Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam L. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., gim. 2001-09-16, Padvarninkų k., Sedos sen., Mažeikių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2018-04-05 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2018-02-09 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2019-04-12 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: veikdamas bendrai iš anksto susitaręs bei pasiskirstęs vaidmenimis su asmeniu, kuris iki veikos padarymo nebuvo sulaukęs amžiaus, kad galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, 2019 m. vasario 3 d. apie 13 val. 50 min., naudodamas fizinę prievartą – suėmęs už peties, nusivedė mažametį G. G. už Bendruomeninio pagalbos vaikams centro, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos, ir pasinaudodamas asmeniu, kuris dėl amžiaus neatsako, sumušė mažametį G. G., tai yra asmuo, kuris neatsako dėl amžiaus, kumščiu trenkė į veidą, du kartus kumščiu sudavė smūgius į šonus ir vieną kartą įspyrė, tokiais bendrais veiksmais sukėlė mažamečiui G. G. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paėmė G. G. už kapišono ir nusivedė už teritorijos. D. V. trenkė kažkiek smūgių jam. Kadangi jis turėjo lygtinumą, todėl jis nesudavė smūgių. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Kaltinamojo L. V. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu, grindžiama jos paties visišku prisipažinimu bei kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

2019-02-03 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, kad L. V. sumušė G. G. (It ., 1 b. l. ).

2019-02-03 informaciniu pranešimu ROIK 0119000055091, kuriame nurodyta, kad Bendruomeninio pagalbos vaikams centro globotiniai L. V. ir D. V. sumušė kitą globotinį G. G. (I t., 10-13 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., 16-17, 19 b. l.).

2019-02-03 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2019-02-03 apie 13 val. 50 min. šalia Bendruomeninio pagalbos vaikams centro, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos, L. V. ir D. V., sumušė G. G., jie kartu sudavė nemažau kaip dešimt smūgių rankomis į galvos sritį, bei kojomis spyrė į galvą nemažiau, kaip penkis kartus, dėl suduotų smūgių G. G. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Aiškinantis aplinkybes žodžiu bendrauta su nukentėjusiuoju G. G., kuris nurodė, kad 2019-02-03 apie 13:30 val., iš „V.“ šeimynos jį išsivedė kitos šeimynos „G.“ auklėtiniai; L. V. apie 17 m. ir jo brolis D. V. apie 15 m., kurie išsivedę jį iš teritorijos sumušė, suduodami rankomis ir kojų keliais ne mažiau 15 smūgių į galvos sritį (I t., 94-95 b. l.).

Kaltinamojo L. V. kaltę taip pat pagrindžia nukentėjusiojo G. G. parodymai, kai jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad D. V. jam sudavė smūgius, o L. V. jam nieko nedarė (I t., 20-22 b. l.).

Be to, jo kaltė grindžiama liudytojų M. P. (I t., 24-26 b. l.) ir D. V. parodymais (I t., 29-31 b. l.). M. P. patvirtino, kad D. V. trenkė G. G., o L. V. nieko nedarė. Tuo tarpu D. V. prisipažino, kad jis trenkė G. G., o brolis L. V. nieko nedarė.

Liudytojos R. M. parodymais, kuri patvirtino, kad matė kaip L. V. ir D. V. paėmę už gobtuvo G. G. vedėsi iš globos namų teritorijos. Vėliau G. G. grįžo su paraudusiu kairės pusės skruostu bei aplink akį bei jis patvirtino, kad jį sumušė L. ir D. (I t., 34-35, 36-37, 38-39).

Įtariamojo L. V. parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai L. V. parodė vietą kur stovėjo jis, D. V., G. G. ir M. P.. Paskui parodė, kad D. V. stovėjo priešais G. G. ir jam sudavė vieną smūgį į veidą. Tada L. V. parodė, kad jis paleido G. G. ir atsitraukė per 1,5 metro. Paskui parodė, kad kai D. V. sudavė antrą smūgį, jis stovėjo atsitraukęs toje pačioje vietoje. Paskui parodė, kad jis su D. V. nuėjo link miesto, o G. G. ir M. P. nuėjo link Bendruomeninio pagalbos vaikams centro (I t., 163-165, 166-173 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo L. V. kaltę nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Kaltinamojo L. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Skiriant kaltinamajam L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d., 140 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir valdyti savo veiksmus, vadinasi, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. L. V. yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, pilnametystė sukako tik šį mėnesį. Nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas, tačiau vėliau bausmę atliko. Smūgius suduoti bijojo ir nesudavė, nes turėjo lygtinumą. Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam L. V. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtinas vieneriems metams, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Teismo nuomone bausmės tikslai, atsižvelgiant įkaltinamojo L. V. amžių ir jo brandą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis L. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Teismo nuomone kitos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba areštas šiuo atveju nebūtų tinkamai individualizuotos, nes bauda būtų neįvykdoma, nes tik sukakęs pilnametystės kaltinamasis mokosi ir niekur nedirba, neturi savarankiškų pajamų ir turto. O arešto bausmė neleistų kaltinamajam tęsti mokslų ir taip integruotis į visuomenę ir keisti savo elgesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-02-03 23.20 val. (II t., 1 b. l.) iki 2019-04-03 (II t., 22-23 b. l.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 82, 92 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82, 92 straipsniais bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą – išaiškinant galimas teisines pasekmes, kad padarius naują nusikalstamą veiką gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, ir elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.