinant pareiškėjo M. K., teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. K., G. M. parodymus bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog šie parodymai skiriasi. Byloje įrodymų, galinčių patvirtinanti ar paneigti M. K. ir liudytojų M. K. ir G. M. parodymus, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad jam bevažiuojant antroje kelio juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priešais buvęs automobilis staigiai sustojo, todėl jam teko apvažiuoti kliūtį, siekiant išvengti automobilių susidūrimo. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su M. K. važiavę liudytojai, tiesiogiai matę įvykį, kurie taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad M. K. buvo priverstas staiga pasukti į pirmąją eismo juostą, siekdamas išvengti susidūrimo su sidabrinės spalvos „Opel“ markės automobiliu, kuris vos pradėjęs judėti užgeso ir sustojo. Pažymėtina, kad byloje esančioje įvykio vietos schemoje nėra pažymėtas įvykio vietoje buvęs ir su šiuo pažeidimu susijęs „Opel“ markės automobilis, apie kurio buvimą teigia pareiškėjas ir liudytojai. Apie minėtą automobilį nėra duomenų ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. M. K. teigė, kad automobilio „Opel“ valstybinio numerio neįsidėmėjo, o policijos pareigūnams jį sustabdžius, minėtas automobilis jau buvo nuvažiavęs. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai, įvertinant įvykio laiką – tamsų paros metą, ir pareigūnų buvimo vietą - apie 130 m nuo įvykio vietos, kurioje buvo sustabdytas M. K., galėjo nepastebėti sankryžoje trumpam užgesusio ir po kurio laiko vėl pradėjusio važiuoti automobilio „Opel“, o tai neabejotinai turėjo įtakos visapusiškam įvykio aplinkybių vertinimui bei teisingam M. K. veikos (chuliganiško vairavimo) kvalifikavimui.

M. K. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad byloje esanti įvykio vietos schema buvo nubraižyta po įvykio, jam nedalyvaujant, su ja jis nebuvo supažindintas, todėl neturėjęs galimybės pareikšti savo nuomonės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju automobiliai nesusidūrė, eismo įvykio nebuvo, ir tokio pobūdžio bylose įvykio vietos schema nėra privaloma, todėl M. K. su įvykio vietos schema ir nebuvo supažindintas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. K. pripažįsta atlikęs lenkimo manevrą ir persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat yra užfiksuota, kad jokių įspėjamųjų posūkio signalų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nerodė ir kirtęs ištisinę ženklinimo juostą iš antros eismo juostos persirikiavo į pirmą eismo juostą. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. K., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo bei pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką. Kita vertus, teismas pažymi, kad šių veikų padarymas dar nereiškia, jog asmuo tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Nepakanka tarnybiniuose pranešimuose, protokole ir nutarime pateiktų abstrakčių pareigūnų vertinimų, nes byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena šioje dalyje nutrauktina, panaikinant 2013-04-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1100,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.

Minėta, jog M. K. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, iš esmės prisipažįsta ir paskirtų nuobaudų neginčija. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. nerodė įspėjamųjų posūkio signalų ir kirto ištisinę ženklinimo liniją, t.y. nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos. Šie pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį. Pareigūnas, skirdamas M. K. administracines nuobaudas už šiuos pažeidimus, nustatęs vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, paskyrė šiek tiek mažesnius baudos dydžius, nei sankcijoje, už M. K. padarytus teisės pažeidimus, numatytus šios nuobaudos vidurkius. Darytina išvada, kad nuobaudos paskirtos sankcijos ribose, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimų, bei tinkamai individualizuotos.

Skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos už teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje (2 pažeidimai) ir 124² straipsnio 2 dalyje, subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnį. Teismui panaikinus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo dalį, kuriuo M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda –1100,00 Lt, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda keičiama, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Teismo posėdžio metu M. K. prašė išdėstyti jam paskirtos piniginės baudos mokėjimą dalimis. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalis nustato, jog, atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju M. K. paskirta galutinė bauda nėra didelė, jis turi nuolatinį darbą - dirba UAB “Klasera” serviso vadovo pareigose, byloje duomenų apie M. K. itin sunkią turtinę padėtį nėra, kitų rašytinių įrodymų apie turimas pajamas, patiriamas išlaidas, įsipareigojimus kreditoriams, indėlius bankuose, jam priklausantį nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, ir pan., jis nepateikė, todėl teismo vertinimu, 150,00 Lt dydžio bauda M. K. nėra nepakeliama finansinė našta, kurios jis negalėtų susimokėti įstatymų nustatytais terminais. Esant šioms aplinkybėms M. K. prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-04-15 nutarimo dalį, kuriuo M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda –1100,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, ir administracinę bylą šioje dalyje M. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, administracines nuobaudas, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, subendrinti ir M. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą –150,00 Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.