Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai.

Dėl pateikto elektroninio dokumento tikrumo

Apeliantė teigia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas buvo pateiktas pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.

CPK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda dokumentų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (toliau – EPĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad elektroninis parašas, tai – duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. EPĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pasirašyti duomenys, tai – duomenys, į kuriuos yra įterptas, prie kurių prijungtas ar su kuriais logiškai susietas elektroninis parašas. Pagal EPĮ 7 straipsnio 1 dalį elektroninio parašo tikrinimas – tai pasirašytų duomenų autentiškumo ir elektroninio parašo galiojimo nustatymas bei pasirašiusio asmens identifikavimas. Elektroninis parašas tikrinamas parašo tikrinimo įranga, naudojant pasirašytus duomenis ir pasirašiusio asmens sertifikato duomenis.

Nustatyta, jog apylinkės teisme per EPP sistemą 2016-12-21 buvo gautas ieškinys skaitmenine (elektronine) forma. Tiek iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų, tiek iš sugeneruotos bylos duomenų galima identifikuoti ieškinį per EPP sistemą pateikusį asmenį, t. y. advokatą A. T. (El. b. l. 1). Prie ieškinio buvo pridėti priedai, kurių vienas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016-11-18 sprendimas (El. b. l. 3-4). Elektroninėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016-11-18 sprendimas pateiktas pdf. formato plėtinyje, pavadinimu „valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.pdf“. Tiek iš informacinės teismų sistemos, tiek iš elektroninės bylos medžiagos matyti, jog pateiktas dokumentas nėra pasirašytas įprastu parašu, taip pat nėra jokių antspaudų ar spaudų, kitų dokumentą pasirašiusiojo asmens duomenų (metaduomenų) ar įrašų. Dėl šios priežasties teismas neturi galimybės patikrinti įkelto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-11-18 sprendimą pasirašiusiojo asmens.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pašalinti procesinio dokumento (ieškinio) trūkumą – pateikti tinkamai pasirašytą (arba tinkamai patvirtintą) teisę atstovauti pagrindžiantį dokumentą.

Dėl nepasirašytos teismo nutarties

Apeliantas teigia, jog skundžiama nutartis nebuvo pasirašyta.

Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pasirašyta elektroniniu parašu, iš kurio galima identifikuoti dokumentą (nutartį) pasirašiusį asmenį (Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 4 ir 5 dalys). Dėl šios priežasties atmestini skundo teiginiai, jog skundžiama nutartis nebuvo pasirašyta.

Dėl kitų ieškinio trūkumų

Kitu ieškinio trūkumu teismas įvardino vaiko kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikimą ir įpareigojo tokius dokumentus pateikti. Apelianto teigimu, apylinkės teismo įpareigojimas pateikti įrodymus apie vaiko kilmę neįgyvendinamas, kadangi tokių įrodymų neegzistuoja.

Viena vertus, bendroji taisyklė, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Šioje byloje nustatytas esminis trūkumas – ieškinį pateikė ir pasirašė asmuo, kuris nepateikė tinkamo, arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtino, dokumento, pagrindžiančio teisę atstovauti ieškovę. Nepaisant esminio trūkumo, trukdančio pradėti teisminį procesą, pirmosios instancijos teismas nustatė ir papildomų trūkumų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog vaiko tėvystė nėra įregistruota (El. b. l. 5), o ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia (CK 3.147 straipsnio 1 dalis, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismui pateiktas ieškinys turi trūkumų. Ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau reiškiant reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, teismas turėjo teisę pasiūlyti tikslinti ieškinio reikalavimus, papildant ieškinį reikalavimu dėl tėvystės nustatymo. Sutiktina su ieškovo atstovo argumentu, jog teismas negali reikalauti pateikti dokumentus, kai yra akivaizdu, jog tokių dokumentų nėra. Vaiko tėvystės duomenų nebuvimas nėra kliūtis priimti ieškinį, tai yra priežastis ieškiniui, pareikštam CK 3.192 straipsnio pagrindu, atmesti. Būdamas aktyvus šeimos bylose ir vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais teismas turi imtis procesinių priemonių vaiko interesams ginti. Nors reikalavimas pateikti dokumentus yra nustatytas kaip ieškinio trūkumas, kurio pašalinimas yra susijęs su procesiniš prievartos priemonių taikymu, tačiau aiškintina, jog tinkamas šio teismo trūkumo šalinimas būtų ir atskirajame skunde paties ieškovo atstovo nurodytas būdas – reikalavimo dėl tėvystės nustatymo reiškimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovės G. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei G. L. papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2017 m. kovo 10 d.