Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. M. gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Anykščių r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruojančiam gyvenamą vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, besimokančiam (duomenys neskelbtini), 3 kurse, neteistam,

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2017 m. spalio 16 d., apie 18:03 val., Vilniuje vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Batoro gatve nuo Olandų g. pusės link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Pramonės ir Pergalės gatvėmis, būdamas neatidus ir neatsargus, įvažiavo į S. Batoro g.-Pramonės g.-Pergalės g. sankryžą, kai jo važiavimo kryptimi degė eismą draudžiantis raudonos spalvos šviesoforo signalas, kur susidūrė su į sankryžą Pramonės g., iš kairės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusiais automobiliais „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M., ir Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai ir sunkiai sutrikdyta G. M. sveikata.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. paaiškino, kad įvykio neprisimena. Atsimena tik, kad kieme norėjo užvesti savo mašiną, nes jam reikėjo į darbą, kadangi buvo naktinė pamaina. Automobilis užsivedė tik iš trečio karto. Ir nieko daugiau neprisimena, gal tik smulkmenas kaip kieme išsisukinėjo. Po įvykio gydėsi 7-8 mėnesius. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko, po operacijos tris kartus gydėsi sanatorijose, vieną kartą valstybės lėšomis ir du kartus savo lėšomis. Dabar jaučiasi gerai, sportuoja, jokių pasekmių po įvykio nebejaučia. Su G. M. sudarė susitarimą, G. M. tėvai prisidėjo, patys pasiūlė, jis sutiko. Draudimas padengė gydymo išlaidas. Dabar jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad viskas įvyko Naujojoje Vilnioje. Ji stovėjo sankryžoje, antroje juostoje, prieš ją stovėjo 3-4 automobiliai. Tiek pirmoje juostoje, tiek antroje juostoje galima sukti į kairę. Jie irgi norėjo sukti į kairę. Degė raudonos spalvos šviesoforas, vėliau užsidegė žalias. Pirmenybė buvo jiems. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, eismas pradėjo judėti. Buvo galima pastebėti iš visų kitų pusių, kad tie, kurie važiavo, pavyzdžiui, iš Belmonto pusės, antroje juostoje gali važiuoti tik tiesiai. Jiems buvo raudonas šviesoforo signalas. Ten buvo apie 7-10 automobilių, jie stovėjo. O pirmoje juostoje galima iš šono buvo matyti, kad yra žalia rodyklė, tai reiškia, kad tie pirmoje juostoje gali važiuoti tik į dešinę, tie automobiliai ramiai važiavo. Ji degant žaliam šviesoforo signalui tik įvažiavo į sankryžą ir tiesiog nespėjo nieko pamatyti ir pajuto smūgį. Prieš įvykį to automobilio, kuris trenkėsi į ją, nematė. Tas automobilis trenkėsi į jos automobilį iš kairės pusės. Kaip suprato, jo buvo didelis greitis, ji nepastebėjo jo atvažiuojančio. Tas automobilis trenkėsi ne tik į jos automobilį. Išėjo taip, kad vienu momentu atsitrenkė automobiliai vienas į kitą, ji dar atsitrenkė ir į ją atsitrenkė, ir tuo metu atsitrenkė į kito nukentėjusiojo automobilį būtent iš vairuotojo pusės. Jos automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Ji iš karto išlipo iš savo automobilio, nes buvo daug dūmų ir jame sėdėti buvo neįmanoma. Išlipdama pamatė, kad kaltininkas taip pat išlipa iš savojo. Jis apžiūrėjo savo automobilį, o ji nubėgo pas nukentėjusįjį. Už jų dar buvo apsaugos automobilis. Vienas iš apsaugos automobilio asmenų priėjo prie kaltininko pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. O kitas žmogus, nežino, iš kur jis atsirado, kartu su ja nuėjo prie nukentėjusiojo. Ji nesuprato, kodėl įvykio kaltininkas vingiuoja, ar jis išgėręs, ar kažkas po avarijos atsitiko, toks jausmas buvo, kad jis norėjo pasišalinti, bet priėjo apsaugininkas. Jai buvo padaryti nedideli sužalojimai, keli nubrozdinimai. Ji turi ligą, kuri laikui bėgant pradeda blogėti, galbūt po šio įvykio įvyko pablogėjimas. Yra visi įrašai poliklinikoje ir ten visos ekspertizės ir tyrimai įrašyti. Po šio įvykio ji nebuvo ištirta. Kaltinamajam pretenzijų neturi, nes turtinė žala jai išmokėta, ją atlygino draudimas.

Teismo posėdyje apklaustas K. M. parodė, kad yra G. M. tėvas. Paties autoįvykio nematė. Įvykio dieną buvo nuojauta ir jie (tėvai) sūnaus ieškojo. Buvo gavę keistas žinutes iš sūnaus. Kada kreipėsi, ir kita informacija yra byloje. Jie dalyvavo sūnaus butą apžiūrint, į jį atvažiavo pirmi, viskas buvo suversta, aprašinėta. Buvo palikta kaitlentė įjungta, nuotraukos suplėšytos. Jie suprato, kad tai nei muštynės, nei apiplėšimas, kad sūnui pablogėjo su sveikata. Kol sūnaus ieškojo bei laukė pareigūnų, įvyko autoįvykis. Apie autoįvykį sužinojo vėlai vakare po apžiūrų sūnaus bute. Sūnus šiek tiek gydėsi privačiai dėl psichikos sutrikimų, įskaitoje nebuvo. Buvo giminės klinikoje, gal ten įrašai yra. Sūnus gydėsi pas psichiatrą ir vartojo vaistus. Buvo akivaizdu, kad reikia vaistų. Normaliai žmonės taip nesielgia. Sūnus turėjo merginą, bet ji buvo jį palikusi truputį anksčiau nei prieš įvykį, buvo praėję laiko. Kad sūnus būtų vartojęs ko nors, nieko nežino, šiaip tai neišgėrinėdavo.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė R. D. parodė, kad įvertinus visą pateiktą medžiagą ir medicininius dokumentus, kadangi G. M. iš karto po įvykio gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, turbūt išsamiausia medžiaga yra ten ir tėvų parodymai, ką jie rado bute būtent dieną iki įvykio ar išvakarėse. Jie įvertino tai, kad rastas butas akivaizdžiai suniokotas, visa tai padaryta psichozinių išgyvenimų įtakoje. Patekęs į ligoninę G. M. iš karto pasakojo, kad jis norėjo nusižudyti, ir tą patvirtina tėvų gautos žinutės ir draugams siųstos neadekvačios žinutės apie nusižudymą. Tai yra tikrai psichozinio registro pasisakymai. Psichiatrijos ligoninėje jam besigydant diagnozuotas ūminis psichozinis sutrikimas. Aprašyta psichozės simptomatika, kuri ir toliau tęsėsi kurį laiką. Buvo ir pasakojami, ir paneigiami suicidiniai ketinimai, kad vis tik paneigti jie galėjo būti ir dėl kliedesinės simptomatikos. Atliktas mąstymo tyrimas, rasti išreikšti mąstymo sutrikimai, kurie patvirtino psichozinio sutrikimo diagnozę. Dėl įvykio jiems nekilo abejonių, kad jis padarytas psichozinėje būsenoje. Nes ir pats tiriamasis ekspertizės metu pasakojo, kad jis blogai jautėsi. Tą dieną, įvykio akimirką jam buvo minčių chaosas, didelė įtampa, buvo sunku, nieko nesusigaudė. Kad įvyko tarsi sprogimas, labai vaizdžiai nupasakojo psichozinius išgyvenimus. Ekspertizės metu taip pat stebėjo, kad tiriamasis neigė psichozinius arba kliedesinius dalykus, tačiau neatmetama galimybė, jog jie išliko, nes tiriamasis ekspertizės metu buvo įtarus, vengė kalbėti apie buvusius liguistus išgyvenimus. Jie įvertino, kad įvykio kritika ekspertizės metu yra nepilnavertiška. Šiek tiek matėsi neadekvačios emocijos, nebuvo adekvataus išgyvenimo dėl to, kas įvyko, visgi žmogus rimtai sužalotas. Tačiau nei sunkios psichozinės depresijos, nei išreikštos psichozinės simptomatikos, kad jie galėtų diagnozuoti kaip psichozę, jau nebebuvo. Todėl ekspertizės metu diagnozavo tą patį bipolinį sutrikimą, mišrų tipą, kada yra ir šiek tiek pakilios nuotaikos, ir depresinės simptomatikos, ir įvertino taip, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tiriamasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tas bipolinis afektinis sutrikimas jam niekada anksčiau nebuvo diagnozuotas, tačiau iš jo pasisakymų, taip pat ir iš tėvų parodymų prieš dvejus metus jau stebėtas toks neadekvatus elgesys, kai jis kažkur pasiklydęs automobiliu važinėjo, skambino tėvui, kad kuro pritrūko ir jis pasakojo, kad tuomet buvo pakilumas nuotaikos. Todėl jie ir sudėliojo psichodinamiškai jo psichikos būseną, kad vis tik jam yra bipolinis afektinis sutrikimas. Tokią diagnozę suformulavę, jie rekomenduoja ambulatorinį gydymą. Siūlomas ambulatorinis gydymas, nes nėra kritikos savo gydymosi atžvilgiu. Kiek žino, G. M. gydosi psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus vaistus, lankosi reguliariai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodė, kad jaučiasi gerai, prisimena, kaip įvyko eismo įvykis, kad 2017-10-16, atrodo, apie 17:00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, važiavo savo mamai V. M. priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, S. Batoro g. kryptimi link Pramonės g. Buvo dienos metas, giedra, važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas. Tą dieną buvo labai sunki jo psihologinė būsena, slėgė asmeniniai išgyvenimai, dėl išsiskyrimo su mergina ir kitos asmeninės problemos. Važiuodamas susimąstė apie savo problemas, apėmė neaiškus pykčio jausmas, jautėsi blogai. Dėl to važiuodamas S. Batoro gatve link S. Batoro g.-Pergalės g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos išvystė didelį greitį, rikiavosi be priežasties iš vienos eismo juostos į kitą. Kodėl taip vairavo, paaiškinti negali. Tuo metu buvo susimastęs ir galvojo tik apie savo problemas ir nuo eismo situacijos gatvėje atitrūko, nukreipė dėmesį. Visas jo dėmesys buvo sutelktas į jo mintis, išgyvenimus. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, bet priartėjęs prie S. Batoro g.-Pergalės-Pramonės g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos suprato, kad sustabdyti prieš sankryžą automobilio nespės, rikiavosi iš pirmos į antrą eismo juostą ir įvažiavo į sankryžą, kur įvyko susidūrimas. Dėl savo neatsargumo įvažiavo į sankryžą, kur susidūrė su jam iš dešinės važiavusiais automobiliais VW Golf ir Seat Toledo. Ar prieš susidūrimą stabdė vairuojamą automobilį, neprisimena. Kokiam šviesoforo signalui degant įvažiavo į sankryžą, neįsidėmėjo, elgėsi labai neatsargiai. Buvo prisisegęs saugos diržu ir susidūrimo metu išsiskleidė abi priekinės oro pagalvės. Atsimena, kad atsisegė diržą, išlipo iš savo automobilio. Pamatė sankryžoje stovintį sudaužytą VW Golf automobilį, jame buvo prispaustas žmogus. Kažkoks žmogus jį pasodino ant žolės prie sankryžos. Maždaug už dešimties minučių atvažiavo gaisrinė, greitoji pagalba ir policija. Jį greitoji pagalba automobiliu pristatė į RVUL, vėliau buvo nuvežtas į VRPL, kur gydėsi stacionare dvi savaites nuo depresijos. Šiuo metu vartoja vaistus, jaučiasi labai gerai. Nuo depresijos gydėsi anksčiau prieš ketverius metus Kaune, privačioje klinikoje, kuri šiuo metu jau neveikianti. Klinikos pavadinimo neprisimena. Tuo metu vieną kartą nuvažiavus į kliniką jam paskyrė „DEPACIN“ vaistus, kuriuos vartojo apie metus laiko. Vaistai jam padėjo, daugiau psichologinių problemų jam nekilo iki eismo įvykio dienos. Jis atsiprašė nukentėjusiojo G. M., susitarė su juo, kad jis atlygins jam dalį neturtinės žalos patirtos eismo įvykio metu, t.y. 4000 Eurų (b. l. 70).

2017 m. gruodžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. M. pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. susitarimo kopiją, patvirtintą notaro. Susitarime užfiksuota, kad G. M. ir G. M. susitarė dėl dalinio atlyginimo neturtinės žalos, padarytos G. M. 2017 m. spalio 16 d. eismo įvykio metu, kurį sukėlė G. M. ir dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. M. sveikata. Susitarime nurodyta, kad G. M., dalinai atlygino neturtinę žalą G. M. sumokėdamas jam iš viso 4000 Eur, o G. M. patvirtino, kad minėtą pinigų sumą gavo ir materialinių bei kitokio pobūdžio pretenzijų G. M. neturi (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 17:15 val., išvažiavo savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į darbą. Kas vyko toliau, neprisimena. Eismo įvykių aplinkybių visiškai neprisimena. Atsimena, kad tik atsipeikėjo ligoninėje, kur gydytojai paaiškino, kad jis nukentėjo eismo įvykio metu (b. l. 56).

2017 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT teismo medicinos ekspertė J. M.-Č., susipažinusi su jai pateiktais medicinos dokumentais (G. M. RVUL ligos istorija) ir eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad G. M. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, pereinantis į gūžduobės viršutinį kraštą, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis viduriniame trečdalyje, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kryžkaulio kairės pusės šoninių masių išilginis lūžis per kryžkaulines angas. Sužalojimai galėjo būti apdaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 18:00 val., vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Pergalės g., antra eismo juosta link S. Batoro g. Buvo šviesu, giedra, švietė saulė. Važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas. Važiavo viena, buvo prisisegusi saugos diržu. Privažiavusi Pergalės-S. Batoro g.-Pramonės g. sankryžą, sustojo antroje eismo juostoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jos automobilį, priekyje stovėjo dar keturi automobiliai. Stovėjo, laukė kartu su kitais eismo dalyviais, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir pradės važiuoti. Netrukus užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priekyje stovėję automobiliai pradėjo važiuoti, iš Pergalės g. suko į kairę, į S. Batoro g. Gerai įsidėmėjo, kad tuo metu automobiliams, važiuojantiems kryptimi nuo S. Batoro g. link Pramonės g., tiesiai, degė raudonas šviesoforo signalas, sukantiems į dešinę, link Pergalės g., degė žalia rodyklė. Šalia jos, pirma eismo juosta, važiavo automobilis VW Golf, ryškiai mėlynos spalvos. Abiems automobiliams įvažiavus į sankryžos vidurį staiga pastebėjo iš kairės, S. Batoro g. link Pramonės g., važiuojantį automobilį. Pirma pamatė greitai artėjančius priekinius automobilio žibintus. Pastebėjo automobilį jau įvažiuojantį į sankryžą, pirma eismo juosta. Greitis buvo labai didelis, atrodo apie 80 km/h. Tuo metu, prieš pat susidūrimą, jos automobilio greitis buvo apie 10-15 km/h. Pamatė link jos automobilio artėjantį kitą automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kelių sekundžių pajuto smūgį. Automobilis Toyota atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės priekinį kampą. Išsprogo vairo oro pagalvė, todėl kurį laiką jos matomumas buvo ribotas. Automobilyje buvo daug dūmų, jam sustojus išlipo pro vairuotojo duris ir pamatė, kad sankryžoje stovi sugadinti dar du automobiliai, Toyota Avensis ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš karto išsitraukė telefoną ir nufotografavo įvykio vietą, tuo metu buvo 18:05 val. Pamatė, kad iš Toyota automobilio išlipo vairuotojas, apsižiūrėjo sankryžoje. Jis svirduliavo ir nuėjo link šaligatvio. Apsaugos darbuotojas pribėgo ir jį sulaikė, laikė jį ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Pamatė, kad VW automobilio vairuotojas prispaustas. Atvykę PAGD pjovė automobilį ir ištraukė vairuotoją. GMP Toyota ir VW Golf automobilių vairuotojus išvežė į RVUL. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo. Jai buvo padaryta tik turtinė žala, dėl sugadinto automobilio. Žala jai nėra didelė. Dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad 2017 m. spalio 14 d. buvo namuose kartu su savo žmona V., laukė atvažiuojančio sūnaus G. M., grįžtančio po egzamino. Jam tuo metu buvo sesija ir jis mokėsi Kaune, (duomenys neskelbtini) fakulteto trečiame kurse. Jis gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomavosi butą. Sūnaus nesulaukė. Skambino jam kelis kartus, tačiau jis vis atmesdavo jo skambučius. 2017 m. spalio 15 d. žmonai V. pradėjo siųsti keistas žinutes su tekstu „bum į medį“; „iš anapus“; „tai truks penkiolika minučių“; „pamirškit mane“; „vargas, vargas, vargas, tu manęs nesupratai“. Jis su žmona susirūpino ir 2017 m. spalio 16 d. nuvažiavo į Vilnių, į jo butą. Įėjus į laiptinę pamatė, kad buto durys praviros ir degė šviesa. Užėjus į butą pamatė, kad visas butas apverstas aukštyn kojom, kaitlentė įjungta, nuotraukos suplėšytos, visi daiktai išmėtyti, ant veidrodžio keisti piešiniai. Labai išsigando ir pranešė policijai apie įvykį. Tai buvo apie 18:00 val. Pareigūnai atvyko į butą ir užfiksavo, jiems pranešė apie sūnaus dingimą. 2017 m. spalio 16 d., apie 24:00 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad G. atsirado, pateko į eismo įvykį. Taip pat pareigūnas nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. spalio 16 d., 18:00 val., Vilniuje, S. Batoro-Pergalės-Pramonės g. sankryžoje. G. buvo pristatytas į VšĮ RVUL ir paleistas, nes tuo metu dar nebuvo paskelbta jo paieška ir pareigūnai nežinojo, ar jis paieškomas. Kitą dieną, 2017 m. spalio 17 d., apie 11:00 val., paskambino iš Vilniaus miesto psichiatrinės ligoninės, Vilniuje, Parko g. 15 ir pasakė, kad G. M. paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Šiuo metu jis ten gydomas, iki šiol pats jo dar nematė. Alkoholio G. nevartojo, narkotikų taip pat. Dirbo apželdintoju. Maždaug prieš dvejus metus G. buvo maniakinė depresija, jis gydėsi Bendrosios medicinos praktikos privačioje klinikoje, UAB „B. k.“, Kaune, (duomenys neskelbtini), pas psichiatrą. Jam buvo paskirti vaistai, bet ar jis baigė gydymo kursą, nežino (b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 18:00 val., vairavo automobilį Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Pramonės g. link S. Batoro g. Buvo apsiniaukę, šviesus paros metas, važiuojamoji dalis – sausas asfaltas. Privažiavusi Pramonės g.-Pergalės g.-S. Batoro g. šviesoforu reguliuojamą sankryžą Pramonės g., prieš sankryžą sustojo, pirmoje eismo juostoje, nes jos važiavimo krypties atžvilgiu užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Tik sustojusi pamatė, kad prieš ją, priešinga nei jos važiavimo kryptimi, S. Batoro g. link minėtos sankryžos, dideliu greičiu atvažiuoja automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai jį pastebėjo, buvo apie 15-20 m atstumas, automobilis nestabdė, o tik didino greitį. Sankryža buvo labai judri, buvo daug automobilių ir pėsčiųjų. Atkreipė dėmesį į mažą mergaitę, kuri stovėjo prie S. Batoro g. pėsčiųjų perėjos. Tuo metu suko dvi eilės automobilių į kairę, iš Pergalės g. į S. Batoro g., jų atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Ji matė, kaip Toyota Avensis automobilis, nestabdydamas, o didindamas greitį, degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir rėžėsi į per žalią šviesoforo signalą važiavusių automobilių eilę. Pirma jis priekine dalimi atsitrenkė į pirma eismo juosta iš Pergalės g. į kairę, į S. Batoro g. sukantį VW Golf automobilį. Susidūrimas įvyko sankryžos viduryje. Toyota priekine dalimi atsitrenkė į VW Golf automobilio kairės pusės priekinį kampą, nuo smūgio Toyota kėbulas pakilo į orą ir dešiniuoju šonu atsitrenkė į sankryža važiuojantį automobilį Seat. Susidūrimas buvo labai stiprus, sankryžoje kilo chaosas. Įvykio metu susidūrė trys automobiliai. Iškarto paskambino BPC, pranešė apie eismo įvykį. Matė, kad iš Toyota automobilio išlipo vyras, kuris buvo už vairo, ir prarado sąmonę. Praeiviai jį pasodino ant žolės. Taip pat atvažiavo apsaugos automobilis, iš kurio išlipo apsaugos darbuotojas ir bandė gelbėti VW automobilio vairuotoją, nes jis buvo prispaustas, o iš automobilio kapoto rūko dūmai. Atvykę gelbėtojai vėliau jį ištraukė. Atvykusi GMP du nukentėjusius išvežė (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 18:00 val., važiavo Vilniuje, Pergalės g. link S. Batoro g., vairavo apsaugos žymėtą automobilį Dacia Daster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo dienos metas, giedra. Važiuojamoji dalis – sausas asfaltas. Važiavo Vilniuje, Pergalės g. ir privažiavęs šviesoforu reguliuojamą S. Batoro g. - Pergalės g. - Pramonės g. sankryžą sustojo antroje eismo juostoje, nes jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Pergalės g. tiek pirmoje eismo juostoje, tiek antroje stovėjo daug automobilių. Priekyje stovėjo VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš VW Golf kitų automobilių nebuvo. Matė, kad S. Batoro g. antroje eismo juostoje sustojo automobilių eilė, nes jiems užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu iš S. Batoro g. į dešinę į Pergalės g. sukantiems automobiliams degė žalia rodyklė (šviesoforas). Vėliau Pergalės g. link S. Batoro užsidegė žalias šviesoforo signalas ir tiek pirma, tiek antroje eismo juostoje stovėję automobiliai pradėjo judėti. Jis taip pat pradėjo važiuoti. Visi automobiliai dviem eilėm suko iš Pergalės g. į kairę į S. Batoro g. Tuo metu, kai tik įvažiavo į sankryžą, pasižiūrėjo į kairę ir pamatė, kad S. Batroro g. labai dideliu greičiu apie 100 km/h lekia automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis staigiai persirikiavo iš antros į pirmą eismo juostą, nes antroje eismo juostoje prieš raudoną šviesoforo signalą stovėjo automobilių eilė, ir didindamas greitį degant raudonam šviesoforo signalui, pirma eismo juosta įlėkė į sankryžą. Pamatęs atskriejantį Toyota automobilį, spėjo sustabdyti vairuojamą automobilį. Sankryžoje Toyota automobilis atsitrenkė į tuo metu priešais važiavusį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Smūgis buvo labai stiprus. Toyota automobilis priekine dalimi atsitrenkė į VW Golf automobilio kairės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio VW automobilį nunešė apie 6-7 m į dešinę link Pramonės g. Toyota automobilis apie 1 m pakilo į orą ir atsitrenkė į tuo metu sankryžoje važiavusį automobilį Seat. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį, iškvietė GMP, policiją ir gelbėtojus, nes VW Golf vairuotojas buvo prispaustas. Išlipęs iš savo automobilio priėjo prie VW Golf, jo vairuotojas buvo prispaustas, be sąmonės. Tada pamatė, kad iš Toyota automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras ir ėjo link kelkraščio, link geležinkelio bėgių. Jis jį pasigavo. Jis atrodė nesužalotas, tačiau akys jo buvo stiklinės. Jokio alkoholio kvapo nuo jo nesijautė, tačiau jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Vėliau jis norėdamas pasišalinti iš įvykio vietos ėjo link „IKI“ parduotuvės, tačiau jis jį sugavo ir laikė iki policijos atvykimo. Atvykę PAGT ištraukė iš VW Golf automobilio prispaustą vairuotoją, išvežė jį (b. l. 58).

Byloje taip pat yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su planu ir nuotraukomis, bei eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 10-19, 31, 33, 37).

2017 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTMT prie SAM) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kadangi G. M. tą pačią dieną po byloje nagrinėjamų įvykių buvo stacionarizuotas į psichiatrijos ligoninę, jam diagnozuotas ūmus psichozinis sutrikimas, vyraujant kliedesiams, o medicininėje dokumentacijoje aprašyta simptomatika bei psichikos sutrikimo eiga būdinga ir kitiems lėtiniams psichikos sutrikimams (šizofrenijos spektro), todėl siekiant diferencijuotai ir objektyviai įvertinti G. M. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis psichinės būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis. G. M. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (b. l. 122).

2018 m. gegužės 15 – birželio 11 d. VTMT prie SAM Utenos ekspertizės skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-70/2018 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. M. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu G. M. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. M. yra socialiai pavojingas, todėl jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio gydymo priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Dėl psichikos būsenos su G. M. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes tai jo psichikos būseną pablogintų (b. l. 154-159).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – ikiteisminio tyrimo metu duotus G. M. parodymus, kuris iš esmės pripažino jam inkriminuojamo įvykio aplinkybes, taip pat teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, bei ekspertės parodymus, kuriais nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas, teismas laiko įrodyta, kad G. M., 2017 m. spalio 16 d., apie 18:03 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas S. Batoro gatve nuo Olandų g. pusės link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Pramonės ir Pergalės gatvėmis, būdamas neatidus ir neatsargus, įvažiavo į S. Batoro g.-Pramonės g.-Pergalės g. sankryžą, kai jo važiavimo kryptimi degė eismą draudžiantis raudonos spalvos šviesoforo signalas, kur susidūrė su į sankryžą Pramonės g., iš kairės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusiais automobiliais „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M., ir Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai ir sunkiai sutrikdyta G. M. sveikata. Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 73.11 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esantį ekspertizės aktą, taip pat teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės parodymus, teismas sprendžia, kad G. M., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichinės sveikatos būklės, t. y. jam konstatuoto bipolinio afektinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo su psichozės simptomais, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, tokiu būdu jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad po įvykio G. M. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. M. yra socialiai pavojingas, todėl jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio gydymo priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokią rekomendaciją ekspertė pateikė ir apklausiama teisme, nurodydama, jog toks gydymo būdas yra priimtinas, nes, kiek jai žinoma, G. M. nereiškia kritikos savo gydymosi atžvilgiu, gydosi psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus vaistus, lankosi reguliariai. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, G. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šiuo atveju nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl eismo įvykio, tačiau, pripažinus, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką kaltininkas padarė būdamas nepakaltinamas, priimamas sprendimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam skyrimo, t.y. tokiam asmeniui negali būti skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – terminuotas uždraudimas naudotis specialia teise. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka. Vadovaujantis šia SEAKĮ nuostata bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 9 punktu, nutarčiai įsiteisėjus VĮ „Regitra“ informuotina apie G. M. sveikatos būklę dėl sprendimo priėmimo šiuose aktuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad G. M. baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti G. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus, informuoti VĮ „Regitra“, kad G. M. negali tinkamai vairuoti transporto priemonių.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.