- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2-832-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00076-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Hidroplius“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J., atsakovės atstovui advokatui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidroplius“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo iš atsakovės UAB „Hidroplius“ priteisti 6 022 979 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-05-07 UAB „Hidroplius“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Tenkinant UAB „Hidroplius“ prašymą teismas 2009-05-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ lėšų ir viso turto areštą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelti bankroto bylą. 2010-05-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis palikta nepakeista. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ negalėjo laiku atsiskaityti su verslo partneriais. Per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d., kada buvo priimta 2009 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. B2-1464-159/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį, į teismą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi 29 įmonės. Remiantis įmonių pareiškimais buvo nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ privalo nedelsdama atsiskaityti – priskaičiuoti 280 738,66 Lt delspinigių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, 111 888,47 Lt teismo skirtos palūkanos iki dienos, kol bus atsiskaityta su kreditoriumi, 17 802 Lt kompensuoti žyminio mokesčio išlaidas, 7 384 Lt padengti kitas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų veiksmų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patyrė 417 812 Lt žalą (nuostolius). Negavus savalaikių pajamų dėl nutrauktų statybos darbų sutarčių bei praradus kvalifikuotus specialistus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ padaryta 5 566 010,03 Lt žala. Per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktos kelios neįvykdytos sutartys: Užsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nutraukė nebaigtų statybos darbų sutartis už 5 088 060,03 Lt; Užsakovas VĮ Ignalinos atominė elektrinė nutraukė nebaigtų statybos darbų sutartis už 477 950 Lt. Visa nutrauktų nebaigtų statybos darbų sutarčių bendra suma – 5 566 010,03 Lt. Dėl UAB „Hidroplius“ iniciatyva taikyto viso UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ turto ir lėšų arešto UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patyrė 6 022 979 litus nuostolių (žalą).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Hidroplius“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė pateiktame ieškinyje neva patirtus nuostolius grindžia prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Pateikti atsakovo įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų visų nuostolių sumų ir jų atsiradimo priežasties. Be to, patys ieškovai civilinę bylą dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto bylos iškėlimo piktybiškai vilkino. Tai patvirtina 2009-08-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1464-159/2009, kurioje konstatuota, jog iš esmės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vilkina procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiekia operatyvaus proceso ir sukuria sau nuostolius, kurių užtikrinimą siekia perkelti ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės vadovas dėl būtinų dokumentų teismui nepateikimo buvo nubaustas pinigine bauda net kelis kartus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-05-07 UAB „Hidroplius“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Tenkindamas UAB „Hidroplius“ prašymą teismas 2009-05-11 nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad su areštuotomis pinigų sumomis atsakovei leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelti bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-13 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė pareikšdama ieškinį teigia, kad dėl atsakovės iniciatyvos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patyrė 6 022 979 Lt nuostolius.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246–6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi.
Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. UAB „Hidroplius“ kreipimosi į teismą dieną dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pastaroji buvo skolinga kreditorei didelę pinigų sumą. Laiku nesumokėjus skolos UAB „Hidroplius“ turėjo pagrindą manyti, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra nemoki. Todėl teismas siekdamas apsaugoti kreditorės interesus taikė laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms šie atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais civilinės teisės prasme (LR CK 6.246 str. 1 d.). Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų preziumuojama, kad nėra atsakovės kaltės dėl ieškovės patirtų nuostolių (LR CK 6.248 str. 1 d.). Priežastinio ryšio sąlyga leidžia nustatyti civilines atsakomybės ribas. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių tariamų nuostolių ir atsakovės UAB „Hidroplius“ neteisėtų veiksmų. Vien tik laikinųjų apsaugos priemonių buvimo faktas neįrodo per jų taikymo laikotarpį atsiradusių nuostolių. Ieškovė nurodytų faktų dėl nuostolių atsiradimo laiku neatsiskaitant su biudžetu ir darbuotojais 39 156 Lt suma nepatvirtina jokiais įrodymais. Be to, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones buvo leista atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei. Taip pat pažymėtina, jog nepateikti įrodymai ir dėl 417 812 Lt nuostolių, patirtų dėl ieškovės bylinėjimosi su kitais kreditoriais, bei 5 566 010,03 Lt nuostolių, susidariusių nutraukiant konkrečias sutartis. Ieškovė šiuo atveju pateikė tik sutarčių nuorašus ir pranešimus apie jų nutraukimą. Tačiau lieka neaišku, dėl kokių priežasčių jos buvo nutrauktos bei kiek pagal jas buvo sumokėta ieškovei. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, t. y. UAB „Hidroplius“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, bei ieškovės patirtų nuostolių (LR CK 6.247 str., CPK 178 str., 185 str.).
Be to, matyti, kad pati ieškovė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vilkino bankroto bylos nagrinėjimą. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1464-159/2009, kurioje konstatuota, jog iš esmės atsakovė vilkina procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiekia operatyvaus proceso ir sukuria sau nuostolius, kurių užtikrinimą siekia perkelti ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nesant sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo iš atsakovės UAB „Hidroplius“ priteisti ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patirtų nuostolių (LR CK 6.249 str. 1 d., CPK 185 str.).
Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-14 nutartimi vadovaudamasis CPK 84 str. atidėjo ieškovei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iki sprendimo priėmimo 29 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl priėmus sprendimą ši suma iš ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteistina valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisti 29 000 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.