Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-484-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2A-484-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
B. R., B.
Atsakovas
S. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Renata Narbutienė, Gediminas Skaistys
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-484-345/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21.;77.5.; 78.2.1.;82.1.;82.2.; 99.7.;99.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovo B. R. atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovo S. Č. atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui S. Č. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovui B. R. ir atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo ir vaiko išreikalavimo iš neteisėtos globos, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas B. R. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui S. Č., prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus K. Č., gim. 1996 m. gruodžio 5 d. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiui vaikui ir vaiko globėju paskirti ieškovą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 1200 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto pagrindais, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po dukros mirties globoja vaikaitį. Pažymėjo, kad atsakovas 2004 m. paliko šeimą ir nuo to laiko visiškai nepalaiko jokių santykių su sūnumi, visiškai neprisideda prie jo išlaikymo, nesidomi sūnaus pasiekimais moksle. Atsakovas vartoja alkoholį, rūko, vairuoja automobilį išgėręs, tokiais savo veiksmais daro neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko raidą.

Atsiliepimas

Atsakovas S. Č. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pagrobė atsakovo sūnų, savo veiksmais užkirto atsakovui galimybę vykdyti tėvo pareigas. Pažymėjo, jog ieškovas netinkamai atlieka vaiko globėjo pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr.40-475 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, kuriuo pakeistas 2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.40-475, negaliojančiais nuo priėmimo momento, įpareigoti ieškovą grąžinti neteisėtai pas save laikomą atsakovo sūnų. Nurodė, kad laikinoji globa jo sūnui, kuris niekada nebuvo likęs be tėvų globos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, paskirta pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus. Teigė, kad po vaiko motinos mirties atsakovui neleidžiama pasiimti vaiko, kuriam daromas didelis moralinis ir psichologinis spaudimas, nuteikiant jį prieš tėvą.

Atsakovai pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į priešieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog be tėvų globos po motinos mirties likusiam vaikui 2008-04-23 įsakymu laikinoji globa nustatyta nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. su tikslu, kad vaiko tėvas atstatytų prarastą ryšį su sūnumi. Laikinoji globa 2008-08-20 įsakymu pratęsta, vaikui kategoriškai atsisakius bendrauti su tėvu ir išreiškus norą gyventi su seneliu.

Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nustatytos aplinkybės rodo, kad vaiko ryšiai su tėvu nutrūko, tuo tarpu globėjo teikiama globa sudarė palankias sąlygas vaiko raidai. Nutraukus globėjo ir globojamojo ryšius, tikėtina, jog vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atskyrė nepilnametį vaiką nuo atsakovo, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2008 m. gegužės 1 d. vaiko pilnametystės, įskaitė iš atsakovo išieškotą pagal teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį laikiną išlaikymą, paskyrė ieškovą vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisė ieškovui 1328 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas gimė 1996 m. gruodžio 5 d., jo tėvų I. Č. ir S. Č., kurių santuoka buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 28 d., šeimoje. Nepilnamečio vaiko motina, atsakovo sutuoktinė bei ieškovo dukra 2008 m. kovo 11 d. mirė dėl sunkios ligos. Vaiko motina mirė jos 2005 m. rugpjūčio 17 d. iniciatyva pradėto teisminio proceso dėl jos ir atsakovo santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės eigoje. Atsakovas 2007 m. sausio 18 d. pareiškė reikalavimą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nurodęs, kad vaiko motina įvairiais būdais trukdo jam bendrauti su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš jį. Byla dėl atsakovo ir vaiko motinos santuokos nutraukimo buvo 2008 m. balandžio 9 d. nutraukta mirus atsakovo sutuoktinei. Po dukros mirties ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti vaikaičiui laikinąją globą ir paskirti jį globėju. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.40-475 „Dėl laikinosios globos K. Č. nustatymo“ likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. ir jo globėju paskirtas ieškovas, vaiko globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2008 m. gegužės 9 d. Vaikų teisių apsaugos skyriuje įsipareigojo atstatyti prarastus ryšius su vaiku, numatyti veiksmų, kurių reikės ryšių su vaiku atstatymui, planą, o globėjas įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku. 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo nutarta atlikti globos peržiūrą. Atlikus priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.40-1180 „Dėl administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.40-475 „Dėl laikinosios globos K. Č. nustatymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.40-475 1 p., likusiam be tėvų globos vaikui vaiko laikinoji globa nustatyta nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. Teismas atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnamečio vaiko gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikas nuo gimimo auga senelio namuose, su seserimi, vaikui sudarytos labai geros sąlygos augti ir vystytis, laikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus pagrįstais. Nurodė, jog vaiko priežiūrai, auklėjimui vykdyti, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimui ir gynimui užtikrinti yra reikalinga taikyti vaiko laikinosios globos institutą, skiriant vaikui globėją laikinosios globos laikui, nes mirus motinai, o vaiko tėvui gyvenant skyrium, tarp kartu su vaiku gyvenančių asmenų neliko vaiko atstovų pagal įstatymą, neliko asmenų, atsakingų pagal įstatymą už vaiko kasdienę priežiūrą, auklėjimą. Teigė, jog atsakovas dėl gyvenimo skyrium negalėjo vaiko prižiūrėti, atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Nurodė, jog byloje surinkti įrodymai vienareikšmiai neleido konstatuoti aplinkybes, kurios sudarytų atsakovo tėvo valdžios apribojimo, laikino ar neterminuoto, pagrindą. Nebuvo nustatyta jokių duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia, apie jo žiaurų elgesį su sūnumi. Teismas pabrėžė, jog atsakovo santykiams su sūnumi ypatingos reikšmės turėjo laiko, per kurį atsakovas gyveno skyrium nuo sutuoktinės ir sūnaus, po sutuoktinės mirties – skyrium nuo sūnaus, veiksnys. Pažymėjo, jog vaiko priešiškumas tėvui nulemtas vaiko tėvų tarpusavio santykiais, vaiko motinos liga, motinos mirtimi. Sutiko, kad atsakovas, gyvendamas skyrium, tinkamai nevykdė savo pareigų vaikui, bet nurodė, jog negalima buvo konstatuoti, kad atsakovas vengė ir vengia pareigos auklėti sūnų, jį išlaikyti, juo rūpintis. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovo elgesys nenutraukus santuokos ir gyvenant su sugyventine nelaikytinas elgesiu, dėl kurio jam turi būti apribota tėvo valdžia. Teismas nustatė, kad atsakovo sūnaus lankymas mokykloje buvo epizodiškas. Pabrėžė, jog nebuvo nustatyta atsakovo asmeninių, moralinių savybių, kurios neleistų jam rūpintis sūnumi. Pažymėjo, jog vaiko išreikšta nuomonė nebendrauti su tėvu, su juo nesimatyti, nėra absoliuti. Nurodė, jog siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, jis atskirtinas nuo tėvo iki galės gyventi kartu su tėvu. Teismas pabrėžė, jog atskirtam nuo vaiko tėvui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, išlieka teisė bendrauti su vaiku. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į orientacinį kriterijų, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą – 800 Lt. Sprendė, kad nurodyto dydžio išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai. Taip pat atsižvelgė į tai, kad mirus vaiko motinai, vaikui mokama našlaičio pensija, kuri 2008 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais sudarė 400,37 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas B. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo, jo bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiui vaikui nuolatinę globą, globėju paskirti ieškovą, nustatyti su ieškovu nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo jo vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 1200 Lt per mėnesį, paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo LAT formuojamos vieningos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Nurodė, jog atsakovas nuo 2004 m. paliko šeimą ir nuo to laiko visiškai nebendravo su sūnumi, nesveikino vaiko gimimo dienos proga, nesirūpino jo mokslais. Atsakovas dar būdamas santuokoje su ieškovo dukra gyveno su kita moterimi. Dėl minėtų atsakovo veiksmų jo ryšiai su nepilnamečiu sūnumi dėl atsakovo kaltės nutrūko. Ryšiai tarp atsakovo ir vaiko neatsinaujino ir motinai sunkiai susirgus, bei vėliau, mirus. Vaiko motina su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, kreipėsi 2005 m. rugpjūčio 17 d., nurodydama, kad jos sutuoktinis atsakovas 2004 m. gruodžio mėnesį išėjo iš namų, šeima ir vaiku nesidomi ir nesirūpina. Tuo tarpu atsakovas tik 2007 m. sausio 18 d. pateikė prašymą nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nebuvo priežasčių. Nurodo, jog taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą būtina todėl, kad atsakovas nuo 2004 m. pabaigos vengia atlikti savo pareigas sūnui ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti tėvo valdžios. Pabrėžia, jog atsakovo gyvenimą skyriumi nuo šeimos įtakojo paties atsakovo elgesys. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovui nuo 2004 m. buvo sudarytos kliūtys matytis su vaiku. Nesutinka su teismo išvada, kad negalima konstatuoti, jog atsakovas vengė ir vengia pareigos auklėti sūnų, juo rūpintis. Mano, jog atsakovo amoralus elgesys – bendras gyvenimas su sugyventine nenutraukus santuokos su vaiko motina, nusišalinimas nuo šeimos, nesirūpinimas ja, bei nepilnamečiu sūnumi, žinant, kad sunkiai serga jo motina, nedalyvavimas berniuko auklėjime, laikytinas tokiu elgesiu dėl kurio atsakovui turėtų būti apribota tėvo valdžia. Mano, kad teismo išvada, jog atsakovo galimybės bendrauti su vaiku buvo ribotos, nepagrįsta. Pažymi, jog atsakovas pats nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad vienodomis teisėmis su vaiko motina ir jos artimaisiais vienoda apimtimi galėtų dalyvauti vaiko auklėjime, išlaikyme ir priežiūroje. Atsakovas nesirūpino sūnumi, per vaiko penkis mokykloje gyvenimo metus, atsakovas jį aplankė vos kelis kartus. Teismas neteisingai padarė išvadą, jog vaikas bendravo su atsakovu, kadangi atsakovo telefonu naudojosi ir atsakovo motina, todėl vaikas bendravo su savo senele. Pabrėžia, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovas ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigęs būdavo agresyvus, rodydavo vaikui neigiamą pavyzdį. Pažymi, jog kiekvieną su vaiko teisėmis susijusį klausimą būtina spręsti, vadovaujantis vaiko interesais. Vaikas su ieškovu gyvena įprastoje aplinkoje nuo gimimo, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jis tinkamai auklėjamas, juo rūpinamasi. Vaikas gerai mokosi, gerai sutaria su klasės draugais, kruopščiai atlieka namų darbus. Byloje esantys duomenys įrodo, jog nepilnametis vaikas kategoriškai atsisako gyventi ir bendrauti su savo tėvu, todėl būtų padaryta vaikui nepataisoma žala, nustatant jo bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu. Nurodo, jog teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neobjektyviai išanalizavo svarbias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Atkreipia dėmesį, jog vaikas, turi specialų statusą – yra našlaitis, auga be svarbiausio žmogaus gyvenime – mamos, todėl jam priteisiant išlaikymą turi būti taikomi uakštesni standartai. Didesnis nei minimalios algos priteisimas iš atsakovo leistų užtikrinti atsakovo sūnaus poreikių tenkinimą žymiai aukštesniu lygiu, nei minimaliai. Nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei jis teigia, atsakovas visokiais įmanomais būdais stengiasi ja sumenkinti. Pabrėžia, jog UAB „Baltijos biodyzelino centras“ akcijos atsakovui buvo dovanotos, todėl jis be piniginių lėšų sąnaudų įgijo didelės vertės turtą, kuris jam garantuoja ir turtines teises, tokias, kaip teisę į dividendus ir t.t. AB „Swedbankas“ pažymos įrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pervedė 166 600 Lt, kuriais atsakovas gali nevaržomai disponuoti, t. y. užtikrinti visus reikalingus ir naudingus vienintelio savo nepilnamečio sūnaus poreikius. Apeliantas mano, jog vaiko tėvas privalo užtikrinti vaikui išlaikymą, atitinkantį jo turtinę padėtį, neapsiribojant būtiniausių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu minimaliausiomis sąnaudomis; pasiturinčio tėvo vaikas turi teisę pretenduoti į geresnį, sveikesnį maitinimą, aukštesnio standarto buitines sąlygas, aukštesnės kokybės medicininį aptarnavimą, išsilavinimą ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo pateikiamos aplinkybės neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Pažymi, jog dėl pačio ieškovo elgesio buvo priverstas palikti šeimą. Vaiko motina darė viską, kad atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku. Atsakovo iniciatyva buvo atlikta teismo psichologinė ekspertizė, kuri patvirtino apie sūnaus nuteikinėjimą prieš tėvą. Pabrėžia, jog ieškovas po vaiko motinos mirties neleido susitikti atsakovui su sūnumi, sūnus buvo įtikinėjamas, kad dėl motinos mirties kaltas atsakovas. Atkreipia dėmesį, jog su sūnumi bendravo dalyvaujant jo klasės auklėtojai, o susitikimu metu paaiškėjo, kad vaikui draudžiama su ieškovu bendrauti, kalbėtis telefonu. Klasės auklėtoja informavo, kad vaiko mokslu ieškovas nesirūpina. Pažymi, jog tokiu elgesiu pažeidžiamas pagrindinis laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Mano, jog ieškovas negali tapti atsakovo vaiko globėju, kadangi jis yra garbaus amžiaus – 75 metų, turi rimtų problemų su sveikata ir taip pat mano, jog su psichika. Teigia, jog aplinka, kurioje gyvena sūnus, negalima vadinti šeima. Nurodo, jog su sugyventine gyvena kartu jau ketvirti metai, augina ir auklėja jos dukrą, jos abi pareiškė, jog sutinka, kad ieškovo sūnus gyventų kartu ir būtų pilnavertis šeimos narys. Pabrėžia, jog ieškovas neteisingai traktuoja materialinį sūnaus aprūpinimą. Ieškovas norėdamas užtikrinti, kad sūnus turėtų garantuotą pragyvenimo šaltinį ir materialiai aprūpintą ateitį, padovanojo jam 50 % ieškovui priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Gaunamos pajamos iš verslo objekto leido normaliai gyventi keturių asmenų šeimai. Taip pat perveda po 800 Lt sūnaus išlaikymui, kuris šiuo metu gauna našlaičio pensiją. Pinigines sumas į AB „Swedbank“ sąskaitą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo skolinga atsakovo tėvams 200 000 Lt. Pervesti pinigai atsakovo motinos ir jais ieškovas disponuoti negali. Nurodo, jog su sugyventine jau ketvirti metai kartu augina jos dukrą K., kuriai jau 17 metų. Todėl puikiai žino kokios išlaidos reikalingos normaliems vaiko poreikiams ir vaiko užimtumo organizavimui. Nurodo, jog ieškovo pateikta vaiko poreikių lentelė įrodo, kad pastarasis visiškai nesiorientuoja apie vaiko išlaikymą ir jo užimtumo reguliavimą. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kurie pagrįstų vaiko išlaidas, kurias sudaro – 1200 Lt per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis K. Č. gimė 1996 m. gruodžio 5 d. jo tėvų I. Č. ir S. Č., kurių santuoka buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 28 d., šeimoje. Nepilnamečio K. Č. motina, atsakovo S. Č. sutuoktinė bei ieškovo B. R. dukra I. Č. 2008 m. kovo 11 d. mirė dėl sunkios ligos. I. Č. mirė jos iniciatyva pradėto teisminio proceso dėl jos ir S. Č. santuokos nutraukimo dėl S. Č. kaltės eigoje: I. Č. į teismą su ieškiniu kreipėsi 2005 m. rugpjūčio 17 d., ieškinyje nurodė, kad jos sutuoktinis S. Č. 2004 m. gruodžio mėnesį išėjo iš namų, šeima ir vaiku nesidomi. Atsakovas S. Č. byloje 2007 m. sausio 18 d. pareiškė reikalavimą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nurodęs, kad I. Č. įvairiais būdais trukdo jam bendrauti su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš jį. Byla dėl I. Č. ir S. Č. santuokos nutraukimo 2008 m. balandžio 9 d. nutraukta mirus I. Č.. Po dukros I. Č. mirties ieškovas 2008 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti vaikaičiui K. Č. laikinąją globą ir paskirti jį globėju. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.40-475 „Dėl laikinosios globos K. Č. nustatymo“ likusiam be tėvų globos K. Č. nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. ir jo globėju paskirtas B. R., vaiko globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.40-1180 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-04-23 įsakymo Nr.40-475 „Dėl laikinosios globos K. Č. nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas 2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr.40-475 1 punktas, likusiam be tėvų globos K. Č. vaiko laikinoji globa nustatyta nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus K. Č. atžvilgiu, nustatyti nuolatine globą nepilnamečiui vaikui ir vaiko globėju paskirti ieškovą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 1200 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto pagrindais. Pirmos instancijos teismas atskyrė nepilnametį vaiką nuo atsakovo, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitė iš atsakovo išieškotą pagal teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį laikiną išlaikymą, paskyrė ieškovą vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Ieškovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo nebuvo apribota atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi atsakovas nuo 2004 m. vengia atlikti savo pareigas sūnui ir juo nesirūpina, atsakovo elgesys yra amoralus – bendrai gyveno su sugyventine nenutraukus santuokos su vaiko motina, nusišalino nuo šeimos, nesirūpino ja, bei nepilnamečiu sūnumi, žinodamas, kad sunkiai serga jo motina, nedalyvavo berniuko auklėjime. Tiesėjų kolegija nurodo, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Pažymėtina, kad CK 3.179 str. yra nurodyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Byloje esančiais duomenimis nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų atsakovo tėvo valdžios apribojimo, laikino ar neterminuoto, pagrindą. Nėra jokių duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia, jo žiaurų elgesį su sūnumi bei jo amoralų elgesį, darantį žalingą įtaką vaikui. Dėl atsakovo ir I. Č. įtemptų tarpusavio santykių, atsakovo, gyvenančio skyrium, galimybės dalyvauti vaiko auklėjime ir jo priežiūroje buvo ribotos. O atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis su vaiko motina ir jos artimaisiais bei vienoda apimtimi dalyvauti vaiko auklėjime, išlaikyme, priežiūroje. Atsakovas nelankė sūnaus jo gyvenamojoje vietoje, sūnaus lankymas mokykloje buvo epizodiškas. Teismo išreikalauta vaiko mobilaus telefono skambučių išklotinė už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 17 d. rodo, kad atsakovas tik vieną kartą – 2009 m. vasario 13 d. parašė sūnui SMS ( iš telefono 370 641 54513), o 2009 m. vasario 23 d. iš vaiko telefono buvo skambinta atsakovui (į telefoną 8 65320138). Daugiau atsakovo bendravimo su vaiku atvejų pateiktoje skambučių išklotinėje teismas nenustatė. Tačiau negalima konstatuoti atsakovo vengimo atlikti savo pareigas sūnui, kuris sudarytų pagrindą apriboti atsakovui tėvo valdžią. Nėra duomenų apie tokį atsakovo elgesį, apie atsakovo asmenines, moralines savybes, kurios neleistų jam rūpintis sūnumi. Atsakovo bendras gyvenimas su sugyventine, nenutraukus santuokos su sutuoktine, negali būti laikomas elgesiu, dėl kurio apribotina tėvo valdžia.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas negali globoti nepilnamečio vaiko, nes pastarasis turi problemų su sveikata bei psichika, kadangi byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad ieškovas pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę gali auklėti, prižiūrėti, rūpintis vaiku. Globėjas, artimiesiems padedant, tinkamai rūpinasi vaiku, jį auklėja, sudaro reikiamas gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą, išsivystymą, vaiko poreikius. Be to, byloje surinkti įrodymai visiškai įrodo, kad vaikas šiuo metu nenori gyventi su tėvu. Šią aplinkybę patvirtina Vaikų teisių apsaugos skyriaus į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, psichologo išvados nuorašas, vaiko K. Č. 2009 m. gegužės 5 d. apklausa. Taip pat, Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus rašte nurodyta, jog K. Č. gerai mokosi, kruopščiai atlieka namų darbus, yra gerai išauklėtas, nekonfliktiškas, gerai sutaria su klasės draugais.

Todėl teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai neapribojo atsakovo tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir pagrįstai K. Č. atskyrė nuo atsakovo ir vaiko globėjų paskyrė ieškovą. Vaiko atskyrimas nuo tėvo leidžia vaikui pilnaverčiai bendrauti su tėvu, suteikia pagrindą vaikui likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje vaikas jaučiasi saugus, kartu su seneliu ir seserimi.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma, kadangi vaikas yra našlaitis, todėl jam priteisiant išlaikymą turėtų būti taikomi aukštesni standartai, be to, vaiko tėvas privalo užtikrinti vaikui išlaikymą, atitinkantį jo turtinė padėtį. Teisėjų kolegija nurodo, kad J. T. vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo mėnesio darbo užmokestis yra didesnis negu numatyta minimali mėnesio alga, atsakovas yra UAB „Baltijos biodyzelino centras“ akcininkas, kuris valdo 10208 paprastųjų vardinių akcijų, nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Vectra, iš AB „Swedbank“ banko pažymos Nr. V-SR-1601 matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. balandžio 29 d. atsakovui pervestas dalinis atsiskaitymas pagal 1998 m. gruodžio 31 d. buto Tilto g. 3-1 pirkimo-pardavimo sutartį bendroje sumoje – 138000 Lt. Ieškovas teismui nurodė, kad nepilnametis K. Č. lanko teniso bei laivų modeliavimo būrelius, taip pat jam samdomas matematikos korepetitorius, todėl teisėjų kolegija, daro išvadą, jog nepilnamečiui K. Č. pirmos instancijos teismo priteistas mėnesinis išlaikymas didintinas nuo 800 Lt iki 1000 Lt, kas mėnesį mokamomis periodnėmis išmokomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovo apeliacinėje instancijose laiko sąnaudas - apeliacinio skundo surašymą bei pateikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose (apie 1 val 20 min), remdamasi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei atsižvelgusi į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, daro išvadą, jog ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 500 Lt.

Iš ieškovo B. R. ir atsakovo S. Č. lygiomis dalimis priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 16,70 Lt, t.y. po 8,35 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti padidinant iš atsakovo S. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnui K. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 800 Lt iki 1000 Lt nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki vaiko K. Č. pilnametystės, priteistą žyminį mokestį į valstybės biudžetą nuo 288 Lt iki 360 Lt.

Priteisti iš S. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš S. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) bei B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po 8,35 Lt valstybei pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Dalia VišinskienėVirginija Volskienė