Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kur mes“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Ferogama“ 31 335,07 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 574 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. vasario 8 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditorės reikalavimus.

2. Skolininkei skirti procesiniai dokumentai (teismo įsakymo ir teismo pranešimo patvirtintos kopijos) buvo išsiųsti jos registruotos buveinės adresu, tačiau grižo į teismą neįteikti. 2023 m. vasario 28 d. skolininkei skirti procesiniai dokumentai išsiųsti jai elektroniniu paštu ir tą pačią dieną skolininkės atstovas advokatas T. P. pareiškė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, prašyme patvirtindamas procesinių dokumentų skolininkei įteikimą elektroniniu paštu 2023 m. vasario 28 d.

3. 2023 m. kovo 22 d. kreditorei išsiųsta 2023 m. vasario 8 d. įsiteisėjusio teismo įsakymo kopija.

4. 2023 m. kovo 28 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl byloje išduoto teismo įsakymo. Ant voko nurodyta siuntos išsiuntimo data – 2023 m. kovo 20 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi skolininkės prieštaravimus priėmė ir pranešė kreditorei, jog per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos ji turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį; taip pat teismas panaikino išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimo žymą civilinės bylos elektroninėje kortelėje ir atšaukė kreditorei išduotą vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą.

6. Teismas nurodė, kad skolininkė prieštaravimus pateikė per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir pateikti prieštaravimai atitinka minėtame straipsnyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo ir teismo įsakymo, kurie yra priimami, civilinės bylos elektroninėje kortelėje įvesta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. įsakymo įsiteisėjimo žyma naikinama.

7. Teismas pastebėjo, kad iš civilinės bylos elektroninės kortelės įrašų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. įsakymas 2023 m. kovo 22 d. buvo išsiųstas kreditorei. CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 2 punktas), todėl panaikinus aptariamo teismo įsakymo įsiteisėjimo žymą, atšaukiamas kreditorei išduotas vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2881-604/2023.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties panaikinimo.

9.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkei procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas) įteikti tinkamai 2023 m. vasario 28 d. el. paštu, tačiau per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skolininkė prieštaravimų nepateikė (paskutinė termino diena – 2023 m. kovo 20 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė prieštaravimus teismui pateikė tik 2023 m. kovo 28 d. (gauta ir užregistruota teisme 2023 m. kovo 28 d.), t. y. praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą (pradelsta 8 d). Prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti skolininkė nepateikė, jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis realizuoti teisę kreiptis į teismą, ir kuriomis galima pagrįsti termino prieštaravimams paduoti praleidimo laikotarpį, ir kurios yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, nepridėjo. Jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad prieštaravimai pateikti laiku, byloje nėra, išskyrus tai, kad skolininko prieštaravimai teisme gauti ir užregistruoti 2023 m. kovo 28 d., todėl iš byloje esančių įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi skolininko prieštaravimuose nurodyta data, kas nulėmė klaidingą faktinių aplinkybių konstatavimą bei procesinių teisės normų pažeidimą.

9.2. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu, pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. įsakymo įsiteisėjimo žymą civilinės bylos Nr. eL2-2881-604/2023 elektroninėje kortelėje. Nei CPK normos, nei kiti teisės aktai nenumato šio teismo procesinio veiksmo.

9.3. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad įsiteisėjęs 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris negali būti pradėtas vykdyti dėl pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė teismo prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Kreditorė nepagrįstai tapatina prieštaravimų registravimo teisme laiką su prieštaravimų išsiuntimu teismui laiku. Ta aplinkybė, kad skolininkės prieštaravimai teisme buvo registruoti 2023 m. kovo 28 d., nereiškia, kad skolininkė prieštaravimus teismui pateikė 2023 m. kovo 28 d. Dėl interneto ryšio sutrikimų ar (ir) EPP veiklos sutrikimų skolininkės atstovas negalėjo prieštaravimų įkelti per EPP sistemą, todėl prieštaravimus išsiuntė teismui pašto siunta. Taigi, dėl procesinio dokumento išsiuntimo būdo pašto siuntos gavimas teisme užtruko. Pradėjus domėtis situacija, skolininkės atstovui tapo žinoma, kad pašto siuntos į šį konkretų teismą pristatomos ne kiekvieną darbo dieną. Kilusio ginčo kontekste aktualu yra tai, kad CPK 74 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

11.2. Ta aplinkybė, kad teismas 2023 m. kovo 21 d. EPP uždėjo žymą, kad teismo įsakymas įsiteisėjo ir 2023 m. kovo 22 d. apie tai informavo kreditorę, nors faktiškai skolininkės prieštaravimai buvo pateikti (išsiųsti pašto siunta) nepraleidus nustatyto termino, nereiškia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to naikintina. Skolininkė pasirinkusi įstatymo leidžiamą prieštaravimų pateikimo teismui būdą ir nustatytu terminu išsiuntusi prieštaravimus dėl to negali patirti neigiamų padarinių, o kreditorė, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, gali teikti ieškinį, kaip tai nurodoma teismo nutartyje.

11.3. Kritiškai vertintini kreditorės teiginiai, kad skolininkė neprašė atnaujinti praleisto termino prieštaravimams pateikti. Kaip jau buvo minėta, skolininkė prieštaravimus pateikė per nustatytą terminą, jo nepraleido, todėl neturėjo pagrindo prašyti atnaujinti terminą, kurio net nepraleido, o teismas atitinkamai neturėjo pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo, kuris nebuvo praleistas.

11.4. Kreditorės atskirasis skundas nepagrįstas ir tuo aspektu, jog apeliacinės instancijos teismo prašoma atstatyti neteisėtai panaikintą įsiteisėjimo žymą, kurią panaikino pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkės prieštaravimai buvo pateikti nepraleidus nustatyto 20 dienų termino (CPK 74 straipsnio 7 dalis). Teismui nustačius, kad prieštaravimai pateikti įstatymo nustatyta tvarka per nustatytą terminą, atstatinėti panaikintos „įsiteisėjimo“ žymos nebuvo jokio pagrindo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad skolininkė praleido terminą prieštaravimams pateikti (su kuo skolininkė kategoriškai nesutinka, nes būtų paneigta CPK įtvirtinanti teisė teikti procesinius dokumentus juos siunčiant pašto siunta), tokį klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei, pateikus prieštaravimus, jie buvo priimti, panaikinta elektroninėje bylos kortelėje išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimo žyma, o kreditorei nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo tenkinimo

14. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

15. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

16. Taigi, įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik nutartį, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Galimybė kreditoriui skųsti nutartį, kuria skolininko prašymu atnaujinamas terminas prieštaravimams pareikšti, įstatyme tiesiogiai nenumatyta. Bendrosios procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos taip pat numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, nes vertino, jog pastarieji pateikti nepraleidus įstatymu nustatyto 20 dienų termino nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Pažymėtina, jog procesinis sprendimas priimti skolininkės prieštaravimus gali būti išspręstas rezoliucija, t. y. nepriimant atskiraisiais skundais skundžiamo dokumento – nutarties. Tokio veiksmo atlikimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, priešingai, skolininkui yra siunčiamas pranešimas dėl ieškinio pateikimo; tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybės nenumato kitos CPK nuostatos. Atitinkamai darytina išvada, kad apeliantės ginčijama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

18. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2023 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, jog pastaroji yra skundžiama, o gavęs apeliantės atskirąjį skundą dėl šios nutarties, turėjo atsisakyti jį priimti. Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

19. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kitokiam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Skolininkė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 556,60 Eur advokato pagalbos išlaidų ir jas prašo priteisti iš kreditorės.

21. Pažymėtina, jog nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 15 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju dėl tarp šalių kilusio ginčo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl nė viena iš šalių negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą šalis. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šis klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės UAB „Kur mes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl teismo įsakymo išdavimo, nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.