Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. V., A. Š., V. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos ir neveiksnios globotinės V. Š. mama M. Š. priėmė savo sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir nurodė, jog po sutuoktinio mirties jų mama nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą vyro turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, garažą, ir ½ dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) asmeninius ir namų apyvokos reikmenis, baldus priėmė faktiškai juos valdydama, iki mirties gyveno minėtoje namo dalyje, naudojosi kitu po sutuoktinio mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius. Pareiškėja ir jos globotinė negali pilnai realizuoti savo teisių į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jų mama M. Š. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, jog J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) 1947 m. vasario 1 d. buvo sudaręs santuoką su M. Š., mirusia (duomenys neskelbtini) (6, 7, 8 b. l.). Iš gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėja ir V. Š. yra J. Š. ir M. Š. dukros (9, 12 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. Š., būdama santuokoje su J. Š., t. y. 1988 m. rugsėjo 20 d. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, garažą, ir ½ dalį kitų statinių, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (28-29 b. l.) Kaip pareiškime nurodė pareiškėja, po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos mama M. Š. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, baldus bei anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad M. Š. paveldėtą mirusio sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, gyvenamojo namo dalyje nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius patvirtina prie pareiškimo pateikti rašytiniai dokumentai (31-44 b. l.). Iš 2017 m. gegužės 9 d. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B. liudijimo matyti, jog M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja ir V. Š. (30 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog J. Š. palikimas po jo mirties (duomenys neskelbtini) būtų paveldėtas. Nustatyta leidžia teigti, jog po vyro mirties M. Š. ir/ar jo vaikai nesikreipė į notaro biurą dėl jo palikimo paveldėjimo, tačiau M. Š. faktiškai priėmė ir valdė sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą ir rūpinosi kaip savo turtu nuo pats sutuoktinio mirties momento, todėl, sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, laikytina, kad M. Š. priėmė sutuoktinio J. Š. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Byloje patirtos 3,90 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja už reiškiamą pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. padarė 50,00 Eur žyminio mokesčio permoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjai grąžinama byloje padaryta 50,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 3,90 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų išlaidos (CPK 96 straipsnis), iš pareiškėjai grąžinamos žyminio mokesčio permokos sumos minusuojant valstybei priteistą teismo patirtų procesinių dokumentų sumą ir laikant, jog pareiškėjai grąžinama 46,10 Eur žyminio mokesčio permoka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 puunktu, 96 straipsniu, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Grąžinti pareiškėjai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,10 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 10 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4, permoką.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė