- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1280-465/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Trečiasis asmuo
- S. J., UAB „Šilėja“, R. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
trečiojo asmens UAB „Šilėja“ atstovui adv. V. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. G., S. J., UAB „Šilėja“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1875,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, 23,43 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas įvykio metu buvo apdraustas Būsto draudimu, o įvykis pripažintas draudiminiu. Draudikas pagal sudarytą lokalinę sąmatą išmokėjo draudėjai 1875,21 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, butas buvo sulietas iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. G.. Šio buto savininkės civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri draudimo sutarties pagrindu turi pareigą atlyginti jos draudėjos padarytą žalą. Ieškinyje nurodo, jog turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami, kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes atsakovas nesugebėjo naudotis turtu, kad nebūtų padaryta žala ieškovės draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai; dėl vandens pratekėjimo iš atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Be to, prašo iš atsakovo priteisti 23,43 Eur palūkanų, kurios skaičiuotinos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-03-20) iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai, nurodė, jog vanduo pateko iš viršutinio buto, priklausančio trečiajam asmeniui R. G.. Vandens poveikis nebuvo tęstinis, todėl nemano, kad būtų įvykusi bendrojo naudojimo inžinierinių įrenginių avarija. UAB „Šilėja“ pateikė duomenis apie tai, kad jokių remonto darbų per tą laikotarpį neatliko, todėl atsakovės nurodomą versiją atmeta. Ieškovas privalo nurodyti tik židinį, o ne užliejimo priežastis. Iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo R. G. į UAB „Šilėja“ kreipėsi tik 2021m. Žalos dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, jog nors ieškovei nebūtina įrodinėti užliejimo priežasčių, tačiau būtina įsitikinti, ar apliejimas neįvyko iš kitų šaltinių. Atsakovė pažymi, jog trečiojo asmens butas šio įvykio metu taip pat buvo aplietas iš dar aukščiau esančio (duomenys neskelbtini)-o buto. Nurodytos aplinkybės ieškovei buvo žinomos dar iki pareiškiant ieškinį teismui, tačiau jos buvo ignoruojamos. Pažymi, jog ieškovė neturi duomenų, kada tiksliai įvyko įvykis, nes draudėjas buvo išvykęs į kelionę. Pranešimas apie įvykį ieškovei buvo pateiktas 2020-10-21. Teigia, jog tiek ieškovės draudėjo, tiek ir trečiojo asmens butas buvo užlietas tuo pačiu metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad apgadinti trečiojo asmens kambario kaip tik yra (duomenys neskelbtini)-o buto kriauklė, skalbimo mašina, o virš ieškovės draudėjo buto apgadinto kambario yra trečiojo asmens R. G. miegamasis ir nėra jokių santechnikos mazgų. Atsiliepime nurodė, jog apžiūrėjus trečiojo asmens butą po keturių dienų po įvykio (2020-10-16), konkrečių vandens liekanų nebuvo pastebėta, tačiau specialiu prietaisu išmatuota virtuvės grindų bei spintelių paviršių drėgmė. Teigia, jog (duomenys neskelbtini)-o buto savininkas nenurodė, kad būtų jo butas aplietas. Atsižvelgus į tai, kad ir atsakovo draudėjos butas buvo aplietas, ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė neįrodė, kad ne kiti šaltiniai lėmė buto apliejimą.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog byloje nėra aiškus užliejimo šaltinis. Ieškovė negali remtis prezumpcija, kad vanduo tekėjo iš viršutinio buto. To paties užliejimo metu buvo užlietas ir trečiojo asmens R. G. butas, kurio ieškovė net neapžiūrėjo. Byloje yra to paties įvykio metu buvo gautas pranešimas apie R. G. buto užliejimą, datos sutampa. Viršutinio buto savininkas teikė į bylą reikšmingus parodymus, kad buto užliejimai yra pasikartojantys. R. G. bute vandens poveikis buvo akivaizdus, o drėgmės matavimai buvo atlikti S. J. bute. Byloje pakanka duomenų, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, todėl ieškinio reikalavimai jai pareikšti nepagrįstai.
Tretysis asmuo S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra namo įgaliotinis, todėl apie visus užliejimus žinojo. Ne kartą jam, kaip viršutinio buto savininkui, apie užliejimus pranešdavo R. G.. Teigia, kad nuo to laiko, kai UAB „Šilėja“ 2021m. nustatė užpylimo priežastį (duomenys neskelbtini)-ame bute, ją pašalino, užpylimai liovėsi.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Šilėja“ atsiliepime nurodė, jog 2020-10-29 gavo pranešimą apie tai, kad prieš porą savaičių iš viršaus buvo aplietos (duomenys neskelbtini)-o buto virtuvė ir kambarys. Tą pačią dieną UAB „Šilėja“ santechnikas konstatavo, kad bendrojo naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų nerasta ir remonto darbai nebuvo vykdomi. Teigia, jog gedimų (duomenys neskelbtini)-ame ir (duomenys neskelbtini)-ame bute taip pat nepavyko nustatyti, nes šių butų gyventojų nebuvo namuose. Atsiliepime nurodo, jog iki kitų metų spalio mėnesio užpylimų nebuvo fiksuota, o 2021-01-13 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų vamzdyną UAB „Šilėja“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose yra pakeista patalpų paskirtis - iš virtuvių įrengti miegamieji kambariai, santechnikos įrenginiai ir vamzdynai yra užtaisyti ar užmūryti sienoje, todėl jų apžiūra nėra galima, o šių butų vamzdynuose pratekėjimo žymių ar gedimų nenustatyta. Nurodo, kad 2021-10-21 su TV kamera nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute ne pagal projektą pastatytas klozetas, į nuotekų vamzdį pajungta vonia, praustuvas bei virtuvės plautuvė, o nuotekų stovo trišakis išsinėręs. Todėl buvo padaryta prielaida, kad atliekant klozeto pajungimą į bendrojo naudojimo vamzdį, buvo pajudintas nuotekų stovas, dėl ko vamzdžio dalys išsinėrė. 2021-10-27 UAB „Šilėja“ darbuotojai pataisė nuotekų vamzdžio dalių sujungimą, dėl ko galėjo būti vandens pratekėjimas. Tretysis asmuo laikosi pozicijos, kad žala atsirado dėl savavališkų namo gyventojų pertvarkymų, kurių metu jungiantis prie nuotekų stovo galėjo būti padarytas nuotekų stovo jungčių pažeidimas.
Teismo posėdžio UAB Šilėja“ atstovas paaiškino, jog pranešimą apie užpylimą gavo 2020 m. spalio 29 d. Kas iš gyventojų pranešė, nėra nurodyta. Tikėtina, kad tai tas pats įvykis. Buvo surašytas apžiūros aktas, santechniko paslaugų neprireikė. 2020 m. gruodžio mėnesio pranešimu taip pat buvo tikrinama, tačiau gedimų nerasta. Buvo padaryta prielaida, kad (duomenys neskelbtini)-ame bute atlikti darbai ne pagal projektą, buvo prastas vamzdžių sujungimas. Patvirtino, kad pastaruoju metu užpylimų name nebuvo konstatuota. Atstovo teigimu, ieškinys yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo R. G. atsiliepime paaiškino, jog jos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020-10-19 buvo užlietas iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas buvo apdraustas ADB Compensa Vienna Insurance Group, kuri pripažinusi įvykį draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką. Nurodo, jog pati yra nukentėjusi, todėl su ieškiniu nesutinka.
Tretysis asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 21d. ieškovė gavo savo draudėjos R. L. pranešimą apie tai, kad įvykio metu buvo aplietas jos butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1875,21 Eur ir šią sumą išmokėjo draudėjai (e. bylos 1t., b. l. 20,21, 27). Pas atsakovą jo draudėjos R. G. pranešimas apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimą buvo užregistruotas 2020-10-19 (e. bylos 1t., b. l. 76). 2020-10-20 atlikta šio buto apžiūra, nustačius, kad nukentėjo kambario lubos ir sienos, o buto užliejimas įvyko iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 53). Atsakovės atlikto patikrinimo metu bute Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta virtuvėje esančių paviršių drėgmė (e. bylos 1t., b. l. 56-75). Trečiojo asmens UAB „Šilėja“ 2020-10-29 Apžiūros aktu Nr. 87159 nustatyta, kad bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų nerasta, užpylimo priežasčių nustatyti nepavyko (e. bylos priedo 1t., b. l. 45).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Buto savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra atsakovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buto draudėja apie įvykį ieškovei pranešė 2020-10-21, atvykusi iš kelionės (e. bylos 1t., b. l. 28). Pranešime nurodė, kad rado užlietą butą, bet „ jau viskas išdžiūvo“. Tuo remiantis galima pagrįstai manyti, jog butas buvo užlietas anksčiau, t. y. ne tą pačią dieną, kai buvo pranešta draudikui. Bylos duomenimis vandeniu buvo užlietas ir viršutinis butas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui R. G., kuri dėl įvykio į savo draudėją – šios bylos atsakovę kreipėsi 2020-10-19 (e. bylos 1t., b. l. 53). Atsakovė 2020-10-20 Apžiūros akte konstatavo, jog nukentėjo šio buto 9,18 kv. m ploto kambarys, jo lubos ir sienos, o butas užlietas iš viršaus, t. y. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė apžiūrėjo ir (duomenys neskelbtini)-o buto patalpas bei išmatavusi virtuvės grindų ir spintelių paviršių, nustatė didelę drėgmę (e. bylos 1t., b. l. 56-65). Tretysis asmuo S. J., kuriam nuosavybės teise priklauso viršutinis butas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, jog analogiškas užpylimas ir 2021 m. spalio mėnesį, todėl jis, kaip namo įgaliotinis, kreipėsi į namą administruojančią UAB „Šilėja“, kad būtų nustatytos tikrosios šio įvykio priežastys. Tretysis asmuo UAB „Šilėja“ patvirtino, jog jam yra apie įvykį buvo pranešta 2020-10-29 telefonu, nurodant kad iš viršaus buvo užpiltas butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet trečiojo asmens santechnikas bendrojo naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų nerado. Neradęs butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų, užpylimo priežasčių nenustatė (2020-10-29 Apžiūros aktas, e. bylos priedas b. l. 45).
Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog visi minėti namo butai, tame tarpe ir ieškovės apdraustasis, buvo užlieti vienos ir tos pačios vandentiekio avarijos metu 2020 m. spalio 16-18 d. Atsižvelgiant į tai, kad to paties įvykio metu nukentėjo ir viršuje esantis trečiojo asmens R. G. butas, o drėgmė buvo fiksuota ir dar vienu aukštu aukščiau, nėra pagrindo teigti, kad užpylimo šaltinis buvo iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodo ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad minėtame bute yra pakeista patalpų paskirtis, vietoj virtuvės įrengiant miegamąjį, kuriame nėra santechnikos įrenginių, todėl tai tik papildomai patvirtina aplinkybę, kad užliejimo šaltinis buvo kitas. Teismas konstatuoja, jog iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, kuo faktiškai remdamasi ieškovė padarė išvadą, jog į draudėjos gyvenamąsias patalpas vanduo pateko būtent iš viršutinio aukšto. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. G. ieškovę informavo apie tai, jog ir jos butas buvo užlietas vandeniu iš viršaus (e. bylos 1t., b. l. 30). Tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas arba kitame privačiame bute esanti santechninė ar kita įranga. Ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose: fotonuotraukose, lokalinėje sąmatoje ir kituose yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie įrodymai niekaip nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo). Kaip matyti, ieškovė viršutiniame trečiojo asmens R. G. bute nesilankė, užpylimo priežasčių netyrė, nors informaciją apie jos buto užpylimą turėjo.
Bylos duomenimis analogiški užpylimai (duomenys neskelbtini) name vyko ne kartą. Tretysis asmuo S. J. paaiškino, jog paprastai butų užliejimai vykdavo prieš įjungiant namo šildymą, todėl jis kreipėsi į namą administruojančią įmonę UAB „Šilėja“ priežastims nustatyti. Trečiojo asmens UAB „Šilėja“ duomenimis apie butų užliejimus 2020m. spalį jam buvo žinoma. Tąkart 2020-10-29 Apžiūros aktu konstatuota, kad avarijos priežasčių nustatyti nepavyko (e. bylos priedo b. l. 45). 2021-01-13 apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų vamzdyną, UAB „Šilėja“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose yra pakeista patalpų paskirtis – vietoj virtuvių įrengti miegamieji. 2021-10-21 Apžiūros akte buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buto higienos patalpoje ne pagal projektą perstatytas klozetas, atliktas pajungimas į bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį, todėl tikėtina, kad atliekant klozeto pajungimą buvo pajudintas stovas, ko pasekoje vamzdžio dalys išsinėrė. 2021-10-27 Apžiūros akte Nr. 154 buvo padaryta prielaida, jog galimas vandens pratekėjimas įvyko dėl vamzdžių išsinėrimo (duomenys neskelbtini) bute (e. bylos priedo 1t., b. l. 15-19).
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).
Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjui patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl trečiojo asmens R. G. neteisėtų veiksmų, kurios civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovę bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buto užpylimas įvyko iš viršutinio buto. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė savo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų atlyginti neprašė, todėl jos nepriteistinos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir sudaro 48,52 Eur, todėl atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 48,52 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.