- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- AS-687-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00859-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-3024 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–5).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (b. l. 22).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2017 m. gegužės 29 d. teismo nutartyje.
III.
Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 29 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti pareiškėjo skundą (b. l. 24?25). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nepagrįstai reikalavo pašalinti skundo trūkumus, nes teismui pateiktas pareiškėjo skundas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus.
2. Analogiškos formos ir turinio skundai ne kartą jau buvo priimti ir nagrinėjami administraciniuose teismuose kaip atitinkantys skundų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
3. Pareiškėjas neturi pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl turėtų būti nuo jo atleistas. Tai, kad pareiškėjas neturi pinigų, įrodo teismui pateikti dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties teisėtumą, taip pat vertina ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
2017 m. gegužės 29 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto, nustatančio, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo pareiškėjas patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad dėl šios priežasties nėra įmanoma nustatyti nagrinėtinos bylos ribų bei tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (b. l. 19).
Pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Marijampolės pataisos namų Nutarimo, kuriuo jam buvo skirta nuobauda už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalis 3 punkto reikalavimų pažeidimą (b. l. 6). Pareiškėjas nesutinka ir su Kalėjimų departamento Sprendimu, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas ikiteismine tvarka (b. l. 7–9). Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtai ir nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos (b. l. 4). Taigi, prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Nutarimu, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai paskirtos nuobaudos, kuri žemina pareiškėjo orumą (pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį) (b. l. 2). Pagrįsdamas, jo nuomone, neteisėtą nuobaudos paskyrimą, pareiškėjas skunde detaliai apibūdina Marijampolės pataisos namuose organizuojamą sveikatos priežiūrą. Pasak pareiškėjo, būtent tai (tinkamų sveikatos paslaugų dėl priklausomybės ligų ir psichikos problemų nesuteikimas) ir lėmė jo veiksmus už kuriuos jam buvo skirta nuobauda, todėl ši nuobauda turi būti panaikinta, o pareiškėjui priteistas neturtinės žalos kompensavimas. Pasak pareiškėjo, ginčijamu Nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad yra ligonis ir už pareiškėjo veiksmus ligos paūmėjimo atveju. Pareiškėjas aiškiai skunde nurodė, kad „šiame skunde neturtinę žalą kildinu iš neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos“ (b. l. 4). Pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pobūdis lemia, kad šiuo atveju nėra reikšmingas konkretus laikotarpis, kuriuo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala nėra kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų gyvenamojo ploto trūkumo ar higienos normų pažeidimų prasme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui nenurodžius konkretaus laikotarpio, kuriuo jam kilo neturtinė žala, nėra įmanoma nustatyti nagrinėjamos bylos ribų bei tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu, pareiškėjui nenurodžius minėto laikotarpio.
2017 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 35 straipsnio reikalavimo.
ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas mano, jog šiuo atveju turi būti taikoma išimtis numatyta ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas, jei teismas netaikytų šios išimties, taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal ABTĮ 37 straipsnį, t. y. prašė teismo atsižvelgti į jo turtinę padėtį.
Vienas iš trijų pareiškėjo reiškiamų reikalavimų (dėl žalos priteisimo) yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjui šią skundo dalį yra nepagrįsta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. (LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-588/2014, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-436-662/2017).
Kiti du reikalavimai (dėl sprendimų panaikinimo) nepriskirti ABTĮ 36 straipsnyje išvardytiems žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams, todėl už tokį skundą (reikalavimus) turi būti mokamas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis) arba pateikiamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 straipsnis).
Pareiškėjas, kaip minėta, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šį prašymą pareiškėjas, be kita ko, grindė savo sunkia finansine padėtimi, pateikdamas Marijampolės pataisos namų 2017 m. vasario 2 d. raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje 2017 m. vasario 1 d. pinigų nėra (b. l. 10).
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas turi galimybę sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pagal Marijampolės pataisos namų duomenis 2017 m. gegužės 29 d. (kreipimosi į teismą metu) pareiškėjo sąskaitoje buvo 464,72 Eur (b. l. 17–18). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nepagrįstai neatsižvelgė į kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neįgalumo vertino kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (b. l. 19). Vis dėlto, pažymėtina, kad teismas administraciniame procese yra aktyvus ir turi padėti įgyvendinti pareiškėjams jų teises. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareiškėjo nurodytą informaciją apie neįgalumą, turėjo paprašyti pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas šiuos duomenis pateikė teismui kartu su atskiruoju skundu. Iš jų matyti, kad pareiškėjas yra neįgalus ir turi tik 50 proc. darbingumą (b. l. 29). Šie duomenys neišvengiamai įtakoja finansinę pareiškėjo padėtį, nes negalia reikalauja papildomų išlaidų (pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad turi išlaidų, susijusių su vaistų pirkimu), be to, ši aplinkybė reiškia, kad yra ribojamos neįgalaus asmens galimybės dirbti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino. Pareiškėjas, kartu su atskiruoju skundu pateikė Marijampolės pataisos namų 2017 m. vasario 8 d. raštą „Dėl duomenų pateikimo“, iš kurio matyti, kad pareiškėjas visą jo buvimo Marijampolės pataisos namuose laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais (b. l. 34). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad didžioji dalis lėšų iš teismo nurodytos sumos (464,72 Eur) pareiškėjo buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip žalos atlyginimas (b. l. 17–18). Jų paskirtis yra iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtą žalą, todėl jų panaudojimas bylinėjimusi su Lietuvos valstybe ir jos institucijomis neatitiktų šių lėšų paskirties ir esmės. Iš pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo 3,82 Eur (b. l. 43–44). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3905-406/2016 ir 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5040-505/2016 pareiškėją buvo visiškai atleidęs nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas kaip ir tada, taip ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaip tada, taip ir dabar yra neįgalus ir nedirbantis, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo finansine padėtimi, nėra iš esmės pasikeitusios.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundas nepagrįstai buvo laikytas nepaduotu (nepašalinus skundo trūkumų). Ši nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. K. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.