- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-155-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20200-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- UAB Mano Būstas Sostinė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovo UAB Mano Būstas Sostinė (buvęs pavadinimas UAB „Karoliniškių būstas“) ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė (buvęs pavadinimas UAB „Karoliniškių būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės I. B. 637,70 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakovei per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovo prašymui, 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovės 637,70 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (637,70 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,71 EUR bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė 1) panaikinti sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) jei prašymo pateikimo terminas praleistas – atnaujinti terminą; 3) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
5. Savo prašymą atsakovė teigė, kad pirmos instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą už akių neįvertinęs, kad atsakovė nebuvo informuota apie ieškinį ir neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimą į akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nes nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. gydėsi ligoninėje, kaip nurodyta 2019 m. spalio 10 d. išduotoje pažymoje. Grįžusi namo pašto dėžutėje nerado jokių pranešimų ir teismo dokumentų, todėl net neįtarė, kad jai buvo išsiųstas ieškinys. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019 m. spalio 14 d. gavusi jį iš teismo. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių.
6. Teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką, nes ieškovės ieškinys yra susijęs su ieškovės suteiktomis administravimo paslaugomis 52,63 EUR, kurias galimai suteikė pats ieškovas ir tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, ir 585,07 EUR sumai už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas už elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą, už kurias atsakovės vardu apmokėjo ieškovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo.
7. Ieškinys yra visiškai neįrodytas, nes prie ieškinio nėra pateikta absoliučiai jokių pirminių įrodymų (sutarčių, aktų, sąskaitų, pavedimų ir pan.), kad ieškovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovei, nežinoma paslaugų kaina, o pateikta skolų valdymo ataskaita yra laikytina pirminiais dokumentais grindžiamu antriniu dokumentu, kuris pats savaime negali įrodyti jokių aplinkybių, jei į bylą nėra pateikti pirminiai dokumentai (sutartys, aktai, sąskaitos, pavedimai, ir pan.), kad ieškovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovei, o teismas, priimdamas sprendimas, rėmėsi išimtinai ir tik ieškovo prielaidomis.
8. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines išlaidas (sąnaudas), kurios iki šiol net nėra žinomos atsakovei, nes jokių paslaugų ieškovas neteikė ir nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad kokie priežiūros paslaugų teikėjai suteikė konkrečias paslaugas atsakovės namui (nėra darbų atlikimo aktų, užsakymų, ir pan.), taip pat nėra duomenų, kad ieškovas apmokėjo ir už atsakovės namui suteiktas priežiūros paslaugas, todėl neįrodė, kad turi regreso teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovės.
9. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad name įrengtas liftas priklauso atsakovei kaip bendraturtei, o atsakovės pateikiamas šio lifto registracijos pažymėjimas patvirtina, kad šio lifto savininkas yra pats ieškovas, kuris ir privalo prižiūrėti savo turtą savo, o ne atsakovės, lėšomis. Ieškovas neprašė iš atsakovės jokio nuomos mokesčio už naudojimąsi ieškovui priklausančiu liftu ir neįrodinėjo patirtos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Atsakovei pašalinus teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytus trūkumus, teisėjos 2019 m. spalio 31 d. rezoliucija prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
12. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. nepavykus jų įteikti ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutapo su deklaruota gyvenamąja vieta, buvo paliktas pranešimas ir po 30 dienų termino jie buvo laikomi tinkamai įteikti. Taip pat nurodė, kad teisme 2019 m. liepos 23 d. buvo gautas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojos elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad pacientė I. B. informavo sužinojusi iš artimųjų apie gautą pranešimą dėl procesinių dokumentų atsiėmimo (bylos Nr. e2-26187-1064/2019) (elektroninės bylos popierinio priedo 2 l.). Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, grįžusi iš gydymo įstaigos atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o susipažinti su bylos medžiaga atvyko tik 2019 m. spalio 4 d. (jau po sprendimo už akių priėmimo).
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių galėjo būti priimtas, kadangi egzistavo visos sprendimo už akių priėmimui būtinos sąlygos (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
14. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teigia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nenurodė aplinkybių bei neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo prašyta priteisti 637,70 EUR skolos suma buvo apskaičiuota neteisėtai ir (ar) nepagrįstai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip matyti iš kartu su ieškiniu, taip pat su atsiliepimu į prašymą teiktų ieškovo rašytinių įrodymų, atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat už kaupiamųjų lėšų įmokas buvo išrašomos sąskaitos, kurias atsakovė, kaip buto, esančio daugiabučiame name, savininkė, turėjo pareigą apmokėti. Kiekvienoje iš sąskaitų yra atskirose eilutėse išvardintos suteiktos paslaugos, jų įkainis bei suma. Tačiau, kaip buvo nustatyta sprendime už akių, atsakovė pareigos apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tinkamai nevykdė.
15. Kaip minėta, atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
16. Atsakovė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2019-11-21 nutartį, panaikinti 2019-09-24 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir neįrodytą, o ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5000 Eurų, pusę šios baudos priteisiant atsakovo naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Atsakovė nėra gavusi ieškovo ieškinio, nes nuo 2019-05-02 iki 2019-09-19 gydėsi ligoninėje, kaip nurodyta 2019-10-10 išduotoje pažymoje. Grįžusi namo pašto dėžutėje nerado jokių pranešimų ir teismo dokumentų, todėl net neįtarė, kad jai buvo išsiųstas ieškinys. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo pašto dėžutėje buvo palikti pranešimai 2019-07-10 ir 2019-08-08, o jei ir buvo, tai klaidingu adresu, nes pirmos instancijos teismas skundžiamoje 2019-11-21 nutartyje nustatė, jog minėti pašto pranešimai buvo palikti (duomenys neskelbtini), nors atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas delsė pasiimti teismo procesinius dokumentus, nes atsakovas tiesiog nežinojo kur kreiptis neradus jokių pranešimų pašto dėžutėje. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik 2019-10-04 gavusi jį iš teismo ir iš karto atvyko į teismą pasiimti teismo procesinių dokumentų, o juos gavusi skubiai sudaro advokatą, kuris per labai trumpą laiką parengė išsamų, motyvuotą ir pagrįstą prašymą panaikinti sprendimą už akių.
16.2. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo pateiktos sąskaitos yra tik antriniai, tačiau vieninteliai, įrodymai, tariamai įrodantys, kad ieškovas apskritai teikė paslaugas ginčo namui. Pridedamoje ieškovo sąskaitoje matyti kažkokie perskaičiavimai sumos, kuri buvo įrodinėjama teisme.
16.3. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką, nes ieškovės ieškinys yra susijęs su ieškovės suteiktomis administravimo paslaugomis 52,63 Eur, kurias galimai suteikė pats ieškovas ir tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, ir 585,07 Eur sumai už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas už elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą, už kurias atsakovo vardu apmokėjo ieškovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo.
16.4. Prie ieškinio nėra pateikta absoliučiai jokių pirminių įrodymų (sutarčių, aktų, sąskaitų, pavedimų ir pan.), kad ieškovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovui, nežinoma paslaugų kaina, o pateikta skolų valdymo ataskaita yra laikytina pirminiais dokumentais grindžiamu antriniu dokumentu, kuris pats savaime negali įrodyti jokių aplinkybių, jei į bylą nėra pateikti pirminiai dokumentai (sutartys, aktai, sąskaitos, pavedimai, ir pan.), kad ieškovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovui, o teismas, priimdamas sprendimas, rėmėsi išimtinai ir tik ieškovo prielaidomis.
16.5. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines išlaidas (sąnaudas), kurios iki šiol net nėra žinomos atsakovui, nes jokių paslaugų ieškovas neteikė ir nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovo pateikta skolų valdymo ataskaita gal ir pagrindžia, kad ieškovo mano, jog turi sudarytas sutartis su įvairiais paslaugų teikėjais ir jiems apmokėjo tam tikras pinigų sumas, tačiau ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad kokie priežiūros paslaugų teikėjai suteikė konkrečias paslaugas atsakovo namui (nėra darbų atlikimo aktų, užsakymų, ir pan.), taip pat nėra duomenų, kad ieškovas apmokėjo ir už atsakovo namui suteiktas priežiūros paslaugas, todėl neįrodė, kad turi regreso teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo (CPK 178 str.).
16.6. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad name įrengtas liftas priklauso atsakovui kaip bendraturčiui, o atsakovės pateikiamas šio lifto registracijos pažymėjimas patvirtina, kad šio lifto savininkas yra pats ieškovas, kuris ir privalo prižiūrėti savo turtą savo, o ne atsakovo, lėšomis.
16.7. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieškinį pateikė ieškovo atstovė K. K., kuri yra UAB „Skolos.lt“ darbuotoja, tačiau nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ieškinio pareiškimo metu buvo ir ieškovo darbuotoja, todėl laikytina, kad atstovavimas netinkamas, o ieškinys buvo pateiktas neįgalioto asmens – t.y. su trūkumais, kurie nebuvo pašalinti, todėl ieškinys turėjo būti grąžinas ieškovui kaip pareikštas neįgalioto atstovo, nes nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškinio pareiškimo metu K. K. buvo ieškovo darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, kaip ją apibrėžia LR darbo kodeksas. Todėl teismas neįvertino, kad ieškinį juridinio asmens vardu pareiškė neįgaliotas asmuo.
16.8. Primos instancijos teismas 2019-11-21 nutartyje visiškai nepasisakė dėl nepagrįstai priteistų 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors byloje ieškovo neatstovavo joks advokatas, o bylinėjimosi išlaidas ieškovas sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai „Trinity“, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovo atstovas. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas už ieškinio parengimą advokatų profesinei bendrijai „Trinity“ sumokėjo 60,00 Eur, tačiau šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir nepateisinamos. Byloje nėra jokių duomenų kiek ir kada atsakovo tarpininkas advokatų profesinės bendrijos „Trinity“ ir „Acokad“ sumokėjo advokatui, kuris yra nežinomas, už ieškovui suteiktas atstovavimo paslaugas, todėl šios atstovavimo išlaidos negali būti priteistos, neįrodžius, kad advokatui, kuris yra nežinomas, buvo faktiškai ir realiai sumokėta, o jei ir buvo, tai kiek konkrečiai buvo sumokėta advokatui, kuris yra nežinomas, per tarpininkes advokatų profesines bendrijas „Trinity“ ir „Acokad“.
17. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
21. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
22. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir teisingumo tinkamo vykdymo principai. Taigi teisė į teismą valstybėms Konvencijos dalyvėms neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomą procedūrą, su sąlyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).
23. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
24. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją).
25. Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją par. 41).
26. Šioje byloje keliamas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo klausimas. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
27. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
28. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.
29. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus).
Dėl pagrindo panaikinti šioje byloje sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą
32. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu A.J. Povilaičio g. 14-80 du kartus, t.y. 2019-07-09 ir 2019-08-07. Po pirmojo pranešimo išsiuntimo, 2019-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VšĮ VmPSC Soc. darbuotojos K. L. elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad pacientė I. B. informavo sužinojusi iš artimųjų apie gautą pranešimą dėl procesinių dokumentų atsiėmimo. Bylos Nr. e2-261-87-1064/2019. Taip pat nurodė, kad šiuo metu I. B. yra gydoma ligoninėje ir dokumentų atsiimti negali. Numatomas gydymosi terminas dar apie 3 savaites. Aplinkybę apie gydymosi terminą nuo 2019-05-02 iki 2019-09-19 patvirtina prie prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2019-10-09 išduota pažyma.
34. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 31 p. aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, dar 2019-07-23 sužinojęs apie atsakovės būvimo-gydymosi vietą ir žinodamas, kad ji čia bus dar bent 3 savaites, nesiėmė priemonių dokumentams įteikti į kitą teismui žinomą asmens buvimo vietą, t.y. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, kas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti neišnaudojus realių jų įteikimo asmeniškai pareiškėjui galimybių. Todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.
35. Jau pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį, nepateikusiai šaliai (apeliantei), nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).
36. Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
37. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 2 p.), panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.