Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-12 · Administracinė byla Nr. eI2-124-609/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
eI2-124-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01434-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
V. K., uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini)
Administracinė byla Nr. eI2-124-609/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01434-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui G. D.‚

atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei D. V.,trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini), V. K. dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. D8-975 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kretingos savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovė) direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ sudarytos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 9 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas).

Skunde nurodo, kad jis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas 2002 m. kovo 13 d., medžioklę vykdo Kretingos rajono ir Skuodo rajono ribose.

Teigia, kad po ūkininko V. K. pareikalavimo sumokėti 2 196,75 Eur, pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, kuri tik 2022 m. birželio 3 d. atsiuntė Komisijos 2022 m. kovo 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 29 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktus bei Aktą, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta atlyginti ūkininkui V. K. padarytus nuostolius, t. y. jam sumokėti 2 196,75 Eur sumą.

Pareiškėjo vertinimu, Aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui (sprendimui) keliamų reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog Akte nėra nurodyta tiksli ūkininko pranešimo apie elnių padarytą rapsų pasėliams žalą data, pasėlio koordinatės, žemės ūkio paskirties žemės sklypo valdymo pagrindas.

Pareiškėjas pažymi, jog Komisija pripažino ūkininko pretenzijų nemotyvuotumą, ūkininko veiksmų įtaką galimai žalai atsirasti, įvertino, jog rapsų laukas yra miškų apsuptyje, rapsas nebuvo visiškai sudygęs, todėl žalos nebuvo galima nustatyti.

Pareiškėjas teigia, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta detalesnių ir tikslesnių matavimų. Nurodo, kad pasodinęs rapsus tarp miškų esančiame žemės sklype, ūkininkas turėjo imtis priemonių pasėlį apsaugoti nuo laukinių žvėrių. Pabrėžia, kad 2022 m. kovo - balandžio mėnesiais elnių medžioklė draudžiama, be to, nurodytu laiku jau buvo išnaudotas pareiškėjui nustatytas elnių medžiojimo limitas.

Pastebi, kad ginčui aktualiuose aktuose skiriasi Komisijos sudėtis, negalima nustatyti, kada apie padarytą žalą buvo pranešta (duomenys neskelbtini) seniūnui bei kada apie padarytą žalą seniūnas pranešė pareiškėjui, tuo pažeidžiant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Darbėnų seniūnijoje 2022 m. kovo 7 d. buvo gautas V. K. prašymas sudaryti komisiją, jog būtų įvertinta, paskaičiuota ir atlyginta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gautą prašymą, 2022 m. kovo 15 d. buvo surašytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 22,74 ha žieminių rapsų pasėlių laukas. Buvo įvertinta, jog žalą padarė elniai, nurodyta, kad žemės sklypas yra miško apsuptyje, vizualiai nustatyta, kad laukas ištryptas, nuėstas, jame gausu elnių išmatų, nuspręsta 2-4 savaičių laikotarpiu pakartotinai nuvykti į vietą ir įvertinti sudygusių pasėlių būklę bei nustatyti padarytą žalą.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žieminiai rapsai 15,15 ha žemės sklype sunaikinti daugiau kaip 70 procentų, todėl konstatuota, kad sunaikintas visas pasėlio plotas. Buvo siūloma atsėti vasarinius rapsus, atlyginant atsėjimo išlaidas, patvirtintas pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Biologinio turto normatyvines kainas (366 eilutė, 1 ha atsėjimo kaina yra 135-155 Eur (1 ha siūloma atsėjimo kainą skaičiuoti 145 Eur/ha).

Atsižvelgus į Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau – ir Metodika), atsižvelgus į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2022 metams, buvo surašytas Aktas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad 2022 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. D. buvo išsiųstos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. kovo 15 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, o 2022 m. gegužės 10 d. – Akto kopija.

Atsakovė teigia, kad Akte neapsiribota žalos paskaičiavimu, jame nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, kas ir kokiu būdu ją padarė, išaiškinta Akto vykdymo bei apskundimo tvarka ir terminai, nors nenurodytas žalos padarymo laikas, kada gauta informacija apie žalos padarymą, nenurodyta, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą. Atsakovės vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

Pažymi, kad formalus (nežymus) pažeidimas pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Komisija, vertindama pasėliams padarytos žalos dydį, laikėsi 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų.

Akcentuojama, kad Komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. kovo 15 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 29 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Akte konstatuota, kad žala padaryta, kad elniai žieminius rapsus sugadino, juos apėsdami ir išmindžiodami.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su tuo, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ūkininkas žieminius rapsus pasodino miško apsuptyje esančiame žemės sklype ir nesiėmė jokių priemonių tam, jog pasėlis būtų apsaugotas nuo laukinių žvėrių.

Atsakovė cituoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, Metodikos 12 punktą ir teigia, kad žemės sklypo plotas didesnis nei 3 ha, todėl ūkininkas neturėjo pareigos imtis papildomų priemonių, kad apsaugotų pasėlius nuo laukinių žvėrių.

Atsakovės nuomone, Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas. Kadangi Akto turinys leidžia suprasti jo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus, Aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

Nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog pagal teisės normą, įtvirtintą Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte, pareiga medžioklės plotų naudotojui atlyginti kanopinių žvėrių padarytą žalą miškui kyla tik tuomet, jeigu yra visos minėtame punkte numatytos sąlygos.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas remiasi netinkamai parinkta įstatymo nuostata, nes Akte konstatuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams, o ne miškui, todėl nagrinėjamu atveju taikytina teisės norma, įtvirtinta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.2.2. papunkčiu tvirtina, kad medžioklės terminų nustatymas nesudaro pagrindo teigti, jog elnius uždrausta medžioti ištisus metus.

Mano, kad būtina įvertinti aplinkybę, jog medžiojamųjų gyvūnų žala padaryta žieminiams rapsams, kurie sėjami rudenį, žala nustatyta pavasarį, ūkininkui nuvykus į žemės sklypą, todėl sudėtinga nustatyti konkrečią datą, kada buvo padaryta žala.

Sprendžia, kad žala galėjo būti padaryta net iki limituojamo elnių išmedžiojimo. Cituodama Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto teisės normos turinį tvirtina, kad esant sąlygoms, kuomet žala padaroma kanopinių žvėrių, kuriuos medžioti nėra uždrausta visus metus, medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti elnių žieminiams rapsams padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. nurodo, kad į seniūniją kreipėsi po to, kai kovo mėnesį nuvykęs apžiūrėti pasėlių, sužinojo apie jų sunaikinimą. Teigia, kad rudenį pasėliai buvo sudygę per sprindį, juos purškė. Pažymi, kad sunaikintus pasėlius atsėjo kitais pasėliais. Taip pat pažymi, kad žemės sklypais naudojasi panaudos sutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo 2022 m. gegužės 9 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo teigimu, šis administracinis aktas neatitinka nei faktinių, nei teisinių reikalavimų sprendimams, kurie numatyti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes neaišku, kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padaryta žala, nėra suprantama, kodėl ūkininko patirtus nuostolius turi atlyginti pareiškėjas, nebuvo įvertinta, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių.

Bylos duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. yra 7,92 ir 15,15 ha dydžio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas. Šiuose žemės sklypuose ginčo laikotarpiu buvo auginami žemės ūkio pasėliai (rapsas). Šiais žemės sklypais, kaip medžioklės plotais, naudojosi ir pareiškėjas.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. K. 2022 m. kovo 7 d. prašymu 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. Komisija apžiūrėjo šiuos žemės sklypus ir nustatė, kad žemės ūkio pasėliams, augantiems 15,15 ha žemės plote, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai elniai, padarė žalą, sunaikindami daugiau kaip 70 procentų pasėlių, kuriuos pasiūlyta atsėti vasariniu rapsu 145 Eur/ha pasėlių atsėjimo kaina.

Akte konstatuota, kad žieminių rapsų pasėlius 15,15 ha žemės plote sunaikino elniai, juos nuėsdami ir sumindžiodami. Paskaičiuota 2196,75 Eur žieminių rapsų pasėlių atsėjimo kaina, kurią pasiūlyta atlyginti pareiškėjui.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių, miškų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių, miškų savininkas, detalizuoja Metodika (aktuali akto redakcija).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai <...>, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje. Metodikos 2 punkte taip pat numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis Metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Tačiau Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatanti sąlygą žalos atlyginimui – jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, imperatyviai nurodo, jog tokios apsaugos priemonės turi būti patvirtintos Metodikoje. Metodikoje imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai, t. y. Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai. Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir išsamiu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010).

Priimdama individualų administracinį aktą dėl padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija turi įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., LVAT 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio kaip šioje byloje tiriamos viešojo administravimo procedūros specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams, naudotojams suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (Lietuivos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1, 2 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

Pažymėtina tai, jog formalus (nežymus) pažeidimas pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Teisinis reguliavimas nenumato, kad medžioklės plotų naudotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kurių sumedžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus.

Taisyklių 15.2.2 papunktis (suvestinė redakcija nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.) reglamentuoja, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.; pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.

Taigi, akivaizdu, kad teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad jo atsakomybę šalina tai, kad ūkininko prašymo pateikimo metu buvo draudžiama medžioti elnius, buvo viršytas sumedžiotų elnių limitas, neturi teisinės reikšmės.

Metodikoje imperatyviai įtvirtintas reikalavimas pasėlių apsaugai ginčo atveju netaikytinas, nes ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, viršija 3 ha ribą. Taigi nagrinėjamu atveju pasėlių savininkas neturėjo pareigos taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir turėjo būti spręstinas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo klausimas.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 punktas).

Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.

Iš Akto turinio matyti, jog jis grindžiamas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, nepareikšdamas jokių pretenzijų ar pastabų, pasirašė ir pareiškėjo atstovas J. D., duomenimis. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atliekant apžiūrą vietoje ir pasirašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienam iš apžiūroje dalyvavusių asmenų, tarp jų ir pareiškėjo atstovui J. D., nekilo abejonių dėl žalos padarymo vietos bei masto.

Vertinant žalą, buvo atsižvelgta, kad žemės plote, kuriame buvo nustatyti visiškai sunaikinti pasėliai, nauji pasėliai, gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais.

Priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija vadovavosi Metodikos 11 punktu, kuris žalos apskaičiavimą sieja tik su tiesioginėmis išlaidomis, reikalingomis sunaikintiems pasėliams atsėti, apskaičiuodama žalą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta normatyvine žieminių rapsų atsėjimo 2022 metams kainą.

Bendrai vertinant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. balandžio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina, jog juose pakankamai aiškiai apibrėžtos nustatytos faktinės aplinkybės, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. sąmoningai ir tyčia prisidėjo prie žalos padidėjimo bei akivaizdžiai uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, todėl nėra pagrindo konstatuoti žalos atlyginimą šalinančių išimčių ginčo atveju buvimą.

Vertindama pareiškėjo skundo argumentus, kiek tai susiję su Komisijos sudėtimi, teisėjų kolegija pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kretingos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatai nėra patvirtinti. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Kretingos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, susidedanti iš Ž. S. – Žemės ūkio skyriaus vedėjos, Komisijos pirmininkės, A. J. – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės, Komisijos pirmininko pavaduotojos ir narių: A. N. – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto, L. R. – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės ir seniūnijos, kurios teritorijoje skaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, seniūno. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui A. A. pavesta vykdyti Žemės ūkio skyriaus vedėjo funkcijas iki po teisėto nebuvimo darbe grįš Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. S..

Komisijos sudėtis buvo keista du kartus: Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktas, jį išdėstant taip: „1.4. M. N. – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė“, o Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punktas, jį išdėstant taip: „1.3. E.M.-Z. – Žemės ūkio vyresn. specialistė“.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog padarytos žalos apžiūrose dalyvavo ir Komisijos surašytus padarytos žalos apžiūros aktus pasirašė daugiau kaip ½ dalis Komisijos narių. Aplinkybė kad Komisijos, kuri patvirtino žalos atlyginimo sumą, sudėtyje buvo ir E. M.-Z.– Žemės ūkio skyriaus vyresn. specialistė, kuri tuo metu dar nebuvo įtraukta į Komisijos sudėtį, savaime nesudaro pagrindo Aktą panaikinti, nes nelaikytina, jog toks pažeidimas galėjo nulemti Akto nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Faktines bylos aplinkybes vertinant šiam ginčui taikytino teisinio reguliavimo aspektu, darytina išvada, kad iš esmės Aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo, Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiavimas“ bei Metodikos 1 priede keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014), todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas