- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-393-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Šiaulių, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-393-71/2011
Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05705-2010-2
NUTARTIS
2011 m. liepos 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Z. M. atstovui advokatui G. Ž. (15 b. l.), atsakovui S. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Šiaulių žemėtvarkos skyriaus atstovei D. A. (148 b. l.),
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, Z. M., negatoriniu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribas. Atsakovui nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.). Ieškovas nurodė, kad 2010-04-13 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą ir tų pačių metų birželio mėnesį, atlikęs faktinę šio sklypo apžiūrą, nustatė, kad jam teisėtai priklausančio sklypo ribose yra pastatyta tvora, kuri užima dalį sklypo iki 10.93 metro. Ieškinyje nurodė, kad į atsakovą kreipėsi žodžiu bei 2010-07-22 kreipėsi raštu, kad atsakovas savanoriškai demontuotų tvorą, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas taip pat ignoravo ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių žemėtvarkos raštą, kuriuo jis buvo informuotas apie ieškovo teisių pažeidimą. Kadangi ieškovo daiktinės teisės yra nepagrįstai apribotos ir jų negali realizuoti pilna apimtimi, todėl pareiškė teismui negatorinį ieškinį.
Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal pirkimo –pardavimo sutartį 1993-12-16 atsakovas iš valstybės nusipirko 834 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį moka mokesčius. Atsakovas 2010-06-04 yra gavęs iš Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštą, buvo nuvykęs su juo pasikalbėti ir pokalbio metu aptarė susidariusią situaciją. Atsakovas pripažino, kad, sudarant detalųjį planą, buvo neapsižiūrėta dėl žaliosios zonos ir jam pasiūlė užimti kitoje jo sklypo pusėje esančią žaliąją zoną. Pripažino, kad įvyko klaida ir siūlė kreiptis į teismą. Tvora yra pastatyta 1994 metais pagal tuo metu galiojančią tvarką ir kaimynų nusiskundimų nebuvo sulaukęs. Atsakovas sklypą yra sąžiningai įgijęs ir anksčiau negu kaimynas Z. M.. Pagal įstatymą iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamas daiktas.
Tretysis asmuo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, ieškovo Z. M. išdėstytus reikalavimus laiko pagrįstais, kadangi jis yra teisėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl pagrįstai prašo atstatyti jo pažeistą teisę reikalaujant jo sklype išmontuoti pastatytą tvorą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą S. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovo Z. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas. Atsakovui S. K. nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leido ieškovui Z. M. juos išmontuoti savo nuožiūra, nurodydamas, kad atsakovas S. K. turi atlyginti visas patirtas išlaidas. Priteisė iš Stasio K. Z. M. 233 Lt bylinėjimosi, 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 11,25 Lt pašto išlaidų valstybei (109-112 b. l.).
Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-04-13 pirkimo – pardavimo sutartimi iš R. G. nusipirko 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į įgytą žemės sklypą. Pateikta pirkimo pardavimo sutartis nenuginčyta ir teismo nepanaikinta įstatymo pagrindu, todėl teismas laikė, kad ieškovui žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo –pardavimo sutartyje t.y. 0,0600 ha ploto. Pateiktas žemės sklypo planas patvirtina, kad gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas. Kad ieškovui priklausančio sklypo dalyje yra atsakovo pastatyta tvora patvirtina: ieškovas, pateiktas planas, antstolės V. Š. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Teismas nustatė, kad atsakovo užimamas sklypo plotas yra 0,0834 ha, esantis (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pateikti dokumentai, ir jis yra iš dešinės nuo ieškovo sklypo žiūrint nuo Šakių gatvės pusės, nors pagal atsakovo namų valdos inventorizacijos planą žalios juostos plotas atsakovui skirtas kairėje pusėje. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jo žemės sklypo ribose yra atsakovo pastatyta tvora patvirtina ir trečiojo asmens pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas. Liudytojas A. S., kuris 1995 metais adresu (duomenys neskelbtini) atliko geodezinius matavimus ir darė inžinerinį planą patvirtino, kad riba tarp sklypų nustatyta ir pažymėta registrų centre ir plane matoma medinė tvora. Riboženkliai buvo iš kitos pusės, o kita riba sutapo. Liudytoja N. L. , kuri yra dirbusi Šiaulių žemėtvarkos skyriuje, parodė, kad atsakovui žalia juosta šalia jam priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) būtų iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau pagal sklypo išmatavimus yra artimesnis dešinėje pusėje esantis sklypas. Kairėje (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje yra laisva valstybinė žemė. Teismas nurodė, kad šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas, nurodęs, kad sklypą įsigyjant, niekas žemės sklypo nematavo, žemės sklypo matavimus atliko pats, nebuvo paženklintos ribos, nes buvo pelkė ir 1994 metais užtvėrė tvorą, kuriai pastatyti tuo metu kaimynų sutikimo nereikėjo ir ji iki šiol neregistruota kaip atskiras statinys. Atsakovas teigė, kad šiuo sklypu ilgą laiką niekas nesinaudojo, keitėsi savininkai, tačiau teismas laikė, kad tai nereiškia, kad atsakovas gretimu sklypu gali disponuoti kaip savo, kadangi nuosavybės teisės į jį neturi. Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ankstesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nereiškė jokių pretenzijų dėl jo pastatytos tvoros, kadangi tai savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam, nei esamam savininkui. Todėl ieškovo pretenzijas dėl jo pažeistos teisės atsakovui laikė pagrįstomis. Teismas atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškininės senaties terminą netenkino, nes laikė, jog negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis, kadangi teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, laikė esant pakankamai duomenų išvadai, kad ieškovo nurodytas jo teisių pažeidimo faktas, kad jam priklausančiame žemės sklype yra pastatyta atsakovo tvora, yra įrodytas ir nepaneigtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (114-116 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus ir jais remdamasis priėmė klaidingą sprendimą. Teismas nepagrįstai nevertino šių rašytinių įrodymų: Šiaulių miesto valdybos 1993-12-13 potvarkio Nr. 633 „dėl privačių manų valdų žemės sklypų pardavimo“; žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1993-12-16 sutarties Nr. 1483, sudarytos tarp S. K. ir Šiaulių miesto valdybos; žemės sklypo įkainojimo 1993-11-03 akto Nr. 1483. Įrodymai patvirtina, kad atsakovui S. K. 834 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo parduotas potvarkio ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šie nekilnojamojo turto įsigijimo teisiniai pagrindai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Remiantis LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 ir pirkimo-pardavimo sutartimi, Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnyba privalėjo atlikti geodezinius žemės sklypo matavimus, nes už tai S. K. buvo sumokėjęs. Nupirkto 834 kv. m. žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimo faktą patvirtina parengta situacijos schema, tačiau situacijos schemoje – originale ir kopijoje, gautoje iš VĮ Registrų centro, iš esmės skiriasi nurodyti duomenys. Situacijos schemos originale nurodytas sklypo suteikimo pagrindas Šiaulių miesto valdybos 1993-11-12 potvarkis Nr. 633, situacijos schemos atlikimo data 1993-11-26, tačiau situacijos schemos kopijoje, pateiktoje VĮ Registrų centras, yra tuometinio Šiaulių miesto vyr. architekto spaudas su žyma „suderinta" ir nurodyta suderinimo data – 1995-03-15. Šioje kopijoje nebėra nuorodos, kokiu pagrindu suteiktas žemės sklypas, o parašas ne S. K.. Taip pat šioje kopijoje nenurodyta data, kada buvo atlikta situacijos schema;
2. Apeliantas nurodo, kad sprendime šalių teisiniams santykiams įvertinti, teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 4.26 str. 1, 2, 3 dalis. Atsakovas S. K. 834 kv. m. žemės sklypą, kuriame yra tvora su pamatais, sąžiningai valdo nuo šios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, tai yra nuo 1993 m. gruodžio 16 dienos. Už šį, sąžiningai įsigytą 834 kv. m. ploto žemės sklypą S. K. moka mokesčius valstybei. Tvora ir pamatai pastatyti aukščiau paminėtame žemės sklype 1994 m. pagal tuo metu galiojančią tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo laikyti atsakovą S. K. sąžiningu aukščiau paminėto žemės sklypo įgijėju, bei teisėtu tvoros ir pamatų savininku;
3. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nors atsakovas pagrįstai to reikalavo. Atsakovas 1993-12-16 nupirko 834 kv. m. žemės sklypą ir šiame žemės sklype 1994 m. pastatė tvorą su pamatais. Ieškovo ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei 10 metų, ieškinyje ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas privalėjo atmesti ieškovo ieškinį, ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas Z. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (125-127 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tiek VĮ Registrų centras turima atsakovo 599 m² ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), situacijos schema, tiek paties atsakovo turima situacijos schema - abi yra vienodi originalūs dokumentai, fiksuojantys tą pačią informaciją, abiejuose egzemplioriuose yra S. K. parašas. Niekas byloje neginčijo, kad šis žemės sklypas atsakovui buvo suteiktas Šiaulių m. valdybos 1993-11-12 potvarkiu Nr. 633. Apeliantas nenurodė savo apeliaciniame skunde kokias konkrečiai aplinkybes jis ginčija, todėl šie argumentai neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-03-23 sprendimu teisingai nustatė, kad žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pagal S. K. namų valdos inventorizacijos planą žalios juostos plotas jam skirtas kairėje pusėje, o ne dešinėje, kaip kad jis bando įrodyti. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojais apklausti A. S., N. L.. Teismas konstatavo, kad S. K. atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Z. M. daiktines teises. Atsakovas, savavališkai, be jokio teisinio pagrindo, užėmęs ieškovui priklausantį žemės sklypą, siekia įteisinti savo dabartinę padėtį. Tačiau iš neteisėtų veiksmų, teisė neatsiranda. Atsakovas naudojasi ne pagal dokumentus jam parduotu žaliuoju plotu (esančiu namo kairėje pusėje), o kitu plotu, esančiu nuo namo dešinėje pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes, atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, negatoriniams reikalavimams ieškinio senatis netaikoma. Atsakovas tvorą pastatė ieškovo žemėje, ji stovi ir S. K. savo neteisėtų veiksmų nenutraukia iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas dėl tokių atsakovo veiksmų kiekvieną pažeidimo dieną prasideda iš naujo. Be to, atsakovas savo tvoros nėra įregistravęs viešame nekilnojamojo turto registre, todėl byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada ji pastatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (121-123 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Apeliaciniame skunde S. K. nepagrįstai teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nenagrinėjo ir nevertino dokumentų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimu. Teismas pagrįstai įvertino, kad S. K. naudojosi „Žaliuoju plotu", esančiu į kairę pusę nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žiūrint iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir neturėjo teisinio pagrindo užsitverti dalies (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Apeliantas klaidingai nurodo aplinkybę dėl neva žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos schemos ar parašų joje klastojimo fakto. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriuje saugomoje inventorinėje byloje yra du tos pačios situacijos schemos egzemplioriai sklypui (duomenys neskelbtini), schemos sudarytos 1993-06-26 (šioje schemoje mėnuo nurodytas romėniškai „VI", galbūt todėl apeliantas šį ženklą dėl neryškios kopijos laiko kaip „11", t.y. žymintį lapkričio mėnesį). Pažymėtina, kad ant vieno iš schemos egzempliorių uždėta žyma, kad suderinta su miesto vyr. architektu 1995-03-15, tai jokia klastotė, o paprasčiausiai vėlesniu laikotarpiu ant žemės sklypo plano uždėtas antspaudas ir nurodyta data. Pažymėtina, kad visose schemose, kurios saugomos Nacionalinėje žemės tarnyboje ir kurias pateikė teismui atsakovas ir ieškovas, Z. M. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir S. K. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų taškų koordinatės neabejotinai aiškios. Pagal Šiaulių miesto vietinės koordinačių sistemos taškus matosi, kad taškų 1 ir 4 koordinatės X ir Y abiejų sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) schemose sutampa. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad tai tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 str. 5 d., ieškinio senatis netaikoma. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nešališkai išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai aiškino materialines ir taikė procesines teisės normas, todėl nėra pagrindo priimto sprendimo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde apeliantas S. K. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino dokumentų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimu: Šiaulių miesto valdybos 1993-12-13 potvarkio Nr. 633 „dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“, Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 1993-12-16 sutarties Nr. 148, sudarytos tarp S. K. ir Šiaulių miesto valdybos, žemės sklypo įkainojimo 1993-11-03 akto Nr. 1483. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas S. K. nepateikė rašytinių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad apeliantas pagrįstai užsitvėrė šiuo metu Z. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų dokumentų – gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijos lentelės, kurioje nurodomas iš viso naudojamas (duomenys neskelbtini), 920 kv. m. sklypas (75-76 b. l.), inventorizacijos plano (81,82 b. l.), S. K. pareiškimo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo (54,77 b. l.) pagrįstai vertino, kad S. K. naudojasi „Žaliuoju plotu", esančiu į kairę pusę nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žiūrint iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo užsitverti dalies (duomenys neskelbtini) žemės sklypo.
Teisėjų kolegija pripažįsta ir vertina, kad tiek VĮ Registrų centras turima atsakovo 599 m² ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), situacijos schema, tiek paties ieškovo turima situacijos schema – abi yra vienodi originalūs dokumentai, fiksuojantys tą pačią informaciją (74, 80, 91, 93 b. l.). Abiejuose egzemplioriuose yra S. K. parašas (80, 91 b. l.), todėl apeliantas nepagrįstai argumentuoja dėl neva žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos schemos ar parašų joje klastojimo fakto. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriuje saugomoje inventorinėje byloje yra du tos pačios situacijos schemos egzemplioriai sklypui (duomenys neskelbtini), schemos sudarytos 1993-06-26. Teismas pažymi, kad schemose, dėl Z. M. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ir S. K. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taškų koordinatės yra aiškios. Pagal Šiaulių miesto vietinės koordinačių sistemos taškus matosi, kad taškų 1 ir 4 koordinatės X ir Y abiejų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) schemose sutampa (74, 80, 91, 93 b. l.). Be to, byloje neginčijama, kad šis žemės sklypas atsakovui buvo suteiktas Šiaulių m. valdybos 1993-11-12 potvarkiu Nr. 633.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apelianto apeliacinio skundo argumentas neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl materialinės teisės normų pažeidimo
Apeliantas nesutinka su teismo įpareigojimu išmontuoti jam priklausančią tvorą, kurią atsakovas pasistatė 1994 metais, jam priklausančiame ir sąžiningai įgytame 834 m² ploto žemės sklype.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pagal S. K. namų valdos inventorizacijos planą žalios juostos plotas jam skirtas kairėje pusėje, o ne dešinėje pusėje kaip, kad nurodo atsakovas. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojais apklausti A. S., N. L. (106-107 b. l.). Pats atsakovas pripažįsta, kad žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), ilgą laiką niekas nesinaudojo, savo žemės sklypo matavimus atlikęs pats, tvorą užsitvėrė be kaimyno sutikimo (105 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas S. K., užtverdamas tvorą, ir užimdamas ieškovui priklausantį žemės sklypą, atliko neteisėtus veiksmus bei pažeidė Z. M. daiktines teises.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nuosavybės teises į 834 m² ploto žemės sklypą, o ieškovui priklauso šalia esantis 600 m² ploto žemės sklypas. Byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų žemės sklypų ribų nustatymo ar kadastrinių matavimų panaikinimo. Ieškovas savo pažeistą teisę gina negatoriniu ieškiniu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytas jo teisių pažeidimas faktas, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype atsakovo pastatyta tvora trukdo naudotis, disponuotu turtu ir jį tinkamai valdyti, nėra paneigtas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtai užėmė ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-06-04 raštas Nr. S-328 (2.7) „Dėl naudojamo žemės sklypo ribų" (20 b. l.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 raštas Nr. S-985(1.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) " (61 b. l.) patvirtina, kad atsakovas S. K. yra įsigijęs 834 kv. m. ploto žemės sklypą, kurį sudaro 600 kv. m. ploto sklypas su gyvenamuoju namu bei dalis namo kairėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) esančio žaliojo ploto. Tačiau faktiškai S. K. naudojasi ne pagal dokumentus jam parduotu žaliuoju plotu (esančiu namo kairėje pusėje), o kitu plotu, esančiu nuo namo dešinėje pusėje. Atsakovo S. K. savavališkai užimtas žalias plotas yra priskiriamas (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, kurį dabar nuosavybės teise valdo ieškovas Z. M.. Teisėjų kolegija minėjo, kad abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijų schemos liudija, kad šiuos sklypus ribojančios tiesės taškų koordinatės X ir Y abiejų sklypų schemose sutampa. Todėl tiek ieškovo, tiek atsakovo sklypus jungianti riba yra neabejotinai aiški. Iš antstolės V. Š. 2010-08-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 71-64 bei UAB „Egmus" sudarytos sklypo išpildomosios nuotraukos matyti, kad atsakovo tvora, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atkerta 9.99 metro, iš kitos pusės - 10.93 metro ieškovo sklypo (6-10 b. l.). Remiantis išdėstyti teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė Z. M. nuosavybės teises į žemę.
Dėl senaties termino taikymo
Apelianto argumentas dėl ieškinio senaties taikymo laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes, atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį (LR CK 1.127 str. 5 d.), negatoriniams reikalavimams ieškinio senatis netaikoma. Teismui konstatavus, kad atsakovo pastatyta tvora stovi neteisėtai ieškovo žemėje, S. K. savo neteisėtų veiksmų nenutraukia iki šiol, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškinio senaties terminas dėl tokių atsakovo veiksmų kiekvieną pažeidimo dieną prasideda iš naujo.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.
Atmetus apelianto S. K. apeliacinį skundą iš jo priteistinos 1573 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui (146-147 b. l.) ir 5,95 Lt pašto siuntimo išlaidų apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1573 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5,95 Lt (penkis litus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.