- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-15004-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14339-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- J. A. B.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 11.40 val., Galvės g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė važiuojantį automobilį Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J.A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Neatsimena tiksliai, kada važiavo grybauti, galėjo būti rugpjūčio 22 diena, neatsimena, kuri savaitės diena buvo, laikas - prieš pietus. Vairavo pats, vairuoja jau 50 metų. Jokios avarijos neprisimena. Policija nebuvo privažiavusi. Sveikata vairuoti leidžia. Po Vilnių nevažinėja, daugiau kaime. Važiavo tiesiai. Nematė automobilio, ketinančio persirikiuoti, iš abiejų pusių buvo daug mašinų, jis važiavo kaire juosta, ten daugiau nebuvo, kur važiuoti, nematė jos mašinos. Ten buvo pilnas kelias, jis važiavo ten, kur jo juosta. Važiavo, jokio kontakto nebuvo. Nebuvo jokio prisivijusio automobilio, niekas jam „nesignalino“, po to pasuko į dešinę, pasuko po tiltu, važiavo link Trakų. Išklausęs nukentėjusiosios parodymus paaiškino, kad neturi, ką daugiau pridurti. Lieka prie savo duotų parodymų: nepajuto kontakto, nematė persirikiuojančio automobilio, nepateko į eismo įvykį, negirdėjo jokio garso. Keleivio pusėje nėra veidrodėlio. Volgose nėra tokių veidrodėlių keleivio pusėje, vairuotojo – taip pat yra. Galinio vaizdo veidrodėlis yra. Techninę apžiūrą pereina, mašina važiuoja gerai. Ant jo mašinos jokių įbrėžimų nėra. Įlenkimas yra kairėje pusėje, tačiau su juo jau pirko mašiną. Po galimo kontakto jokių žymių nėra. Važiavo tiesiog, tik po to, kai laisvas kelias buvo, rikiavosi į dešinę. Už geležinkelio pervažos yra po tiltu, žiedą pravažiavo, Lukoil degalinę pravažiavo. Geležinkelio pervažą pervažiavo, kad rikiavosi, nepamena, bet ties Lukoil degaline nesirikiavo (b.l.27-28, 37-38).
Nukentėjusioji G. M., apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, kad ji vyko į Lentvarį, norėjo persirikiuoti į kairę eismo juostą. Pagalvojo, kad asmuo ją praleidžia. Jis atsitrenkė į galines dureles. Mašina nesustojusi nuvažiavo. Privažiavusio iš paskos automobilio vairuotojas pasakė, kad pasivytų automobilį ir bent numerį užsirašytų. Pasivijo, signalu bandė atkreipti jo dėmesį, bet jis nesustojo. Užsirašiusi jo numerį, paskambino vyrui, kuris iškvietė policiją. Policija liepė jai grįžti į įvykio vietą. Vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrui automobilis priklauso, ji vairuoja. Ji matė asmenį, kuris vairavo. Tai teismo posėdžių salėje esantis asmuo Baltrušaitis, jis vairavo šviesią Volgą. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, aiškino, kad važiavo dešine puse, jai reikėjo persirikiuoti į kairę, nes dešinioji juosta ėjo žemyn. Tai Galvės g., ji matė Volgą, ji įjungė posūkį, jis jos nepraleido. Važiavo lėtai savo juosta. Asmuo stuktelėjo į galinės kairės pusės dureles. Ji važiavo savo juosta, todėl ne ji kliudė. Volga priekine dalimi kliudė jos automobilį. Jos vairavimo stažas 4 mėnesiai. Jis stuktelėjo priekiniu sparno kampu. Volgos vairuotoją matė per langą, kai jis pravažiavo. Negali pasakyti, kaip arti juostos jos automobilis buvo kontakto metu, Volga prie pat juostos buvo, neįvažiavo ji į jo juostą. Automobiliai buvo sugretinti, ji dalyvavo sugretinime. Plastmasinė durelių apsauga nukrito eismo įvykio metu. Veidrodį sutvirtino lipniąja juosta, nes jis buvo nulaužtas. Padėjo policija. Dažus nuo durelių nuvalė acetonu, dažai lengvai nusivalė. Į draudimą kreipėsi iš karto po įvykio pirmadienį (b.l.33-38).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas kilti administracinei atsakomybei. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Jonui A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 11.40 val., Galvės g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė važiuojantį automobilį Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). J. A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nepajuto kontakto, nematė persirikiuojančio automobilio, nepateko į eismo įvykį, negirdėjo garso. Tokias aplinkybes jis nurodė ir 2015 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime, iš kurio matyti, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. vairavo automobilį GAZ 24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Galvės g., Vilniuje, ties degaline Lukoil, važiavo antra juosta ir bandė rikiuotis į pirmą juostą, kad kliudė kitą transporto priemonę nei juto, nei matė (b. l. 10). Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti ir nepastebėti jo automobilio GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto su nukentėjusiosios automobiliu Peugeot (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ir pati nukentėjusioji, apklausiama teismo posėdžio metu, ji nurodė, jog tai buvo paviršinis pažeidimas, įlenkimas buvo apačioje, įlenkimo po dažais nebuvo, kontaktas buvo silpnas, ji nežino, ar jis suvokė, kad buvo kontaktas, gal ir nepajautė, Volga nepristabdė. Tai, kad transporto priemonių kontaktas nebuvo stiprus, patvirtina ir byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, jog automobilių apgadinimai yra minimalūs, paviršutiniai (b.l. 15-22). Be to, teismas atkreipia dėmesį į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens senyvą amžių ir įvertina tai, kad iš Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad J. A. B. turi klausos sutrikimų (b. l. 26), tokios sveikatos problemos taip pat galėjo turėti įtakos, kad J. A. B. galėjo nepajusti transporto priemonių kontakto ir nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis. Todėl esant tokioms aplinkybėms negalima daryti išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. A. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobilis GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, J.A. B. iškelta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties
Be to, J. A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 11.40 val., Galvės g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė važiuojantį automobilį Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje Nr. AV2-2676/900 matyti, kad GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – brėžtos galinės dešinės pusės durelės (0,92- 0,93 cm aukštyje), brėžtas priekinės pusės dešinės pusės sparnas (0,62 – 0, 70 cm), Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – brėžtos kairės pusės posūkio žibintas, brėžtas kairės pusės sparnas (0,46 -0,47 cm aukštyje), apgadintos priekinės kairės pusės durelės, kurios pakeistos naujomis, kairės pusės veidrodėlis pakeistas nauju, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka (b. l. 14). Tačiau vien tokių aplinkybių nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, yra būtina nustatyti asmenį, dėl kurio kaltų veiksmų buvo padaryti transporto priemonių apgadinimai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Jonas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog jis nematė automobilio, ketinančio persirikiuoti, iš abiejų pusių buvo daug mašinų, jis važiavo kaire juosta, ten daugiau nebuvo kur važiuoti, nematė jos mašinos, buvo pilnas kelias, jis važiavo, kur jo juosta, jokio kontakto nebuvo, nebuvo jokio automobilio prisivijusio, niekas jam nesignalizavo. Nukentėjusioji G. M. parodė, kad ji vyko į Lentvarį, ji norėjo persirikiuoti į kairę eismo juostą, pagalvojo, kad asmuo ją praleidžia, jis atsitrenkė į galines dureles, mašina nesustojusi nuvažiavo, privažiavusio iš paskos automobilio vairuotojas pasakė, kad pasivytų automobilį ir bent numerį užsirašytų, pasivijo, signalu bandė atkreipti jo dėmesį, bet jis nesustojo, ji įjungė posūkį, jis jos nepraleido, važiavo lėtai savo juosta, asmuo stuktelėjo į galine kairės pusės dureles. Ji važiavo savo juosta, todėl ne ji kliudė, o Volga priekine dalimi kliudė jos auotmobilį. Aplinkybę, kad ji tuo metu, kai buvo apgadinti automobiliai, ketino rikiuotis, nukentėjusioji nurodė ir savo 2015 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime (b. l. 7). Nors nukentėjusioji tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodo, jog ji nebuvo įvažiavusi į kitą eismo juostą, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtina jokiais kitais byloje esančiais duomenimis ir sukelia pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio kaltininko. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, jog jis važiavo tiesiai, nematė automobilio, ketinančio persirikiuoti, iš abiejų pusių buvo daug mašinų, jis važiavo kaire juosta. Taigi jis savo parodymuose nurodo, jog važiavo savo juosta. Nustačius tokias aplinkybes išlieka abejonė dėl to, ar tikrai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Jono A. B. veiksmų kilo eismo įvykis ir buvo apgadinti automobiliai GAZ24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, J. A. B. iškelta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, taip pat nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.