- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- N-62-1836-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 15 d. nutarimu J. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 172¹ straipsnio l dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 200 litų bauda.
2007 m. vasario 5 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo skyrius nustatė J. J. firmos "Livila" 443748 litų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) už prekes, įsigytas iš kitų Europos sąjungos (toliau - ES) valstybių narių, sutapo su įmonės suvestiniuose apskaitos registruose apskaitytomis sumomis. Tačiau Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) pateiktose PVM deklaracijose įmonė deklaravo 400112 litų pardavimo PVM už prekes, įsigytas iš kitų ES valstybių narių, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 11 dalį. Įmonė suvestiniuose apskaitos registruose apskaitė mokėtiną 5912997 litų pardavimo PVM nuo pardavimų Lietuvoje. Tačiau Vilniaus apskrities VMI pateiktose deklaracijose nurodė mokėtiną 5542271 litų pardavimo PVM nuo pardavimų Lietuvoje, tuo pažeisdama PVM įstatymo 14 straipsnio l dalies nuostatas. Suvestiniuose apskaitos registruose įmonė apskaitė 443748 litus pirkimo PVM už įsigytas iš kitų valstybių narių PVM mokėtojų prekes. Vilniaus apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose nurodė 400112 litų pirkimo PVM už įsigytas iš kitų valstybių narių PVM mokėtojų prekes, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio ir 64 straipsnio 1 - 2 dalių nuostatas.
II.
J. J. kaip pareiškėjas po jo nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti nutarimą ir tvirtino, kad Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte padaryta grubių klaidų. Jei apskaitoje buvo padarytos klaidos, tai jas padarė vyr. finansininkė (buhalterė), kuri veda apskaitą, todėl bauda turėjo būti paskirta jai. J. J. teigė, kad per penkias dienas nespėjo susipažinti su pateikta išvada. Šiuo metu įsiskolinimo sumos padengtos. Prisipažįsta, kad yra pažeidimų, tačiau negali pasakyti ar VMI atstovų nurodytos įsiskolinimo sumos yra teisingos. Tai bus galima nustatyti tik atlikus auditą.
Apygardos administracinis teismas skundo netenkino.
Nutartyje nurodyta, kad pagal ATPK 172¹ straipsnio l dalį, fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių administracijos vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio l dalį, prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal 11 dalį prievolė apskaičiuoti PVM už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą –faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną. Minėto įstatymo 64 straipsnio l dalis numato, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą - faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje - faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita - faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje - faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio l dalies 1 - 16 punktuose nurodyti rekvizitai), o jeigu šio dokumento forma rašytinė, - šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą – faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, kai šio straipsnio l dalyje nurodytą PVM sąskaitą - faktūrą sudaro keli egzemplioriai, į PVM atskaitą pirkimo PVM suma gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi šio dokumento pirmąjį egzempliorių, o jeigu pirmasis egzempliorius yra prarastas, - sandorio šalių arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
J. J. neneigia, kad J. J. firma "Livila" padarė pažeidimų, pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymą deklaruodama pardavimo PVM, todėl teismas remiasi administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas. J. J. yra "Livila" savininkas, todėl jis tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Nepriemokos dydis ir jos sumokėjimas gali būti vertinamas skiriant nuobaudos rūšį bei dydį.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, sutinkamai su nuobaudų skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, nagrinėjant bylą procesinių pažeidimų nepadaryta. Todėl skunde nurodytais motyvais naikinti nutarimo nėra pagrindo ir skundas netenkintinas.
III.
J. J. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo. Teigiama, kad su nutartimi nesutinka ir pateikė nesutikimo argumentus.
1) Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007 m. vasario mėn. 5 d., o patikrinimo aktas įteiktas 2007 m. vasario 8 d. Nutarimas priimtas 2007 m. vasario 15 d. Tai byloja, kad jam nebuvo suteikta galimybė patvirtinti arba paneigti patikrinimo akte surašytus pažeidimus, tuo buvo pažeista administracinės nuobaudos skyrimo procedūra.
2) Pradėjus susipažinti su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu, jau pirmame lape pastebėtos grubios klaidos, t. y. akte parašyta, kad vyr. buhalterė V. Š. firmoje dirbo nuo 2006 m. spalio 14 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d. Iš tikrųjų ji dirbo nuo 2002 m. spalio 14 d. iki 2006 m. kovo l0 d. ir nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d. Dabartinė vyr. buhalterė S. T. dirba nuo 2006 m. spalio 18 d., o ne nuo 2007 m. sausio 17 d., kaip rašoma akte.
3) Vilniaus apskrities VMI nesuteikė jam laiko patikrinti akte surašytas klaidas, o iš karto skyrė baudą.
4) Vadovaujantis ATPK 172¹ straipsnio l dalimi, už neteisingą duomenų pateikimą atsako vadovas ir vyr. finansininkas (buhalteris). Jeigu apskaitoje buvo padarytos klaidos, tai jas padarė vyr. finansininkė (buhalterė), kuri pradėjus patikrinimą išėjo iš darbo. Sprendžiant iš pastebėtų mokesčių inspekcijos akte klaidų, galima abejoti ir viso akto teisingumu. Tik patikrinus mokesčių inspekcijos akte įrašytus pažeidimus, galima juos pripažinti arba paneigti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą mano, kad J. J. apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas neneigė, kad jo įmonė padarė pažeidimus deklaruodama pardavimo PVM. Pažymėta, kad kaltinimas suformuluotas ne inspekcijos patikrinimo akte, bet administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris kartu yra ir dokumentas, kuriame užfiksuoti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėti administracinę bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo įteiktas 2007 m. vasario 5 d. ir J. J. buvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti administracinės bylos nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 172¹ straipsnio l dalyje numatyta atsakomybė įstaigų arba organizacijų vadovams už įmonės neteisingų duomenų apie mokesčius pateikimą. Taigi, kad atsirastų atsakomybė buvo būtina nustatyti, ar J. J. inkriminuotoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apygardos administracinis teismas, kuriam buvo paduotas skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 15 d. nutarimo, pripažino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir, kad skunde nurodytieji motyvai negali būti pagrindas naikinti nutarimą, t. y. nėra pagrindo tenkinti skunde pateiktąjį prašymą.
Teismo nutartis atitinka jai keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad J. J. firma "Livila" pateikė mokesčių inspekcijai klaidingus duomenis. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytos mokesčių inspekcijos klaidos dėl įmonės buhalterių darbo laiko firmoje negali būti pripažįstamos aplinkybėmis, šalinančiomis jo, J. J. , kaip vadovo ir savininko atsakomybę. Reikia sutikti su mokesčių inspekcija, kad J. J. buvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti administracinės bylos nagrinėjimui, nes nepažeisti įstatyme nustatyti terminai, kurie nustato bylos nagrinėjimo procedūrą. Kokie terminai pažeisti, nenurodyta ir pateiktajame apeliaciniame skunde. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos procesą nustatančios teisės normos. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kurio vienas egzempliorius pasirašytinai įteiktas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, buvo aiškiai nurodytos ATPK 272 straipsnyje reglamentuotos jo procesinės teisės, tame tarpe ir teisė pareikšti prašymus. Protokole taip pat buvo pateikta informacija apie paskirto bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 18-19). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J. J. buvo pateikęs VMI prašymą atidėti bylos svarstymą, motyvuojant tai laiko susipažinti su bylos medžiaga trūkumu. Negalima sutikti ir su apelianto pareiškimu, jog sprendžiant iš pastebėtų mokesčių inspekcijos akte įrašytų klaidų, galima abejoti ir visu akto teisingumu. Atskiros klaidos negali būti priežastimi neigti visą dokumentą, nes akte nurodyti konkretūs skaičiai ir laikotarpiai bei fakto aplinkybės. Todėl apeliaciniame skunde turėtų būti pateikti konkretūs duomenys, kurie įrodytų, kad J. J. pateiktas nepagrįstas kaltinimas.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti ar keisti apygardos administracinio teismo nutartį dėl J. J. nubaudimo administracine tvarka pagrįstumo ir teisėtumo .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.