Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-1698/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2-1698/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
A. D., L. D.
Ieškovas
UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1698/2013(Proceso Nr. Nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4; 129.14; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-801-44/2008 pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, kuria buvo išduotas Europos vykdomasis raštas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D., 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 12 d., priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 350 000 Lt paskolos, 7 000 Lt palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 3 785 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (civilinė byla Nr. 2-801-44/2008).

Išieškotojas (ieškovas) 2012 m. rugsėjo 26 d. teismui padavė prašymą (gautas 2012 m. rugsėjo 28 d.) pripažinti Europos vykdomuoju raštu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą ir išduoti šio Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nurodydamas, kad skolininkai (atsakovai) šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nėra įvykdę nurodyto teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino išieškotojo (ieškovo) prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi išnagrinėjęs išieškotojo (ieškovo) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties šią teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs prašymo esmės, neteisėtai atsisakė išduoti apeliantui vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės L. D. (CPK 647 str. 2–3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi išieškotojo (ieškovo) UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymą patenkino. Teismas, vykdydamas anksčiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir išnagrinėjęs minėtą išieškotojo (ieškovo) prašymą bei nustatęs, kad jo reikalavimo teisė į solidarių skolininkų A. D. ir L. D. skolą yra nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, kuris privalomas ir turi būti vykdomas, o byloje nenustatyta, kad būtų suėjęs senaties terminas dėl tokio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (CPK 18 str., 646 str. 1, 6 d., 606 str. 2 d.), ieškovo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo patenkino ir išdavė Europos vykdomąjį raštą dėl – 350 000 Lt paskolos, 7 000 Lt palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 3 785 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir L. D..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. D. ir L. D., nesutikdami su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir atmesti išieškotojo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ĮBĮ nuostatas, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Išieškojimas iš bankrutavusios A. D. firmos „ALDA“ pagal CPK taisykles negalimas, nes visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. remiantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta kreditorių eile. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas yra negalimas abiejų atsakovų atžvilgiu, nes jie abu yra A. D. firmos „ALDA“ bendrasavininkiai. Teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CPK 647 straipsnio nuostatas, nors ir abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai. Teismas be jokio pagrindo taikė CPK 646 straipsnį, nes išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nebuvo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Išieškotojas (ieškovas) atsiliepime į atskirąjį skundą su paduotu atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsileipimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

Atsakovai nurodo tuos pačius pagrindus ir argumentus, kuriais grindė savo 2012 m. lapkričio 6 d. atsiliepimą į išieškotojo atskirąjį skundą, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2013 m. vasario 14 d. nutartyje. Kadangi Šiaulių apygardos preliminarus sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovas yra pateikęs rašytinį pareiškimą dėl vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo, atsakovai yra solidariai atsakingi už prievolės kreditoriui įvykdymą bei tai, kad L. D. nėra įmonės bendrasavininkė, todėl mano, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir neišduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimo L. D. asmeninio turto atžvilgiu bei jį vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (329 str. 2 d. ir 3 d.).

Byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas ir išduotas Europos vykdomasis raštas dėl – 350 000 Lt paskolos, 7 000 Lt palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 3 785 Lt žyminio mokesčio ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš solidarių skolininkų A. D. ir L. D..

Remiantis Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Europos vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, teismo patvirtintos taikos sutartys, autentiški dokumentai, dėl kurių išduotas Europos vykdomasis raštas, yra vykdytini dokumentai, kurie vykdomi pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, ir šis įstatymas nenustato kitaip.

Kaip žinia, teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 587 str.), jeigu nėra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas ir jei šis terminas nebuvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 str. 6 d.). Vadovaudamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 str. 2 d.); kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari (CPK 647 str. 3 d.). Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009).

Taigi anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir kasacinio teismo išaiškinimai apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą teigti, kad vykdomųjų dokumentų išdavimas nėra siejamas su ĮBĮ nustatytomis procedūromis. Vykdomojo dokumento išdavimas nereiškia sprendimo vykdymo proceso pradėjimo. Kadangi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesas vyksta pagal atitinkamas ĮBĮ nuostatas, o bankroto procedūroms pasibaigus, neribotos civilinės atsakomybės privačių juridinių asmenų skolos gali būti išieškomos CPK nustatyta tvarka, todėl kaip nepagrįstus apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ĮBĮ nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti išduoti teisės aktuose nustatytą vykdomąjį dokumentą nebuvo jokio pagrindo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė