Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16056891860, kurioje K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2016 m. sausio 26 d., apie 20.00 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus, K. Ulvydo g. 11, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. K. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino. Jis sakė, kad automobilyje buvome trise, klausėmės muzikos, muzika grojo negarsiai. Buvo tamsus paros metas, toje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo labai tamsu, degė tik kelios apšvietimo stulpų lempos. Jis nematė stovinčio automobilio. Važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį Toyota Yaris, smūgio nepajautė nes stipraus smūgio nebuvo. Automobilis yra ne jo, o jo draugės tėvų, kai tik sužinojo, kad kliudė kitą mašiną, tos pačios dienos vakarą apie 23 val. paskambino budinčiam pareigūnui, prisistatė, pasakė, kad savo kaltę pripažįstą. Pareigūnas jam pasakė ateiti kitą dieną 8 val. ryto į policijos komisariatą. Kitą dieną atvažiavau į policiją, jis pareigūnams pasakė, kad kaltę pripažįstą, yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą. Pareigūnai jo blaivumo nepatikrino, pats blaivumo taip pat nesitikrino, nes neturi patirties, nežino, kodėl tyrėja nepatikrino jo blaivumo. Tą vakarą, kai įvyko eismo įvykis, jis buvo blaivus. Tikslo bėgti iš įvykio vietos neturėjo, kadangi automobilis yra draustas KASKO draudimu, smūgis buvo nežymus, turi liudytojus, kurie buvo su juo automobilyje ir galėtų tai patvirtinti. Kai pareigūnė darė automobilių sugretinimą matėsi, kad po smūgio automobilių buferiai buvo tik vos nubraukti. Bendravo su nukentėjusiąją, ji sakė, kad jokių pretenzijų neturi, minėjo, kad jos automobilio buferis jau seniau buvo apgadintas.

Teismo posėdyje K. K., parodė, kad nesiruošė bėgti iš įvykio vietos, nebuvo apsvaigęs, dirba darbą susijusį su vairavimu, turi finansinių įsipareigojimų, dar padedu tėvams, be vairuotojo pažymėjimo būtų sunku, neturėjo tikslo bėgti ir rizikuoti prarasti teises. Teisės jam labai reikalingos, jau 2 metus dirba už vairo. Teismo prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės.

Teismo posėdyje liudytoja M. R. sakė, kad K. K. yra jos draugas. Ji sakė, kad viskas įvyko apie 20.00-21.00 val. Buvo atvažiavę iki draugo, parkavosi aikštelėje, greičio nebuvo, apsisuko ir nepajutę jokio smūgio išvažiavo. Automobilyje grojo muzika, bet labai tyliai. K. buvo sustabdęs automobilį, nes sukantis reikia pristabdyti. Apsisukus ir pradėjus važiuoti automobilis nebuvo sustojęs.

Teismo posėdyje liudytojas Š. B. sakė, kad K. K. yra jo draugas. Buvo žiema, sausio mėnesis. Tą dieną važiavo susitikti su draugu. Jis sėdėjo automobilio gale, K. apsisuko aikštelėje, įjungė 1 pavarą ir išvažiavo, automobilyje negarsiai grojo muzika. Smūgio nepajuto, būtų pajutęs smūgį, būtų pasakęs, kad reikia išlipti apžiūrėti mašiną. Pats vairuoja automobilį ir buvo atsitrenkęs, todėl žino, kad kai atsitrenki, jaučiasi.

Teismo posėdyje liudytoja R. B. sakė, kad ji tą vakarą vedžiojo šunį ir ėjo link namų, išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė, kad sidabrinis Mercedes nuvažiavo, tada nuėjo prie kitos mašinos, pasižiūrėjo, pamatė, kad apgadintas sidabrinės spalvos Toyota automobilio šonas iš vairuotojo pusės. Apgadinimas nebuvo labai stiprus. Nuo eismo įvykio vietos buvo nutolusi maždaug pusantros teismo posėdžių salės (apie 15 – 20 metrų), garsas buvo stiprus. Jos telefonas buvo išsikrovęs, todėl bandė įsiminti mašinos numerį, kad grįžusi namo galėtų pranešti policijai. Vairuotojo veiksmų neįsidėmėjo, nepastebėjo, ar jis skubėjo.

Teismo posėdyje liudytoja R. B. sakė, kad prisimena, jog išgirdo garsą, atsisuko, negali tvirtinti, kad vairuotojas pajuto smūgį, gal jis tiesiog norėjo apsisukti ir išvažiuoti, o gal sustojo pajutęs smūgį ir tada išvažiavo. Vairuotojas išlipęs nebuvo.

Teismo posėdžio metu apžiūrėtas byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokolas su automobilių apgadintų dalių fotonuotraukomis. Iš nuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra labai maži, o kai kuriose nuotraukose apgadinimų visai nematyti.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone daro šias išvadas:

Motyvuojamoji dalis

I. K. K. padaryta veika numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta bylos medžiaga: K. K. prisipažinimu; administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; R. B. teisme duotais parodymais; transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu; nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

K. K. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnyje numatytą administracinio teisės pažeidimų sudėtį, nes jis apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

II. K. K. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:

1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t.y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

2. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus, pastebi, kad nežymūs automobilių apgadinimai rodo, kad automobiliai susilietė bamperių šonais ir smūgis buvo nestiprus. Liudytoja R. B. sakė, kad ji išgirdo garsą, tačiau negali tvirtinti, kad vairuotojas galėjo pajausti smūgį. Liudytojai M. R. ir Š. B. ir atsakomybėn traukimas asmuo K. K. teismo posėdyje taip pat sakė, kad smūgio nepajuto ir eismo įvykio garso negirdėjo. Taip pat pastebėtina, kad K. K. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas KASKO draudimu, jis buvo blaivus. Todėl Teismas daro išvadą, kad K. K., važiuodamas atbuline eiga ir nestipriai iš šono kliudydamas stovintį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, galėjo nepajausti įvykio ir nesuvokti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

3. Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad K. K. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybes, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi, į tai, kad administracine tvarka baustas, nuobaudos galioja. Todėl K. K. skirtina nuobauda - vidurkio dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 32, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 43 (keturiasdešimt trijų) eurų bauda.

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.