Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-9265-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
e2-9265-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04331-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stova“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Remcar“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9265-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04331-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remcar“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stova“ prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Remcar“ 311,80 Eur skolą, 53,92 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 160,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Stova“ atsakovei UAB „Remcar“ suteikė automobilio stovėjimo ir papildomas paslaugas ir tuo pagrindu išrašė 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. STLT013693, 311,80 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. gruodžio 15 d. Tačiau atsakovė iki nurodyto termino su ieškove neatsiskaitė, dėl suteiktų paslaugų jokių pretenzijų nepareikšdavo, iki ieškinio pateikimo teismui dienos skolos neapmokėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.720 straipsnio 3 dalimi, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už jai suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 311,80 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės priteistinos 53,92 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo laiku nepamokėtos sąskaitos, skaičiuojant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka, taikant 8 proc. metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (365,72 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir pridėjo 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BG 1911-31, bei 2019 m. gruodžio 10 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Remcar“, į. k. 124913711, 311,80 Eur skolą, 53,92 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (365,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 160,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stova“, į. k. 302299725, naudai.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas